Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-271-1004/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-27
Bylos Nr.: e2-271-1004/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-01399-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidotas Narvidas
Ieškovas: K. L.
Atsakovas: A. P., K. P.
Advokatai: Laimutis Zaukevičius, Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė

Kategorijos

2.1.3.7Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės
2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-271-1004/2023

Teismo proceso Nr. 2-15-3-01399-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.7; 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Strautininkienei ir Žydrei Kabelienei,

dalyvaujant ieškovei K. L. (K. L.), ieškovės atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, vertėjoms Aušrai Ismailovienei ir Irinai Punenovai, atsakovams A. P. ir K. P. bei atsakovų A. P. ir K. P. atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei,

nedalyvaujant atsakovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovams A. P., K. P. ir A. P. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl garbės ir orumo pažeminimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė, atstovaujama atstovo advokato, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. P., K. P. ir A. P. po 400,00 Eur neturtinei (moralinei) žalai, atsiradusiai dėl garbės ir orumo pažeminimo, atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d. 13.50 val., (duomenys neskelbtini), Biržų r., kaimynystėje gyvenantys A. P., K. P. ir A. P., viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie jos, siekdami ją pažeminti ir sumenkinti. Jie garsiai šaukdami, plūdosi necenzūriniais žodžiais, užgauliojo, įžeidinėjo lietuvių ir latvių kalbomis. A. P. įžeidinėjo žodžiais: „kurva“, ir latviškai „mauka“. A. P. įžeidinėjo ją žodžiais „žiurkė“, „kurva“, „šliucha“, latviškai „mauka“. K. P. ją įžeidinėjo šaukdamas „žiurke“, „kurva“ ir latviškai „mauka“. Tai girdėjo J. L. ir V. L.. Dėl šio įvykio kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatą. Institucijos buvo nustatyta, kad A. P., K. P. ir A. P. tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir rimtį bei padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 481 straipsnį ir jiems paskirtos nuobaudos.

3. Ieškovė nurodė, kad tokiais netinkamais veiksmais atsakovai pažeidė jos garbę ir orumą, todėl turi teisę reikalauti atlyginti padarytą neturtinę (moralinę) žalą. Po šio įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Išėjusi iš namų jaučiasi nesaugiai. Nesaugiai jaučiasi ir savo kieme. Tai turėjo įtakos ir jos sveikatai, nuolat prisimena šį nemalonų įvykį, jaučiasi pažeminta, sumenkinta. Vakarais dėl šių išgyvenimų sunkiai užmiega. Neramiai miega naktį, dažnai prabunda. Dėl nekokybiško miego naktimis, jaučiasi prislėgta, pablogėjo nuotaika.

4. Ieškovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad kaimynai jau daug metų ją visaip vadina, pravardžiuoja. 2022 m. birželio 25 d. kieme prižiūrėjo mažą sūnų, kuris maudėsi baseine. Pamatė ateinantį K. (P.), kuris pasakė: „ko tu ten „kurva“ sėdi?“. Priėjęs prie tvoros nusišlapino. K. (P.) pasakė, – „Jūs čia negyvensit“ ir parodė gestais: pirštais perbrėžė kaklą ir nykščiu parodė žemyn. Atėjo A. (P.) ir pasakė, kad atvažiuos traktorius ir nupjaus gėles, sakė, – „ką čia „kurva“ darai, važiuosi gyventi į Latviją“. Tada atėjo A. (P.) ir išvadino ją „kurva“ ir kitais žodžiais. Nutarė įrašyti jų žodžius. Įjungė įrašą telefonu ir priėjo prie jų. A. (P.) išvedė K. (P.) draugė. Po to jai pradėjo drebėti rankos. Liepė vyrui kviesti policiją. Ją tokie atsakovų žodžiai įžeidė, nes ji tokia nėra. Latviški žodžiai „mauka“, „kurva“ reiškia laisvo elgesio moterį. Yra liudytojai, kurie patį įvykį girdėjo. Patikslino, kad K. (P.) ją pavadino ir „žiurke“, šlapinosi prie tvoros, liepė eiti gyventi į Latviją. A. (P.) pavadino ją „mauka“, „bled“. A. (P.) ją išvadino „kurva“, „bled“. Buvo labai susijaudinusi, todėl visų žodžių neprisimena. Naktį negalėjo užmigti, vis uostė ar nėra dūmų kvapo, pradėjo tirpti rankos. Skambino med. seseriai į Latviją, kuri patarė gerti saldintą vandenį ar kokius tai preparatus, raminamuosius. Pripažino, jog šiuo metu nedirba. Prašo priteisti po 400,00 Eur iš kiekvieno (atsakovo), nes konfliktai tęsiasi labai daug metų, tie žodžiai ją labai įžeidė, kaimynai net neatsiprašė.

