Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-14 · Administracinė byla Nr. eI-461-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
eI-461-426/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
D. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-461-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02489-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. (D. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Z. teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00465,00466 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams D. Z. ir J. Z.“ panaikinimo (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė, Įmonė), dalyvis (akcininkas ir direktorius), Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) ir galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, Bendrovės verslo planą, banko sąskaitos išrašą, sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais, kitus dokumentus.

Teigia, kad jo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis daugiau kaip 6 mėnesius Lietuvos Respublikoje užsiima teisėta ūkine-komercine veikla, nurodyta įmonės steigimo dokumentuose.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, grindžiamas vien prielaidomis, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsisakė tenkinti prašymą, nurodydamas, kad kyla rimtų abejonių, jog samdomi darbuotojai dirba 8 valandas per dieną. Tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad apklausti darbuotojai nurodė, kad dalį savo darbo funkcijų vykdo nuotoliniu būdu. Taip pat, kad į darbuotojų funkcijas įeina svečių pasitikimas ir pan. Atsakovo nuomone, darbuotojai bendros veiklos vykdymo vietoje turėtų būti 8 valandas. Pareiškėjas aiškina, kad tai nėra pagrįsta teisine argumentacija.

Sprendime kaip abejonė dėl Bendrovės užsiimama veikla nurodyta, kad pagrindine įmonės veikla (Informacinėmis technologijomis) užsiima tik bendrovės direktorius ir dėl to neva kyla pagrindas teigti, kad darbuotojai įdarbinti fiktyviai tik tam, kad atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad aplinkybė, jog pagrindine įmonės veikla užsiima Bendrovės direktorius, o kiti darbuotojai, kaip apskaitininkai, administratoriai, ir pan., yra tik pagalbininkai pagrindinei įmonės veiklai vykdyti, neprieštarauja jokiems teisės aktams ir negali būti vertinama neteisėta veikla. Taip pat pažymi, kad įmonė iš savo veiklos gavo ir pajamų, todėl nėra pagrindo teigti, kad tik imitavo veiklą, tačiau realiai jos nevykdė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Bendrovė vykdė teisėtą veiklą, nurodytą steigimo dokumentuose, darbuotojai buvo įdarbinti ir vykdė jiems priskirtas funkcijas bei jiems buvo mokamas darbo užmokestis, bendrovė gavo pajamų iš savo pagrindinės veikos, todėl atsakovas privalėjo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Skunde pabrėžia, kad Migracijos departamentas nepakankamai motyvo savo sprendimą dėl leidimo pareiškėjui nepakeitimo, todėl pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu.

Atsiliepime aiškina, kad 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas prašymo netenkino.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės veiklą, darbuotojų funkcijas, jų darbo vietą. Atsakovui kilo pagrįstų įtarimų, kad Įmonėje asmenys įdarbinti tik formaliai. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė pagal verslo planą iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos nevykdė, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Nustatyta, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (jo sutuoktinė pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kaip nurodė pareiškėjas, veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo sutuoktinė J. Z. neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kadangi pareiškėjui nebus pakeistas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Įmonės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė 2018 m. Bendrovės verslo planą, sudarytą 2018 m. Pasak atsakovo, šis dokumentas nepatvirtina, kad Įmonė veiklą vykdė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka visų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat pateikė 2016 m. birželio 1 d. paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Rubisolis“, dėl IT sistemų paslaugų, 2017 m. kovo 15 d. IT sistemų diegimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Teledema“, bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Buvo nustatyta, kad Bendrovėje nuo 2016 m. vasario 23 d. dirbanti apskaitininkė / konsultantė V. J., nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. dirbo UAB „Dahmira“, kurios dalyviai buvo trečiosios šalies piliečiai, turėję leidimus laikinai gyventi; nuo 2017 m. lapkričio 20 d. ji dirba VšĮ Menachemo Gimnazijoje, nuo 2018 m. sausio 24 d. – Vilniaus miesto Žydų bendruomenėje „Chassidie chabad Lubavitch. Bendrovėje nuo 2016 m. liepos 1 d. dirbanti ūkvedė J. K. yra įsigijusi verslo liudijimą. Įmonėje nuo 2016 m. lapkričio 22 d. dirba pardavimų vadybininkė L. D..

