- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-518-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- R. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2888-275/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lajos“ ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lajos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. D. 91 023,90 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „Lajos“ vadovu, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko buvo padaryta žalos. Ieškovės teigimu, UAB „Lajos“ buvo nemoki jau 2017 m., pagal apskaitos dokumentus UAB „Lajos“ pradelsti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 99 972,10 Eur. Ieškovė taip pat pabrėžė, kad bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Lajos“ įsipareigojimai sudarė 190 966 Eur.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo aiškinimu, bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo nemoki, kadangi tą dieną UAB „Lajos“ pradelsti mokėjimai sudarė tik 1 611,90 Eur, nes su kreditore UAB „Donteks“ buvo sudarytas susitarimas dėl mokėtinų sumų atidėjimo, numatant, kad už tai bus mokamos 10 proc. dydžio palūkanos. Atsakovas taip pat akcentavo, jog UAB „Lajos“ nemokumo momentu laikytina 2018 m. birželio 25 d., kuomet bendrovei kilo pareiga atlikti mokėjimus UAB „Donteks“. Atsakovo teigimu, nuo 2018 m. birželio 25 d. iki UAB „Lajos“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės įpareigojimai padidėjo 138,40 Eur suma, kuri ir sudaro bendrovės žalą ieškinyje nurodytu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovės BUAB „Lajos“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 41 280,66 Eur žalos atlyginimą ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas nedalyvauja BUAB „Lajos“ bankroto byloje, todėl toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.
6. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad UAB „Lajos“ 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Lajos“ per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 160 573 Eur, o tai viršijo bendrovės turtą (155 119 Eur), tad ši aplinkybė buvo pagrindas kelti bendrovei bankroto bylą.
7. Teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Lajos“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 141 252,76 Eur. Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimą, kad 2017 m. gruodžio 31 d. buvo pradelsta 99 972,10 Eur dydžio bendrovės įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas suskaičiavo, kad atsakovo padarytą žalą dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą sudaro 41 280,66 Eur suma (141 252,76 Eur – 99 972,10 Eur = 41 280,60 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant 138,40 Eur žalos atlyginimą.
9. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas klaidingai nurodė, kad visos skolos kreditorei UAB „Donteks“ buvo pradelstos 2017 m. gruodžio 31 d., nes tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
9.2. 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Lajos“ buvo moki ir atsakovas neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylą.
9.3. Teismas neįvertino ir net nesiaiškino, kad kreditorių reikalavimo teisė, kuri nebuvo įvykdyta ir kuri bankroto byloje yra teismo patvirtinta kaip jų kreditoriniai reikalavimai, galėjo atsirasti dar iki 2017 m. gruodžio 31 d.
9.4. Vien tas faktas, kad įmonė tapo nemoki, savaime nėra pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su šiuo nesutiko, prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
11. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais motyvais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
11.2. Atsakovui nepateikus priešingų įrodymų, teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Donteks“ nepratęsė ieškovei termino apmokėti išrašytas sąskaitas.
11.3. Teismas padarė teisingą išvadą, jog 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės turimi įsipareigojimai kreditoriams viršijo jos turtą, todėl ši bendrovė buvo nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo – taikymo klausimas. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
14. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
15. Analizuojamu atveju UAB „Lajos“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Ieškovės bankroto administratorė reikšdama šioje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo nurodė, jog UAB „Lajos“ buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d., o atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad būdamas UAB „Lajos“ vadovu pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesutiko, jog UAB „Lajos“ nemokumo būklės momentas buvo 2017 m. gruodžio 31 d., taip pat pabrėžė, kad dėl tokio jo (atsakovo) neveikimo atsirado tik 138,40 Eur dydžio žala.
16. Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, turi būti nustatoma, kada bendrovės vadovui (vadovams) atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, galima įvertinti, kokią žalą dėl tokio bendrovės vadovo (vadovų) ir (ar) kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesą, neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
17. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Lajos“ per vienerius metus kreditoriams mokėtinos sumos sudarė 160 573 Eur ir viršijo bendrovės tuo metu turėtą 155 119 Eur vertės turtą. Šiuo atveju nustatydamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia dalis iš UAB „Lajos“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų per vienerius metus kreditoriams mokėtinų sumų balanso sudarymo dieną jau buvo pradelstų mokėjimų sumos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados, jog UAB „Lajos“ buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d.
18. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
19. Šioje byloje skaičiuodamas iš atsakovo priteisiamos žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, jog BUAB „Lajos“ bankroto byloje teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtinti 141 252,76 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. Vertindamas žalos dydį teismas konstatavo, jog 2017 m. gruodžio 31 d. pradelstų UAB „Lajos“ įsipareigojimų suma buvo 99 972,10 Eur, tačiau nedetalizavo, kokiais įrodymais remdamasis nustatė tokį dydį, tik paminėjo, kad ieškovė nurodė būtent tokį pradelstų mokėjimų mastą. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą lentelę „Klientų įsipareigojimų nevykdymas“, kurios skiltyje 1-30 nurodyta 99 972,10 Eur suma. Šioje lentelėje minima ataskaita Nr. 3441/S431, tačiau nėra atskleistas duomenų šaltinis, nežinia, koks asmuo buvo sudaręs šią lentelę. Kaip jau minėta, apskųstame sprendime teismas neatskleidė, kaip vertino ir ar iš viso vertino 2019 m. rugpjūčio 19 d. lentelę „Klientų įsipareigojimų nevykdymas“, jeigu ją laikė įrodomąją reikšmę turinčiu bylos dokumentu.
20. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, pagal teismų praktiką žalą dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą paprastai sudaro bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimų dydis, kuriuo išaugo tokios bendrovės skolos nuo jos nemokumo momento iki faktinio bankroto bylos iškėlimo dienos. Sutiktina su atsakovu (apeliantu), jog analizuojamu atveju atlikdamas aritmetinius veiksmus ir skaičiuodamas žalos dydį teismas netyrė, ar visą priteistą 41 280,60 Eur žalos atlyginimo sumą sudaro tik UAB „Lajos“ skoliniai įsipareigojimai, atsiradę po teismo nustatyto įmonės nemokumo momento. Pastebėtina, kad atliekant aritmetinius skaičiavimus taip, kaip juos atliko pirmosios instancijos teismas, į gautą žalos dydį yra įtraukti visi be išimties kreditoriniai reikalavimai, kurių mokėjimo terminas suėjo po teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento. Taigi, atlikus elementarų skaičiavimą, bet nepadarius į kreditorių sąrašą įtrauktų skolinių įsipareigojimų atsiradimo analizės, nėra aišku, ar teismas nelaikė žala tų UAB „Lajos“ įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti (atsiradę) iki nustatyto bendrovės nemokumo ir kurių tik įvykdymo terminas suėjo po jos nemokumo nustatymo momento. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad jeigu bendrovės pati prievolė kyla iki bendrovės nemokumo momento, laiku ar pavėluotai pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nelemia bankrutuojančio asmens skolų išaugimo tokios prievolės dydžiu, todėl negali būti laikomas vadovo neteisėto neveikimo sukelta žala.
21. Atsakovo apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad BUAB „Lajos“ kreditorė UAB „Donteks“ buvo atidėjusi prievolių įvykdymo terminus, ką esą patvirtina 2018 m. rugpjūčio 25 d. išankstinė sąskaita. Pastebėtina, kad į bylą pateiktoje 2018 m. birželio 25 d. UAB „Donteks“ išankstinėje sąskaitoje nurodyta, jog ši sąskaita yra išrašyta dėl „10 proc. atlygio pagal sutartį Nr. 2017/14pr/Nr2“. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad 2017 m. spalio 3 d. UAB „Donteks“ ir UAB „Lajos“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017/14. Į bylą taip pat yra pateiktas priedas Nr. 2 prie sutarties Nr. 2017/15. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasitikslinęs arba bandęs patikslinti, ar UAB „Donteks“ ir UAB „Lajos“ buvo sudariusios kelias komercines sutartis, o tuo atveju, jei buvusi sudaryta tik viena pirkimo-pardavimo sutartis – dėl kokių priežasčių į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti skirtingi sutarčių numeriai.
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių mastas lemia, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių – tinkamai nenustatė BUAB „Lajos“ nemokumo momento, neišanalizavo BUAB „Lajos“ skolinių įsipareigojimų atsiradimo laiko (prieš ar po bendrovei tampant nemokia), taip pat neteisingai skaičiavo atsiradusios žalos dydį. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Šioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą ir vykdo jo funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, apskųstas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Nusprendus, kad yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylą išnagrinėjus pakartotinai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.