5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad reikėjo įrodyti keturias aplinkybes dėl neturtinės žalos padarymo: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) kad žinia paskleista apie ieškovę; 3) kad ši žinia žemina ieškovės garbę ir orumą ir 4) kad žinia neatitinka tikrovės. Mano, kad šias aplinkybes ieškovė įrodė. 2022 m. birželio 25 d. atsakovė A. P. išvadino ieškovę žodžiais „kurva“, „mauka“ („paleistuve“), atsakovas A. P. ieškovę išvadino žodžiais „žiurke“, „kurva“, „mauka“ („paleistuve“), o atsakovas K. P. – žodžiais „kurva“, „mauka“. Tai girdėjo kaimynai J. ir V. L. ir ieškovės draugas bei sūnus. Buvo kreiptasi į policiją ir atsakovai nubausti už netinkamą elgesį. Dėl atsakovų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą. Kreipėsi į med. seserį, gėrė raminamuosius vaistus. Todėl prašo iš atsakovų ieškovei priteisti po 400,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės tik iš dalies yra teisingos. Neginčija aplinkybės, kad ieškinyje aprašomas įvykis buvo. Dėl to įvykio ieškovė ir jos sugyventinis iškvietė policiją. Atsakovams buvo surašyti Lietuvos Respublikos ANK protokolai, nubausti administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnis). Atsakovai sprendimų neapskundė. Tą dieną buvo atsakovės gimtadienis. Gimtadienio sambrūzdis galimai erzino kaimynę K. L.. Ji vaikščiojo su telefonu rankoje kieme, pagal tvorą, nuolat viską stebėjo, rodė grimasas, po to špygą, kažką bambėjo. Vienu metu, nebeapsikentęs kaimynės „dėmesio“, einant pro šalį, dar užkalbintas, kad „gyvenkime draugiškai“, pratrūko A. P. ir pradėjo spontaniškai keiktis. Necenzūriniai žodžiai skirti buvo tiek moteriškai giminei, tiek vyriškai, tiek bendrai. Tada priėjo ji ir K. P.. K. L. pasakė kelis kartus, kad ji eitų šalin, eitų tolyn. Kaimynė neatsitraukė, atkirto, – „na, kodėl ji turinti eiti, kodėl ant mūsų puolate, ar pan.“ K. P. pasakė L. K.: „tai ko jūs visada mus užkabinėjate“. Mano, kad ieškovė galėjo išvengti tolimesnės eskalavimo, bet nenuėjo, nepasitraukė. Apsižodžiavimas truko 4 minutes, gale perėjo į abipusių moteriškų santykių aiškinimąsi dėl vyrų (ne-)dėmesio, pasierzinimą. Baigėsi tuo, kad K. L. kalbėjo, juokdamasi, lyg džiaugdamasi baigtimi. Tuomet priėjo K. P. draugė ir atsakovai pasitraukė atgal prie tvenkinio. Pažymėjo, kad konfliktai su ieškove tęsiasi keletą metų. Kaimynė ją skundžia įvairioms institucijoms, įvairiais klausimais. Mano, kad ieškovės garbės ir orumo viešai nepažemino ir to nesiekė. Savo gimtadienio dieną norėjo tik ramybės ir būti su savo svečiais, sakydama, – „eik lauk, atsitrauk“. Į provokaciją atsakyta panašia provokacija. Spontaniškai pasakė kelis įžeidžiančius žodžius atgal gindamasi nuo jai skirtų pašaipų ir įžeidimų tais pačiais žodžiais, kaip buvo pati ne kartą įžeidinėjama tiek K. L., tiek tų asmenų, kurie dabar iš ieškovės pusės yra kviečiami liudyti. Niekas apart konfliktuojančių, apsižodžiavimų negirdėjo ir/ar nesureikšmino. Kaimynų namai yra paskutinieji ant kaimo ribos, aplinkui jos laukai, kaimas toliau. Išsakyti žodžiai nebuvo paskleisti, parašyti, publikuoti kitu viešu būdu. Todėl reiškiant ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo, ieškovė turi įrodyti, kaip ir kokie veiksmai ar žodžiai neigiamai ją paveikė, kokias sukėlė neigiamas pasekmes. O reikalavimą formuluojant skirtingiems atsakovams atskirai, būtina buvo nurodyti būtent kiekvieno atsakovo atskirus neteisėtus veiksmus, ir kaip kiekvienas jų turėjo įtakos toms tariamoms neigiamoms pasekmėms. Prašoma iš atsakovės priteisti neturtinės žalos 400,00 Eur suma yra per didelė. Ieškovė nepagrindė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Ieškinyje visiškai nepasisakyta dėl kiekvienos sąlygos individualiai bei jų tarpusavio ryšio. Visiškai neaptartas priežastinis ryšys, nepaaiškinama, kaip ir kurie atsakovės veiksmai nulėmė žalos ir kokios konkrečiau žalos padarymą.

7. Atsakovė A. P. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad konflikto dieną šventė savo gimtadienį prie tvenkinio. Grojo muzika, netoliese rotacinė žoliapjovė pjovė žolę, dėl ko buvo net sunku susikalbėti. Išgirdo kaip apsižodžiavo sūnūs A. ir K. (P.). Puolė ginti sūnų A. P.. Ieškovė ją vadino „mauka“, ir ji ją pavadino „mauka“. Sūnaus draugė pasakė, kad pokalbis įrašinėjamas. Buvo iškviesta policija. Su ieškove jau keletą metų vyksta įvairūs konfliktai. Prašė ieškinį atmesti.