Savo papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas yra nurodęs, kad Bendrovė savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) 2016 m. lapkričio 22 d. atliko Bendrovės veiklos patikrinimą, kurio metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant pašto dėžutės yra Bendrovės iškaba, viename iš namo kambarių įrengtos darbo vietos darbuotojams. Name buvusi D. R. paaiškino, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į Lietuvos Respubliką atvyksta kartą per savaitę. D. R. negalėjo nurodyti, kokia veikla užsiima Įmonė.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktą informaciją apie Bendrovės darbuotojų darbo vietą, laiką ir funkcijas, atsakovui kilo pagrįstų abejonių, ar jie dirba pilną darbo laiką, ar faktiškai atlieka funkcijas bendrovėje. Tiek įmonės veiklos plane, tiek darbuotojų paaiškinimuose nurodyta, kad užsiima informacinėmis technologijomis, tačiau faktiškai Bendrovėje nėra šioje srityje dirbančių asmenų, o darbuotojai nurodo, kad tuo užsiima tik pareiškėjas. Taigi, Migracijos departamentui kyla pagrįstų abejonių, kad įdarbinti asmenys yra tik tam, kad Bendrovė atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o jos dalyviai, trečiųjų šalių piliečiai, gautų leidimus laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuotų savo buvimą Šengeno erdvėje.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat pažymi, kad D. R. gerai žinoma Migracijos departamentui, kadangi tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, taip pat steigia ir parduoda įmones užsieniečiams (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtu adresu ne kartą buvo atliekami įmonių veiklos patikrinimai, kurių metu nustatyta, jog įmonės, registruotos šiuo adresu, veiklos nevykdo. Jų veikla imituojama tarpininkų pagalba, kad trečiųjų šalių piliečiai, įmonių dalyviai, gautų leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. D. R. dirba UAB „Espotransa real Estate“, registruotoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje dirba L. R. ir V. Z. (asmenys žinomi Migracijos departamentui kaip tarpininkaujantys užsieniečiams ir padedantys gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu). Patikrinus duomenis viešai prieinamoje informacijoje interneto erdvėje, nustatyta, kad UAB „Espotransa Real Estate“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiasi tarpininkaujanti dėl leidimų laikinai gyventi gavimo, akcentuodama, jog „leidimas laikinai gyventi yra laikinas ar pastovus statusas, leidžiantis jo turėtojui atvykti į Šengeno zonos šalis ir būti ten neribotą laiką (leidimo galiojimo laikotarpiu)“, kad „leidimas gyventi Lietuvoje suteikia galimybę vykti be vizų į visų Šengeno zonos valstybių teritoriją, neribojant buvimo laiko“, kad „leidimas gyventi Lietuvoje palengvina vizų gavimą į tokias šalis, kaip JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Australija“.

Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos patikrinimo metu surinktą informaciją, į tai, kad biuras yra D. R. nuosavybės teise priklausančiame privačiame name, kad patikrinimų metu 2016 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. kovo 22 d. biure nerasti darbuotojai, o pareiškėjas ir jo sutuoktinė J. Z. nerasti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kad Bendrovės darbuotojai nurodė, jog jų darbo laikas nėra apibrėžtas, atsakovui kyla pagrįstų įtarimų, kad Įmonėje asmenys įdarbinti formaliai, o pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negyvena, savo veiklą vykdo užsienio valstybėse.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo gyvenamąją vietą deklaravo 15 asmenų, Migracijos departamento duomenimis, šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą nurodė 37 trečiųjų šalių piliečiai.

