- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1771-1232/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00308-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Venckevičienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., A. R., L. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., A. R., L. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R. po savo sutuoktinės L. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė L. R.. Po sutuoktinės mirties liko jos palikimas: pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 0,0652 ha ploto mėgėjų sodo paskirties žemės sklypas ir sodo pastatas, bei sodo pastato priklausinys – šulinys, kuriuos pareiškėjas kartu su sutuoktine įgijo ir valdė nuo (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, nes sutuoktinės mirties dieną jokio jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nebuvo, o šis aukščiau nurodomas turtas buvo įregistruotas tik pareiškėjo vardu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. jau praėjus trims metams po sutuoktinės mirties. Pareiškėjas negalvojo, kad jam reikia kreiptis į notaro biurą ir pateikti pareiškimą dėl po sutuoktinės mirties esančio palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo notaro biure faktas nėra registruotas. Nors pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo tokiu būdu, tačiau po savo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti kaip savo. Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas perėmė visus jo ir sutuoktinės bendro turto valdymo ir naudojimo reikalus, rūpinosi ir tvarkė jiems priklausantį turtą, esantį Pievų (duomenys neskelbtini). Šį turtą (duomenys neskelbtini) įregistravo nuosavybės teise ir (duomenys neskelbtini) išpirko iš valstybės žemės sklypą, visą šį laiką mokėjo mokesčius už turtą (nario mokestį sodų bendrijoje, už elektros energiją), taip pat šiuose namuose (duomenys neskelbtini) pakeitė langus. Pareiškėjas, po sutuoktinės mirties iš karto ir ilgus metus, bei iki šiol rūpinosi jų su sutuoktine užgyventu turtu. Prašomą juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tam, kad galėtų gauti savo vardu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į L. R. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su L. R. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti. Teismui nustačius, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sutuoktinės L. R. faktinį palikimo priėmimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Prašė bylą nagrinėti ir spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškime nurodomomis aplinkybėmis sutinka ir jas patvirtina. Suinteresuoto asmens tėvas L. R. po sutuoktinės mirties jos palikimą – neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Iš karto po L. R. mirties pareiškėjas perėmė savo ir sutuoktinės buvusio bendro turto valdymą, tvarkymą, priežiūrą, mokesčių mokėjimą, tuo išreikšdamas savo valią sutuoktinės palikimą valdyti kaip savo, o vėliau šį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pareiškėjas po L. R. mirties paėmė ir kitus jos asmeninius daiktus, šeimos relikvijas, taigi jis priėmė jos palikimą visa apimtimi. Vaikai po motinos mirties palikimo nepriėmė.
Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškime nurodomomis aplinkybėmis sutinka ir jas patvirtina. Suinteresuoto asmens tėvas L. R. po sutuoktinės mirties jos palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Iš karto po L. R. mirties pareiškėjas perėmė savo ir sutuoktinės buvusio bendro turto valdymą, tvarkymą, priežiūrą, mokesčių mokėjimą, tuo išreikšdamas savo valią sutuoktinės palikimą valdyti kaip savo, o vėliau šį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties paėmė ir kitus jos asmeninius daiktus. Vaikai po L. R. mirties jos palikimo nepriėmė. Prašė nustatyti pareiškėjo prašomą juridinį faktą ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ir L. R. turėjo tris vaikus: R. R., L. V. ir A. R. (suinteresuoti asmenys šioje byloje). L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po L. R. mirties testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Palikėja savo vardu neturėjo nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, tačiau po palikėjos mirties pareiškėjas savo vardu įregistravo savo ir sutuoktinės nuo (duomenys neskelbtini) valdytą nekilnojamąjį turtą: 0.0652 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sodo pastato priklausinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kaip nurodė pareiškėjas pareiškime, aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą jis kartu su sutuoktine L. R. įgijo ir valdė nuo (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu pateiktoje Sodininkų bendrijos „Dobilas“ (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta „Pažymime, kad L. R. yra sodo bendrijos narys nuo (duomenys neskelbtini)., jam priklauso sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Yra namas pastatytas (duomenys neskelbtini), sodininkių bendrijos teritorijoje suteiktame žemės sklype L. R.“. Pateikti duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjui ir L. R. gyvenant santuokoje, o įregistruotas pareiškėjo vardu praėjus trims metams po sutuoktinės mirties. Kadangi pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įgyti su palikėja santuokos metu, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po L. R. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Atsiliepimuose į pareiškimą palikėjos sūnūs A. R. ir R. R. bei dukra L. V. nurodė, jog po motinos mirties jos palikimą faktiniu valdymu priėmė tėvas L. R., ir jie po motinos mirties jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po sutuoktinės L. R. mirties perėmė visus jų bendro turto valdymo ir naudojimo reikalus, rūpinosi ir tvarkė jiems priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį turtą (duomenys neskelbtini) įregistravo nuosavybės teise ir (duomenys neskelbtini) išpirko iš valstybės žemės sklypą, visą šį laiką mokėjo mokesčius už turtą (nario mokestį sodų bendrijoje, už elektros energiją), taip pat šiuose namuose (duomenys neskelbtini) pakeitė langus. Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjos palikimo dalį nėra.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl L. R. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.