8. Atsakovas K. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės apie 2022 m. birželio 25 d. 13.50 val. įvykį Biržų r., šalia (duomenys neskelbtini) k., kaimynystėje ties (duomenys neskelbtini) namais, tik iš dalies yra teisingos, dalis jų nutylėta. Policijos pareigūnai surinko medžiagą ir nustatė, kad A. P., K. P. ir A. P. padarė viešosios tvarkos pažeidimus (Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnis). Policijos paskirtų nuobaudų neskundė, jos galiojančios. Tačiau priimti procesiniai sprendimai nėra prejudiciniai faktai, kuriais remiantis teismas galėtų nieko daugiau nevertindamas šioje byloje taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti 1200,00 Eur sumą neturtinės žalos. Pripažino, kad tą dieną įvyko konfliktas tarp kaimynų. Tačiau jis truko trumpai, buvo privačioje teritorijoje, ginčijosi žodžiu pažįstami asmenys. Mano, jog įvykį provokavo ir palaikė pati ieškovė. Administracinio pažeidimo bylos medžiaga buvo surinkta neišsamiai, kaltininkų paaiškinimų raštu neėmė, liudininkų apklausų nėra. Mano, kad jo veika iš viso neturėjo būti pripažinta viešosios tvarkos pažeidimu. Gerai žinoma, kad tarp mamos A. P. ir kaimynų K. L. bei D. B. (D. B.) jau keli metai tvyro įtampa. Mama šių kaimynų nuolat yra stebima, sekama, buvo skundžiama įvairioms tarnyboms, žodžiu užgauliojama, užkabinėjama. Dėl to mama ne kartą guodėsi, kad su šiais kaimynais draugiškų santykių nėra. Mama 2022 m. gegužės mėnesį rašė pareiškimą policijai, kad pas kaimynus name antrame aukšte stovi lange kamera, kuri atsukta į jų kiemą, o ji su šeima nuolat yra stebimi. Policijos pareigūnai patikrinę namus, rado įrenginį, kuris imituoja kamerą, bet įrašų nedaro. Todėl konstatavo, kad kaimynai nieko neteisėto neatlieka. Yra buvę, kad per dieną pas mamą atvažiavo tikrinti pagal ieškovės (šios kaimynės) pareiškimus net kelios tarnybos (policija, vaikų teisių tarnyba, iš seniūnijos, kt.), skundai nepasitvirtino. Ne kartą mama per tvorą be priežasties buvo vadinama necenzūriniais ir/ar įžeidžiančiais žodžiais, laukiant kada atsikirs atgal tuo pačiu. Todėl mama seniai gyvena nuolatinėje įtampoje. 2022 m. birželio 25 d. šventė mamos gimtadienį. Kaimynė L. K. vaikščiojo savo sklype pagal ribą, viską stebėjo. Kažkuriuo metu jai pasakė atsitraukti. Ji rodė špygą, kažką atsikalbinėjo. Jos maniera ir tonas buvo pašiepiantis. Kažkuriuo metu eidamas pro šalį pamatė K. L. stebinčią juos telefonu, gal ką nors jai pasakė. Jai pradėjus sakyti: palauk, A...., gyvenkime draugiškai...kas yra, ar kažką pan., pratrūko brolis A. P.. Kaimynė šūktelėjo jam atgal, ko mes ją puolame. Atėjęs raminti brolio, K. L. pasakė (latviškai), kad, – „tai Jūs visą laiką mus bandote (provokuojate)“. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, tada ir nesusivaldė, pradėjo keiktis. Keiksmažodžiai buvo skirti bendrai šiai absurdiškai situacijai, broliui raminti, kad dabar jam bus blogai („pyzdec“ ar pan.), o ne jai asmeniškai. Norėjo apginti mamą. Dar šūktelėjo, kur jos vyras D. B., kodėl neišeina. Prie ieškinio pateiktoje garso įrašo stenogramoje latvių kalba bei vertime į lietuvių kalbą nėra užfiksuota, kad jis būtų ieškovę vadinęs necenzūriniais žodžiais, jai ar jos vyrui grasinęs. Sutinka, kad nebuvo mandagus, supyko ant kaimynės ir brolio. Tačiau tai buvo tik apsižodžiavimas, truko neilgai ir nebuvo padarytas joks fizinis neigiamas poveikis atskiram žmogui. Nekorektiškas elgesys tuo metu galėjo sukelti pasipiktinimą, bet kaimynės garbės ir orumo viešai nepažemino, jokių žinių apie ją neteisingų nepaskleidė, reputacija jos nesumenko, dvasino sukrėtimo realiai ji nepatyrė. Net garso gale girdėti, kad pačiai ieškovei ši situacija atrodė labiau ironiška, pati erzino savo atsakymais jo motiną ir juokėsi. Ieškovė jokiais įrodymais jai padarytos žalos nepagrindžia. Akcentuoja, kad esant psichologinėms problemos, nerimas, nemiga, kitos neigiamos būsenos yra gydomos ar sprendžiamos kitais įvairiais būdais, medikamentais. Ieškovės teiginiai apie jos stresą, nemigą ar pan. tik deklaratyvūs, siekiant išimtinai turtinės naudos. Ieškovė nedirbanti, todėl kolektyve jokiame nedalyvauja, jos reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas yra išsigalvoti.

9. Atsakovas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad tą 25 dieną įvyko konfliktas tarp jo ir kaimynės. Gestais jis jai negrasino. Gestas prie gerklės reiškė, kad ji jau nusibodo. Kaimynės atžvilgiu keiksmažodžių neišsakė. Tą dieną ramino brolį ir kaimynės įžeisti nenorėjo. Jos atsiprašė prieš savaitę išsiųsdami laišką. Prie tvoros nesišlapino. Nors buvo truputį išgėręs, tačiau savo veiksmus suprato. Kaimynė juos kvietė ir provokavo nederamam elgesiui. Mano, kad kaimynai Jurgita ir V. L. tikrai negirdėjo šio konflikto, nes gyvena už kokių 500 metrų nuo jų sodybos. Su kaimynais J. ir V. L. santykiai komplikuoti. Pažymėjo, kad su K. L. konfliktai tęsiasi keletą metų. Su Lietuvos Respublikos ANK protokolu tinkamai nesusipažino ir pasirašė, nes pasitikėjo pareigūnais.

10. Atsakovų K. P. ir A. P. atstovė advokatė teismo posėdžiuose iš esmės patvirtino atsakovų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojai J. ir V. L. negalėjo girdėti kam konkrečiai išsakomi įžeidžiantys žodžiai dėl atstumo, bei aplamai negalėjo girdėti, nes gyvena per toli. Nurodė, kad, nors atsakovai ir buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, tačiau priimti procesiniai sprendimai nėra prejudiciniai faktai, kuriais remiantis teismas galėtų nieko daugiau nevertindamas šioje byloje taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti 1200,00 Eur dydžio neturtinę žalą iš atsakovų. Mano, kad civilinė atsakomybė atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma.

11. Atsakovas A. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla teismo posėdžiuose išnagrinėta atsakovui A. P. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad 2022 m. birželio 25 d. A. P. sklype, ties namu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., tarp kaimynų kilo konfliktas. Jis apsižodžiavo su jo motinos A. P. kaimyne K. L.. Buvo A. P. gimtadienis, susirinko artimieji, visi šventė. Kaimynei tai nelabai patiko, ji tai demonstravo savo maniera, stebėjo, vaikščiodama aplinkui, bambėjo. Galiausiai žodis po žodžio, ji suerzino taip, kad užkabintas pratrūko keiktis. Atėję kiti šeimos nariai, taip pat įsitraukė, apsižodžiavo, bet greitai viskas baigėsi. Vėliau paaiškėjo, kad kaimynė tam buvo net pasiruošusi, padarė garso įrašą, išvietė policiją ir įrašą pateikė pareigūnams. Nors toks įvykis buvo, bet taip dar visiškai nereiškia, kad dėl to vienareikšmiai K. L. atsirado kokia nors žala ir ją atlyginti yra privaloma. Teigia, jog ieškinį reikia pagrįsti ir įrodyti įstatyme numatytos privalomosios sąlygos, t. y. kas privalo būti įrodinėjama civilinei atsakomybei kilti. Mano, kad ieškovė nepatyrė nei turtinės, nei neturtinės žalos. Konkretus konfliktas buvo uždaras, asmeninis, trumpas. Jai atsiprašymo nepakanka, ji nori pinigų. Jei dėl žodinio konflikto ieškovė patyrė kokį sveikatos sutrikdymą, dvasinius išgyvenimus, kurie išsivystė į ligą ar būseną, tai turi būti užfiksuota objektyviai, nustatyta specialisto, pateikiant pažymą, išrašą, kvitą, kitą įrodymą. Jokio viešo pažeminimo, garbės orumo pažeidimo nebuvo, ieškovė nesiekia net kažkokios žinios (žodžių) paneigimo, to teismo neprašo. Nenurodo, per kur, kokiu būdu viešai buvo paskleistos žinios apie ją, nes to ir nebuvo. Viskas ieškinyje surašyta nukopijuojant žodžius apie tariamai pažeistas teises ir neturtines vertybes iš įstatymo ar kitų bylų, bet ne asmeninis ieškovės potyris. Nėra niekaip pagrįsta ir prašomos žalos dydis, kuris yra akivaizdžiai labai didžiulis. Todėl ieškinys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.

13. Liudytojas R. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad Biržų policijos komisariate dirba apie 10 metų. Šalis pažįsta iš reikalų susijusių su tarnyba. Tada gavo nurodymą iš budėtojo nuvykti į įvykio vietą ir išsiaiškinti konfliktą. Kai nuvyko, kaimynai kaip ir susitaikė. Pareiškimų niekas nerašė. Konfliktą aiškintis užtruko trumpai. Vizualiai buvo neblaivių asmenų, tačiau jų neblaivumas tikrinamas nebuvo. Konflikto aplinkybes aiškinosi prie tvenkinio, kur nuėjo su ieškove. Išaiškino, kad jei turės kokių pretenzijų, gali kreiptis į policiją kitą dieną. Daugiau nieko apie šį įvykį negirdėjo, manė, kad jis baigėsi. Kokius žodžius jie vienas kito atžvilgiu išsakė, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Kaimynai rėkė vienas ant kito. Taip būna, kai kaimynai pykstasi. Ieškovė buvo blaivi. Buvo jos vyras, su kuriuo jis bendravo daugiau. Nepilnamečių vaikų aiškinantis aplinkybes nebuvo. Su ieškovės vyru kalbėjo apie tai, kad konfliktai su kaimynais tęsiasi, apsižodžiuoja. Tačiau kokiais žodžiais apsižodžiuoja neprisimena. Kadangi vietoje pažeidimo nenustatė, konfliktą išsprendė vietoje, jokių kitų asmenų neapklausė. Kiti žmonės neišsakė, kad jiems kilo kokie tai nepatogumai. Neatsimena ką tiksliai kas sakė. Jam nežinoma, kad atsakovai dėl šio įvykio buvo nubausti.

14. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovais santykiai prasti, nesikalba. 2022 m. vasarą, 25 dieną, buvo namuose. Buvo prie lauko virtuvėlės. K. L. prižiūrėjo vaiką plaukiojantį baseine. Praėjo K. (P.). Už kampo sustojo, nusimovė kelnes ir nusišlapino. Jis buvo aiškiai girtas. Pradėjo bartis, sakė sunaikins gėles, rodė gestus. Tada atėjo A. (P.). Jis sakė ateik „gaidy“. A. (P.) kvietė išeiti į gatvę. Atėjo A. (P.) prie tvoros ir puolė ant K. (L.). A. (P.) buvo neblaivi, nes buvo jos gimimo diena. Jis į gatvę nėjo. Po to K. (L.) liepė kviesti policiją. Kaimynai J. ir V. L. viską girdėjo. Jie gyvena už 200-250 metrų, gal ir toliau. Jie skambino ir klausė kas vyksta. Kai atvažiavo policija, jis nuėjo pas atsakovus kartu su policija. A. (P.) juos išvijo. Tada aiškinosi ant kelio. K. (L.) atžvilgiu sakė „žiurkė“, „blediucha“, „sterva“ ir kitokius. Sakė, kad ji metė savo vaikus. Tai netiesa. K. (L.) vaikai atvažiuoja pas ją. Tie žodžiai yra labai įžeidžiantys. Kokius žodžius ir kuris išsakė K. (L.) atžvilgiu negali pasakyti. Visi kalbėjo vienu metu. K. (L.) po įvykio verkė, visą naktį nemiegojo. Vaistų raminančių nebuvo. Policininkai liepė atvažiuoti pirmadienį ir parašyti pareiškimą. Taip ir padarė. Vaikas buvo šalia ir viską girdėjo. Vaikas bijojo, klausė kas dabar bus. Klausė ką reiškia brūkšnys per kaklą. Atsakė, kad mamą ir tėtį papjaus. O nykštys žemyn – „pakas“. Kai policijai skambino sakė, kad realių grasinimų nėra, nes kirvio ar peilio niekas neėmė, buvo tik gestai. Jaučiasi irgi įžeistas. A. P. anksčiau buvo parašiusi skundą, kad jis namie turi kamerą ir filmuoja. Policija jokios kameros nerado. Jis kaimynų nefilmuoja.

15. Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną su žmona savo sklype pjovė žolę. Buvo sustoję pailsėti. P. visa šeimyna šventė prie tvenkinio. Matė tris žmones prie prūdo. Kiek ten buvo žmonių nežino. Išgirdo šukavimą, keiksmažodžius. Žmona parašė K. (L.), klausė kas vyksta. Neatrašė. Skambino D. (B.). Tada girdėjo kaip ant K. (L.) šaukė „kurva“, „maika“, „žiurke“. Iš balsų atpažino A. ir A.. D. B. kai paskambino, klausė ką daryti. Pasakė, kad kviestų policiją. Muzikos, jokių pašalinių garsų negirdėjo. Viskas vyko nuo jų už 300 metrų. Toks P. elgesys nestebino, nes patys yra nukentėję nuo jų. Matė kaip atvyko policija pas K. (L.). Vienu momentu girdėjo kaip A. P. keikėsi. Ką jis iškeikė nežino. Tie žodžiai galėjo įžeisti tiek vyrą, tiek moterį. „Mauka“ yra latviškas žodis, panašus gal į lietuvišką žodį „kurva“. Viską girdėjo gerai. Jam pareikšti įtarimai, kad sumušė asmenį iš P. šeimos, tačiau tai buvo po šio įvykio. Traktorius ten dirbo prieš minėtą triukšmą. Triukšmas trūko gal 10 minučių. Policija atvažiavo per pusvalandį. A. (P.) pasakė „kurva“, A. (P.) pasakė „mauka“. Visų žodžių tiksliai atkartoti negali. Konflikto pradžios nematė. Suprato, kad P. užsipuolė K. (L.). Jie žmones konfliktiški.

16. Liudytoja J. L., teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kaimynystėje su P. ir K. L.. Įvyko konfliktas, kurio metu A. ir A. įžeidinėjo K. (L.). Jie tada pjovė žolę ir išgirdo konfliktą. Buvo tylu, ramu. Girdėjo A. ir A. balsus. Jie sakė „žiurkė“, „kurva“, „mauka“ ant K. (L.). Parašė K. (L.) žinutę klausdama kas vyksta . Ji neatsakė. Atvažiavo policija ir pareigūnai kartu su K. (L.) nuėjo prie prūdo. Girdėjo kaip A. (P.) vijo K. (L.) iš savo žemės. Mano, kad žodis „mauka“ yra įžeidus. Ką jis reiškia nežino. Mano, kad A. ir A. buvo neblaivūs. K. (L.) ar jos vyro balsų negirdėjo. Po įvykio, po trijų dienų, buvo susitikusi su K. (L.). Jai kažkas buvo blogai su širdimi. Daugiau ji nieko nesakė. Konfliktą ir matė, nes buvo kieme. Konfliktas vyko prie K. (L.) tvoros, ties tvoros viduriu. Matė A., K. ir A. (P.).