Migracijos departamento Kontrolės skyriaus įgaliotas valstybės tarnautojas 2017 m. rugsėjo 8 d. atliko pareiškėjo apklausą dėl jo veiklos ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad šiuo adresu yra ir Bendrovės biuras. Jis teigė, kad darbuotojai biure dirba ne visą laiką, dažnai būna išvykę, jo sutuoktinė jokių funkcijų neatlieka. Paklaustas, kodėl Bendrovės veiklos patikrinimo metu minėtu adresu nebuvo nei darbuotojų, nei jo sutuoktinės, teigė, kad jie visi galėjo būti išvykę. Tvirtino, kad jis didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė kelionės dokumentą, galiojantį nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d., kuriame yra valstybių sienų kirtimo žymos. Atsižvelgiant į pareiškėjo kelionės dokumente esančias užsienio valstybių sienų kirtimus, taip pat Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas 2016 m., 2017 m. į Lietuvos Respubliką atvykdavo trumpiems laikotarpiams, dažnai būdavo po kelias dienas per mėnesį, taip pat vykdavo į Ispanijos Karalystę, Rusijos Federaciją. Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėjas prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi 5 eilutėje nurodė savo sutuoktinės asmens duomenis bei jos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas Ispanijos Karalystėje vykdo veiklą kaip įmonės (duomenys neskelbtini) administratorius. Atkreipia dėmesį, kad duomenų apie minėto užsieniečio gyvenimą Lietuvos Respublikoje visuma atsakovui leidžia daryti išvadą, kad jis turi interesų kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Pareiškėjo bendrovės veikla kelia pagrįstų abejonių dėl jos konkurencingumo rinkoje, nes, atsakovo duomenimis, 2016 m. Bendrovė neturėjo pardavimo pajamų ir patyrė 21 331 Eur nuostolį. Taip pat joje nėra ilgą laiką dirbančių asmenų – trys darbuotojos, Lietuvos Respublikos pilietės, dirba tik nuo 2016 m., o jų funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su Bendrovės pagrindine veikla, faktiškai veiklą informacinių technologijų srityje vykdo tik pareiškėjas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo Bendrovės veiklos patikrinimo metu surinktą informaciją, pareiškėjo apklausos duomenis apie jo gyvenimą Lietuvos Respubliką, darbuotojų funkcijas bei darbo laiką Bendrovėje, Migracijos departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, pateikęs prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Įmonės veiklą bei darbuotojų funkcijas, jų darbo vietą Bendrovėje.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Bendrovės veiklos.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Migracijos departamento nuomone, nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Konstatuoja, kad jo tikslas – tik įteisinti buvimą Šengeno valstybėse. Iš to kyla rimtas pagrindas manyti, kad gali grėsti minėto užsieniečio nelegali migracija.

Ginčijamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas ne fiktyvios įmonės, o tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo pagrindas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad byloje vertintina tik pareiškėjo atžvilgiu priimta sprendimo dalis.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisit leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 2, 12 bei 14 punktų nuostatų. Įstatymas 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Atsakovas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės veiklą, darbuotojų funkcijas, jų darbo vietą, kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovėje asmenys įdarbinti tik formaliai. Teigė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė pagal verslo planą iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos nevykdė, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. sąlygos, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi pagal verslo planą vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (jo sutuoktinė pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kaip nurodė pareiškėjas, veiklos Lietuvos Respublikoje ji nevykdo).

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu dėl darbuotojų darbo trukmės ir akcentavo, kad jie neturėjo būti visų 8 val. darbo vietoje, pagrindine veikla užsiima Bendrovės direktorius, Bendrovė vykdė teisėtą veiklą, nurodytą steigimo dokumentuose, darbuotojai taip pat atliko jiems pavestas funkcijas, Bendrovė gavo pajamų iš vykdomos veiklos.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Bendrovės fiktyvios veiklos nevertintini, nes atsakovas tokių aplinkybių nekonstatavo ir jomis Sprendimo negrindė.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Šiam ginčui yra aktualus teisinis vertinimas, ar atsakovas pagrįstai, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti (šiuo atveju pakeisti), be kita ko, ir sąlygą, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi pagal verslo planą vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti, pateikė 2018 m. Bendrovės verslo planą, kuriame nurodyta, jog ji užsiima programinės įrangos kūrimu ir diegimu, programinių ir techninių priemonių gamyba. Kaip atsakovas pažymėjo, kad Bendrovės verslo planas sudarytas tik 2018 m. Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad šis verslo planas nepatvirtina, jog Bendrovė savo veiklą vykdė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. 2018 m. vasario 15 d., pagal verslo planą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje konstatavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Bendrovė, be reikalavimų, susijusių su darbuotojais ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, turi ne tik vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet tokią veiklą turi vykdyti pagal verslo planą; tokioje situacijoje, kai verslo planas parengtas vos prieš mėnesį iki prašymo dėl leidimo pateikimo, Bendrovė objektyviai negalėjo vykdyti veiklos bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo (pvz., 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4839- 502/2018). Taigi, ir atsakovo išvada dėl Bendrovės neatitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems reikalavimams yra pagrįsta. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi.

Atsakovas vertino visumą patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei pareiškėjo pateiktus duomenis ir paaiškinimus.

Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Migracijos valdyba, nuvykusio minėtu adresu nustatė, kad: ant pašto dėžutės yra Bendrovės iškaba, viename iš namo kambarių įrengtos darbo vietos darbuotojams. Name buvusi D. R. paaiškino, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius, į Lietuvos Respubliką atvyksta kartą per savaitę. D. R. negalėjo nurodyti, kokia veikla užsiima Bendrovė. 2018 m. kovo 22 d. Migracijos valdyba atliko Bendrovės veiklos patikrinimą, ir nustatė, kad jos veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, iškabos ar informacijos apie Bendrovę nėra, darbuotojų minėtu adresu nerasta. Namo duris atidarė D. R., kuri nurodė, kad Bendrovės darbuotojai tik atvažiuoja šiuo adresu, kiek dažnai, nežino. Pastaroji nurodė, kad pareiškėjas, kiek žino, užsiima programavimu, kur jis yra dabar, nežino, paskutinį kartą jį matė prieš 2 savaites. Taip pat buvo apklausti Bendrovės darbuotojai: L. D., kuri nurodė, kad biure būna 2 kartus per savaitę, įprastai dirba nuotoliniu būdu. Taip pat paaiškino, kad Bendrovė užsiima informacinėmis technologijoms, kompiuterių taisymu, diagnostika, detalių užsakymu. Be to, nurodė, kad jos darbo funkcijos yra atvykstančių svečių sutikimas, viešbučių užsakymas, vertimai iš rusų į lenkų kalbą svečiams iš Lenkijos.

Buvo apklausta ir Bendrovės darbuotoja V. J., kuri nurodė, kad nežino, ar yra prie namo, kuriame yra bendrovės biuras, pašto dėžutė, paaiškino, kad biure būna labai retai, dirba nuotoliniu būdu iš namų. Apklaustoji nurodė, kad Bendrovės veikla – informacinės technologijos, kompiuterių aptarnavimas, kompiuterinių ir mobiliųjų telefonų programų kūrimas. V. J. paaiškino, kad su Bendrovės direktoriumi – pareiškėju susitinka 1 ar 2 kartus per savaitę.

Bendrovės darbuotoja J. K. nurodė, kad biure būna 2 kartus per savaitę, jos darbo funkcijos – Bendrovės kabineto tvarkymas, paruošimas svečių priėmimui, darbui reikalingų priemonių paruošimas, taip pat kartais lydi atvykstančius svečius, organizuoja jų laisvalaikį, papildomai pagal verslo liudijimą dirba kirpykloje. J. K. paaiškino, kad Bendrovė užsiima kompiuterių aptarnavimu, plačiau papasakoti negali, su pareiškėju susitinka 1 ar 2 kartus per savaitę.

Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įgaliotas valstybės tarnautojas atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu jis nurodė, kad gyvena Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), Vilnius ir šiuo adresu yra ir Bendrovės biuras. Jis teigė, kad darbuotojai biure dirba ne visą laiką, dažnai būna išvykę. Bendrovės veiklos patikrinimo metu minėtu adresu nebuvo nei bendrovės darbuotojų nei jo sutuoktinės, teigė, kad jie visi galėjo būti išvykę. Taip pat jis nurodė, kad jis pats didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas teigia, kad darbuotojai neprivalėjo būti visą darbo laiką Bendrovėje ir šiuo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis nuotolinį darbą, tačiau jokių duomenų, t. y. tvarkos, kad Bendrovėje darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis, nepateikė. Patys darbuotojai jokių susitarimų su Bendrove, kad jie dirba pagal patvirtintą grafiką nuotoliniu būdu, irgi nepateikė. Darbo sutartyse L. D. – projektų menedžeris, J. K. – ūkvedė, V. J. – marketingo specialistė nustatyta, kad darbuotojų darbo laikas – 8 val. per dieną penkių darbo dienų savaitėje. Teismo vertinimu, tai tik pareiškėjo pateiktas situacijos vertinimas, kuris nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Bendrovės darbuotojai dirba pilną darbo laiką, kaip nustatyta jų darbo sutartyse, ar jie realiai atlieka funkcijas Bendrovėje. Nors apklausti liudytojai ir nurodė, kad Bendrovė užsiima informacinėmis technologijomis, tačiau nustatyta, kad joje nėra šioje srityje dirbančių asmenų, išskyrus patį pareiškėją. Bendrovės biuras yra D. R. nuosavybės teise priklausančiame privačiame name. Atsakovo Bendrovės patikrinimų metu 2016 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. kovo 22 d. Bendrovės biure nerasti darbuotojai, o pareiškėjas ir jo sutuoktinė J. Z. nebuvo rasti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, į tai, kad Bendrovės darbuotojai nurodė, kad jų darbo laikas nėra apibrėžtas, kyla pagrįstų įtarimų, kad įdarbinti asmenys yra tik formaliai, o pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negyvena ir čia veiklos nevykdo. Taigi, kyla pagrįstų abejonių dėl Bendrovės atitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o jos dalyviai trečiųjų šalių piliečiai gautų leidimus laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuotų savo buvimą Šengeno erdvėje.

Be to, atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, savo gyvenamąją vietą deklaravo 15 asmenų, Migracijos departamento duomenimis, šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą nurodė 37 trečiųjų šalių piliečiai. Taip pat nustatė, kad D. R. gerai žinoma Migracijos departamentui, kadangi tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, taip pat steigia ir parduoda įmones užsieniečiams.

Taip pat atsakovas įvertino ir kelionės dokumente esančias užsienio valstybių sienų kirtimus, taip pat Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjas 2016 m., 2017 m. į Lietuvos Respubliką atvykdavo trumpiems laikotarpiams, dažnai būdavo po kelias dienas per mėnesį, taip pat vykdavo į Ispanijos Karalystę, Rusijos Federaciją. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas Ispanijos Karalystėje vykdo veiklą kaip įmonės (duomenys neskelbtini) administratorius. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų apie minėto užsieniečio gyvenimą Lietuvos Respublikoje visuma leidžia daryti išvadą, kad jis turi interesų kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Konstatuotina, kad, įvertinus Bendrovės veiklos patikrinimo metu surinktą informaciją, pareiškėjo apklausos duomenis apie jo gyvenimą Lietuvos Respubliką, darbuotojų paaiškinimus dėl darbo funkcijų bei darbo laiko bendrovėje, pareiškėjas, pateikęs prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės veiklą bei darbuotojų funkcijas, jų darbo vietą bendrovėje.

Leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą būtent Lietuvos Respublikoje, realios bendrovės vykdomos veiklos (biure, priimtų darbuotojų funkcijų).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018; 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4875-822/2018). Pareiškėjo dažni išvykimai tik patvirtina, jog jis verslą gali plėtoti ir nebūdamas Lietuvoje. Minėta, kad Bendrovės pagrindinė veikla – programinės įrangos kūrimas ir diegimas, taip pat programinių ir techninių priemonių gamyba, remiantis naujausiomis technologijomis. Kita vertus, pagal savo vykdomos veiklos pobūdį, bendrovė gali vykdyti veiklą nebūtinai Lietuvos Respublikoje, o bet kurioje valstybėje. Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi trečiųjų šalių piliečiams įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas Sprendimą grindė ne tik UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos planuojamą veiklą ir darbą jai priklausančioje Bendrovėje, bet ir dėl to, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Akcentuotina, kad, vertinant nelegalios migracijos grėsmę, atsižvelgiama į visas faktines aplinkybes, kurios gali kelti pagrįstų abejonių dėl užsieniečio deklaruojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046/2015 ir kt.). Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai įvertino ir nelegalios migracijos grėsmę.

Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą, siekdamas tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą. Atsakovo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.

Nepanaikinus Sprendimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Taip pat netenkinus skundo, negali būti tenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Z. (D. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas