Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiajam asmeniui A. K. procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. vasario 18 d. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio įgaliojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu (buvusi UAB „Žirmūnų būstas“) bei 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu, kurio įgaliojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2), yra paskirta gyvenamojo namo, esančio Kalvarijų g. 196, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie įregistruotas nuomos sutartis nėra.

Pateiktų sąskaitų duomenimis nustatyta, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. už minėtam butui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (administravimas, priežiūra/eksploatacija, remontas, teritorijų ir laiptų valymas, šilumos ūkio priežiūra, šiukšlių išvežimas, bendra elektra) yra susidariusi 123,58 Eur skola, kurią sudaro 121,22 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas ir 2,36 Eur palūkanos. Pažymėtina, kad priskaičiuotų sumos dydžio pagrįstumas nėra ginčijamas. Atsakovė su jai pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdama, kad ji nėra tinkama atsakove byloje. Atsakovės teigimu, su ieškove už jos suteiktas paslaugas turi atsiskaityti faktinis buto nuomininkas, kuris bute gyvena nuomos sutarties pagrindu.

Iš į bylą pateiktos 2001 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 26 nustatyta, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) neterminuotam naudojimui išnuomota K. Ž. Nuomos sutarties 2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 22 d. buto patikrinimo akto Nr. 20780 duomenimis nustatyta, kad pagrindinei nuomininkei K. Ž. mirus, faktiškai bute gyvena jos anūkas A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. buto patikrinimo akto Nr. 5.22-20/1919 nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaruotų asmenų nėra. Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad 2020 m. spalio 5 d. į atsakovę kreipėsi A. K., prašydamas suteikti buto raktą ir leisti pasiimti bute paliktus daiktus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Taigi pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, eksploatavimu, daiktinės teisės normų pagrindu tenka buto ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

Atsakovė viešame registre nebuvo išviešinusi su K. Ž. sudarytos nuomos sutarties, taip pat nėra pateikta duomenų, kad ieškovė kokiu nors būdu apie tokią sutartį buvo informuota. Taigi, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovei, kaip pastato administratorei, buvo žinomos aplinkybės tiek apie sudarytą nuomos sutartį, tiek apie tai, kad pagrindinė nuomininkė K. Ž. buvo įsipareigojusi mokėti butui tenkančius mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir suteiktas komunalines paslaugas. Atitinkamai, atsakovė nėra išviešinusi ir aplinkybių apie tai, kad tokių išlaidų apmokėjimo pareiga tenka K. Ž. buvusiam šeimos nariui – šioje byloje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui A. K. Byloje nėra ginčo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ir būtent atsakovei, kaip turto savininkei, tenka pareiga užtikrinti kad turto išlaikymo išlaidos paslaugas teikiantiems asmenims būtų mokamos tinkamai ir laiku. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kaip turto savininkė, sužinojusi apie buto pagrindinės nuomininkės mirtį, būtų pasirūpinusi rašytinės sutarties su pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariais, faktiškai naudojusiais būstą, sudarymu ir atitinkamai pagrindinio buto nuomininko teisių ir pareigų, įskaitant pareigą mokėti už komunalines ir pan. paslaugas, perkėlimu.

Kita vertus, teismas kaip nesąžiningą procesinį elgesį vertina ieškovės elgesį, kai, atsakovei prašant pateikti įrodymus, koks asmuo atliko mokėjimus už 2019 m. spalį ir lapkritį teiktas paslaugas, ir teismui tokį prašymą patenkinus, ieškovė tokių duomenų neteikė. Pažymėtina, kad nors aplinkybė apie tai, koks konkretus asmuo sumokėjo komunalinius mokesčius, savaime nepanaikina atsakovės kaip turto savininkės pareigų, tačiau tokie duomenys reikalingi siekiant atsakovei pagrįsti poziciją dėl faktinės nuomos sutarties aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad ieškovė, nepateikdama duomenų apie tai, koks asmuo faktiškai atliko mokėjimus, konkliudentiniais veiksmais iš esmės pripažino atsakovės nurodomą aplinkybę, kad tam tikru laikotarpiu butu faktiškai naudojosi A. K. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovė, šioje byloje teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, Elektroninių paslaugų portale šio pareiškimo priedų pavadinimus įvardijo siedama su A. K. pavarde.

Apibendrinant, atsakovei kaip turto savininkei tinkamai neišviešinus nuomos sutarties fakto, ieškovei negalėjo būti žinoma, ar A. K. teisėtai naudojasi butu, kokiomis sąlygomis ir terminais jam yra suteikta teisė naudotis butu, taip pat ar A. K. turi prievolę mokėti už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir suteiktas komunalines paslaugas, ar tokia prievolė, jei buvo, yra pasibaigusi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus darytina išvadina, kad pareiga atsiskaityti su ieškove už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir suteiktas komunalines paslaugas tenka šių patalpų savininkei – atsakovei. Atsakovė skolos susidarymo laikotarpio, skolos paskaičiavimo ir jos dydžio neginčija. Atsakovės argumentai apie tai, kad ji negaudavo sąskaitų, nepaneigia fakto, kad ieškovė faktiškai paslaugas suteikė, bei neeliminuoja atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas namo administravimo paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 121,22 Eur skola už administravimo ir eksploatacines paslaugas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (CK 4.82 str. 3 d.) ir 2,36 Eur palūkanų, apskaičiuotų 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį už termino įvykdyti prievolę pažeidimą (CK 6.210 str. 1 d.) .

Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas, kuriuo konstatuota atsakovės kaip buto savininkės prievolė atsiskaityti su ieškove už nurodytam butui teiktas paslaugas, nepaneigia atsakovės teisės iš jos priteistos sumos reikalauti regreso tvarka iš buto nuomininkų ar faktinių naudotojų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 2.34 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.), o privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybė, jos tikslas yra tenkinti ne privačius, o viešuosius interesus. Tai reiškia, kad atsakovė negali būti laikoma nei verslininku, nei privačiu juridiniu asmeniu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti 6 procentų procesinių palūkanų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 123,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (teismo įsakymo išdavimo) dienos (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 47,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimų, priteistinų procesinių palūkanų dydžio vertinimas neturi įtakos priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcijos paskaičiavimui.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Mano būstas Neris“, j. a. k. 121483222, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, 121, 22 Eur (šimtas dvidešimt vienas euras 22 ct) skolos, 2,36 Eur (du eurai 36 ct) palūkanų, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (123,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,64 Eur (keturiasdešimt septyni eurai 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, 5,58 Eur (penki eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.