17. Liudytoja I. B., teismo posėdžio metu nurodė, kad čia gyventi atvyko prieš 5 metus. Susipažino su kaimynais. Jai keletą kartų skambino K. (L.) ir papasakojo kas vyksta (duomenys neskelbtini) kaime, visus gandus apie kaimynus. Pasakojo smulkmenas apie savo darbą. Buvo nesuprantama kaip apie tokius dalykus galima pasakoti visiškai nepažįstamam asmeniui. Todėl paprašė K. (L.) daugiau nebeskambinti. Konflikto dieną atvažiavo A. (P.) sūnus A. (P.). A. (P.) vienas vaikšto dainuoja, keikiasi, juokiasi. Į tai nekreipia dėmesio. Tą dieną buvo pas A. (P.), nes buvo jos gimimo diena. A. (P.) tą dieną vaikščiojo po savo kiemą ir barėsi, keikėsi. Nekreipė dėmesio ką jis sako. Tada atėjo K. (L.). Girdėjo, kad A. (P.) su K. (L.) barasi. Nubėgo K. (P.), A. (P.), kad patraukti A. (P.). Po kokių 15 minučių atvyko policija. Klausė, kodėl konfliktuoja. Ji atsakė, kad nekonfliktuoja, gyvena taikiai. Prie tvenkinio grojo muzika. Pas ją kieme taip pat grojo muziką. Laukuose dirbo dideli traktoriai. Pats konfliktas baigėsi labai greitai. Konflikto metu K. (L.) vyro kieme nebuvo. Žodis „mauka“ reiškia palaidą gyvenimo būdą. Mano, kad toks žodis gali įžeisti. Bet niekas nežino kam jis buvo skirtas. Šiaip K. (P.) yra tylus, drovus. K. (P.) negalėtų nusimauti kelnių ir šlapintis kitų žmonių akivaizdoje. Tą dieną buvo ir K. (P.) draugė. (J. ir V.) L. asmeniškai nepažįsta, bet žino kur gyvena. Gyvena toli, gal už kokių 600 metrų. Mano, kad per tokį atstumą negali ką nors girdėti. Pas K. (L.) kieme baseino nėra. Mano, kad A. (P.) žodžiai galėjo būti skirti bet kam. K. (L.) pagalvojo, kad žodžiai skirti jai. Konflikto metu ji nuo K. (L.), A. (P.) buvo už kokių 30-50 metrų, savo kieme.

18. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su A. P.. Ieškovę pažįsta jau 15 metų. Tada buvo A. (P.) gimtadienis. Suvažiavo vaikai, kiti svečiai. Visi susirinko prie tvenkinio. Jis karščio neperneša, todėl sėdėjo kambaryje. Apie pietus išėjo laukan pas gyvulius. Grįždamas atgal kieme matė K. (L.). Po kiek laiko, būdamas kambaryje išgirdo, kad kažkas lauke vaikšto, šnekučiuoja. Pamatė K. (L.) nueinančią link kelio. Pro šalį ėjo A. P. ir pradėjo konfliktuoti su K. (L.). Persimetė keliais žodžiais. Traktorius pjovė žolę, visko gerai negirdėjo. Atėjo K. ir A.. Dėl traktoriaus keliamo triukšmo negirdėjo ką jie ten kalbėjo. Vėliau atvažiavo policija, bet jis nesikišo. Policijos pareigūnai jo nieko neklausė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį.

19. Kaip nustatyta iš ieškinio ir prie jo pateiktos rašytinės medžiagos, garso įrašų, ieškovė K. L. kelia neturtinės žalos, atsiradusios dėl garbės ir orumo pažeminimo, priteisimo klausimą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti jos sąlygų visetą: neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos CK 6.2465 straipsnis), kaltę, kuri yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis), žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

21. Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.

24. Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 25 d. apie 13.50 val. tarp ginčo šalių kilo konfliktas. Ieškovė K. L. nurodo, kad A. P., K. P. ir A. P., viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie jos, siekdami ją pažeminti ir sumenkinti. Jie garsiai šaukdami, plūdosi necenzūriniais žodžiais, užgauliojo, įžeidinėjo lietuvių ir latvių kalbomis. A. P. įžeidinėjo žodžiais: „kurva“, ir latviškai „mauka“. A. P. įžeidinėjo žodžiais „žiurkė“, „kurva“, „šliucha“, latviškai „mauka“. K. P. įžeidinėjo šaukdamas „žiurke“, „kurva“ ir latviškai „mauka“. Tai girdėjo J. L. ir V. L.. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad K. P. šlapinosi prie tvoros. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją ir atsakovai buvo nubausti administracine tvarka baudomis. Atsakovė A. P. iš esmės pripažino, kad ieškovės nurodytą dieną įvyko konfliktas ir, kad vadino ieškove latvišku žodžiu „mauka“. Tačiau taip sakė atsikirsdama ieškovei, nes anksčiau ieškovė pati ją taip vadino. Atsakovas K. P. iš esmės pripažino, kad įvyko konfliktas su ieškove, tačiau nurodytų žodžių ieškovės atžvilgiu neišsakė, prie tvoros nesišlapino. Nuėjo patraukti brolio A. P., nes jis apsižodžiavo su ieškove. Mano, kad jo pasakyti žodžiai ieškovės tikrai negalėjo įžeisti. Pripažino, kad rodė gestą prie kaklo, tačiau gestas reiškė tai, kad ieškovė jam nusibodo, nes dėl jos pastoviai kenčia mama. Atsakovas A. P. iš esmės pripažino, kad su ieškove vyko konfliktas, kurį išprovokavo pati ieškovė. Jis pratrūko ir keikėsi. Konfliktas buvo asmeninis, uždaras, trumpas. Konkrečių pasakytų žodžių ieškovės atžvilgiu nepripažino. Su ieškove konfliktai tęsiasi iš anksčiau.

25. Iš byloje esančių Panevėžio apskrities VPK administracinio nusižengimo bylų kopijų nustatyta, kad atsakovai A. P., K. P. ir A. P. dėl minėto konflikto buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnį. 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos ANK protokole Nr. (duomenys neskelbtini), bei nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. 2022-06-25 apie 13.50 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo ir įžeidinėjo žodžiais „kurva“, „mauka“ K. L., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 2 dalį. 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos ANK protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. P. 2022 m. birželio 25 d. apie 13.50 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo ir įžeidinėjo žodžiais „žiurkė“, „kurva“, „mauka“ K. L., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį. 2022 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos ANK protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. 2022 m. birželio 25 d. apie 13.50 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo ir įžeidinėjo žodžiais „žiurkė“, „kurva“, „mauka“ K. L., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį. Nurodyta, jog A. P. skirta 200,00 Eur bauda. K. P. ir A. P. kiekvienam paskirtos po 15,00 Eur baudos. Atsakovai paskirtas baudas sumokėjo. Byloje pateikti A. P. charakterizuojantys įrodymai.

Dėl pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

26. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl šio įvykio, nurodydama, kad patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Išėjusi iš namų jaučiasi nesaugiai. Nesaugiai jaučiasi ir savo kieme. Tai turėjo įtakos ir jos sveikatai, nuolat prisimena šį nemalonų įvykį, jaučiasi pažeminta, sumenkinta. Vakarais dėl šių išgyvenimų sunkiai užmiega. Neramiai miega naktį, dažnai prabunda. Dėl nekokybiško miego naktimis, jaučiasi prislėgta, pablogėjo nuotaika. Atsakovai pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, sumokėjo paskirtas baudas, tačiau ieškinį prašo atmesti, nes šalių santykiai ilgą laiką konfliktiški.

27. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) protingumo principu ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismas visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.

28. Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

29. Teismas sutinka su atsakovais, jog policijos priimti procesiniai sprendimai dėl atsakovų nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 2 dalį, nėra prejudiciniai faktai, kuriais remiantis teismas galėtų nieko daugiau nevertindamas šioje byloje taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti 1200,00 Eur sumą neturtinės žalos.

30. Ieškovės ir atsakovų, liudytojų parodymais bei tiesioginiu įrodymu – ieškovės pateiktu garso įrašu nustatyta, kad įvykis, dėl kurio į teismą kreipėsi ieškovė, vyko labai trumpai, buvo pasakyti keli žodžiai, atsakovai kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, įžeidžiančiai, tačiau viešoje vietoje daugiau žmonių nebuvo. Teismo nuomone, dalis ginčo žodžių buvo suaugusių asmenų emocijų išraiška, o ne tiesioginiai asmeniniai įžeidimai. Ieškovė net patraukė ir nenorėjo, kad jos nepilnametis sūnus įsikištų į konfliktą, kas užfiksuota pateiktame garso įraše. Nors atsakovai ir buvo nubausti už viešosios tvarkos ir rimties pažeidimą, teismo vertinimu nenustatyti asmenys, kurių rimtis būtų buvusi sutrikdyta. Kaimynai J. ir V. L. nurodo, kad būdami savo kieme girdėjo sakomus įžeidžiančius žodžius ieškovės atžvilgiu. Teismo vertinimu šie liudytojai gyvena pakankamai toli nuo ginčo vietos, jų tarpusavio santykiai su atsakovais yra įtempti. Dėl to teismas šių liudytojų parodymų priimdamas sprendimą nevertina. Teismas garso įrašą, kuris padarytas ieškovės jau po konflikto, vertina tik kaip charakterizuojantį kaimynų santykius. Pateiktai fotonuotraukai su baseinu, kitiems rašytiniams įrodymams apie ginčo vietą teismas esminės reikšmės nesuteikia ir dėl jų atskirai nepasisako.

31. Nors ieškovė nurodė, kad K. P. ginčo metu šlapinosi prie gyvenamojo namo tvoros, tačiau byloje nėra neabejotinų šį faktą pagrindžiančių įrodymų. Be to dėl viešosios tvarkos pažeidimo atsakovų atžvilgiu yra priimti procesiniai sprendimai administracine tvarka. O K. P. parodytas gestas iš tiesų gali turėti ir kitą reikšmę nei nurodė ieškovė. Parodytas gestas ranka prie gerklės pagrįstai šiuo konkrečiu atveju galėjo reikšti ir tai, kad kaimynė K. L. jau nusibodo, viskas gana, užteks.

32. Atsakovai A. P. ir K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad konfliktai su ieškove tęsiasi ilgai, keletą metų. Šių aplinkybių neneigė ir ieškovė. Tai patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai byloje. Viso proceso metu tiek šalys, tiek liudytojai daug dėmesio skyrė įvairiems kilusiems kitiems konfliktams tarp šalių išsiaiškinti ir paminėti, nors jie vyko iki 2022 m. birželio 25 d. konflikto. Siekiant tai parodyti, šias aplinkybes ir teismas plačiai išdėstė sprendimo įžanginėje dalyje. Teismo vertinimu, esami ginčo šalių konfliktiški tarpusavio santykiai ir patirtos nuoskaudos dėl kitų įvykių, negali būti pagrindas neturtinei žalai priteisti.

33. Ieškovė nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kad išėjusi iš namų ir savo kieme jaučiasi nesaugiai, kas turėjo įtakos jos sveikatai, naktimis nemiega, nuolat prisimena šį nemalonų įvykį, jaučiasi prislėgta, pablogėjo nuotaika, ką iš dalies patvirtino liudytojas D. B.. Tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl sukeltų išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, todėl dėl dalykinės reputacijos sumažėjimo klausimas negali būti net svarstomas. Teismas pripažįsta, kad tarp šalių įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį ieškovės emocinei būsenai, tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

35. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios rodytų, kad ieškovei būtų padarytas toks poveikis, kuris turėtų būti įvertintas priteisiant jai neturtinę žalą.

Išvados dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

36. Teismas įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, garso įrašus, ginčo šalių ir liudytojų (išskyrus J. ir V. L.) parodymus, daro išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovams yra iš esmės ne dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o iš esmės tam tikras tęstinis ginčas su kaimynais, tam tikras kaimynų tarpusavio pasierzinimas dėl vaikų, vyrų, aprangos, išvaizdos, elgesio, gyvenimo būdo ir pan. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir pateikta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. liepos 19 d. sprendimo kopija. Apibendrinant aukščiau išsakytus argumentus, teismas konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė ir byloje nenustatyta, kad atsakovų pasakyti žodžiai buvo ieškovės garbę ir orumą žeminantys, kad ši informacija buvo paskleista/tapo žinoma tretiesiems asmenims, t. y. neįrodytos būtinos Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio taikymui sąlygos. Todėl nesant atsakovų veiksmuose civilinę atsakomybę būtinų nustatyti jos sąlygų viseto, ieškovės ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 6.2465, 6.248, 6.249, 6.247 straipsniai, Lietuvos Respublikos CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37. Ieškovę pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas – 400,00 Eur už advokato pagalbą – atstovavimą ir dokumento surašymą ieškovei. Tokių išlaidų sumokėjimą patvirtina 2022 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kitas bylinėjimosi išlaidas – 27,00 Eur žyminį mokestį, 266,20 Eur išlaidas už vertėjo paslaugas, tokias išlaidas patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovų ieškovei, kadangi ieškovės ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovą K. P. ir atsakovę A. P. pagal atstovavimo sutartis atstovavo advokatė. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsakovai K. P. ir A. P. sumokėjo atstovei po 750,00 Eur už teisines paslaugas – tai patvirtina 2022-12-27 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-12-01 mokėjimo nurodymo kopija (200,00 Eur), 2023-01-02 mokėjimo nurodymo kopija (200,00 Eur); 2023-04-26 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-04-26 mokėjimo nurodymo kopija (280,00 Eur); 2023-06-12 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymo kopija (70,00 Eur).

39. Nors Lietuvos Respublikos CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad dėl neturtinės žalos priteisimo ir jo dydžio galutinai sprendžia teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju atsakovai teisme turėjo po 750,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra pripažintas žalos padarymo ieškovei faktas, nepaisant to, kad netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, Europos Žmogaus Teisių Teismas praktiką, siekį užtikrinti ieškovės teisę į teisminę gynybą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 7 dalis), teismas sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovų neskirstyti pagal proporcingumo principą ir palikti šalis prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

41. Kadangi ieškinys atmestas, tai iš ieškovės priteistinos teismo patirtos 46,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1, 3 ir 5 punktais, teismas

nusprendė:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. L. (K. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios Kalno aklg. 13, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. sav., 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų keturiasdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662).

Specialiame interneto tinklapyje teismo sprendimo paskelbimo dieną paskelbti šio turinio pranešimą:

„Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose (Maironio g. 4, Biržai) 2023 m. birželio 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-271-1004/2023 (Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01399-2022-9) pagal ieškovės K. L. (K. L.) ieškinį atsakovams A. P., K. P. ir A. P. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl garbės ir orumo pažeidimo, atlyginimo. Siekiant išnaudoti visas galimas priemones atsakovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), praneši apie priimtą sprendimą, jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas A. P. informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas šį sprendimą per 30 dienų gali apskųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8 450) 31702.“

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas