- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2981-399/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00742-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., A. P.
- Išvadą teikia
- Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus, Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui
- Advokatai
- Virginijus Ražukas, Aldona Sakalauskienė
institucijos teikiančios išvadą byloje Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus atstovei Dainai Geležienei,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl fizinio asmuo pripažinimo neveiksniu pareiškime išvardintose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo suinteresuotiems asmenims A. V., A. P., A. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. (toliau pareiškėja) pareiškimu prašo fizinį asmenį sutuoktinį A. V. (toliau asmenį) pripažinti neveiksniu turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse išvardintose pareiškime. Prašo tuo pačiu teismo sprendimu nustatyti asmeniui globą ir jo globėja pagal sritis bei turto administratore paskirti pareiškėją.
Pareiškėja pareiškime nurodo šias aplinkybes: A. V., yra pareiškėjos J. V. sutuoktinis. A. V., be viso kito, yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad palaipsniui blogėja A. V. kognityvinės funkcijos: nebemoka apsirengti, drabužius velkasi išvirkščius, telefonu tik atsiliepia, televizorių įjungia, bet kanalų nemoka perjungti, reikalinga pagalba skutantis, reikia priminti, kad dantis išsivalytų, apie 6 mėnesius neužsiima jokia ūkio veikla. Dėl savo sveikatos būklės A. V. tam tikrose srityse negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų.
Vadovaudamasis Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centras atliko vertinimą ir surašė 2025 m. vasario 28 d. išvadą Nr, 1 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ (toliau – Išvada).
Minėtoje Išvadoje konstatuojama: A. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų
- Turtinių santykių srityse:
a) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
b) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;
c) nekilnojamojo-kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo-kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
d) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);
e) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).
- Asmeninių neturtinių santykių srityse:
a) sveikatos priežiūros sritis;
b) šeimos santykių sritys;
c) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
d) darbo teisinių santykių sritis;
e) politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo sritis.
Asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių sritis, A. V. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.
Pagal Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmonės su psichine negalia yra globojami valstybės.
Valstybės pareiga globoti žmones su psichine negalia reiškia, be kita ko, teisinę tokių asmenų apsaugą nuo rizikos, susijusios su jų veiksmais, sudaromais sandoriais, dalyvavimu teismo procese ir kt. Viena iš teisinės apsaugos formų – asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, pripažinimas neveiksniu toje srityje arba asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, pripažinimas ribotai veiksniu toje srityje, kartu paskiriant tokiam asmeniui atitinkamai globėją arba rūpintoją, kuris gina neveiksnaus arba ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo ir atlieka kitas įstatyme numatytas pareigas (CK 2.10, 2.11, 3.238–3.247 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas yra viena iš valstybės institucijų, įgyvendinančių Konstitucijoje numatytą funkciją – teisingumo vykdymą (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi ir CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens civilinis veiksnumas tam tikroje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
A. V. yra pripažintinas neveiksniu:
- turtinių santykių srityse:
a) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
b) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;
c) kilnojamojo-nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
d) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);
e) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).
- asmeninių neturtinių santykių srityse:
a) sveikatos priežiūros sritis;
b) šeimos santykių sritys;
c) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
d) darbo teisinių santykių sritis;
e) politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo sritis.
Teismui priėmus sprendimą pripažinti A. V. neveiksniu, jam yra nustatytina globa ir skirtinas globėjas. A. V. globėja sutinka būti jo sutuoktinė J. V.. Pažymėtina, kad šiuo metu J. V. savo namuose prižiūri A. V. ir rūpinasi juo. Pagal savo asmenines savybes J. V. būtų tinkama globėja, nes nėra teista, visada tinkamai elgiasi su A. V., teikia jam visokeriopą pagalbą. A. V. turi nekilnojamojo turto, dėl kurio reikėtų steigti svetimo turto administravimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad palaiko pareiškimą ir prašo asmenį pripažinti neveiksniu turtinių ir neturtinių santykių srityse taip kaip nustatė ekspertai ekspertizės akte (išvadose), nes jie turi specialias žinias ir gali geriau įvertinti kokiose srityse asmuo supranta savo veiksmus ir gali valdyti, kokiose nesupranta visiškai ar supranta iš dalies. Sutinka, kad ir savitvarkos srityje asmuo būtų pripažintas neveiksniu nors socialinis darbuotojas savo išvadoje nurodė, kad asmuo iš dalies šioje srityje geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ekspertai nustatė, kad negeba ir šioje srityje ir ji sutinka su ekspertų išvadomis. Dėl suinteresuoto asmens A. V. ir jo atstovės pozicijos tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu, kad asmeniui turi būti palikta teisė dalyvauti rinkimuose (balsuoti) su tuo nesutinka, nes ekspertai pasisakė jog asmuo ir šioje srityje negeba suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, o ji, kaip jau pasisakė, sutinka su visomis ekspertų išvadomis ir papildomos, pakartotinės ar kompleksinės ekspertizės skirti neprašo. Sutinka, kad reikia A. V. nustatyti globą ir sutinka būti skiriama sutuoktinio globėja ir turto administratore.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. per savo atstovę pateikė atsiliepimą kuriuo iš dalies sutiko su pareiškimu ir nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktos Kalvarijos savivaldybės socialinės paslaugų centro socialinės darbuotojos 2025-02-28 išvados Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 1 matyti, kad A. V. visose aptariamose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį.
Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2025-01-31 sprendimo dėl dalyvumo lygio Nr. STS-1265 matyti, kad suinteresuotam asmeniui A. V. nustatytas 25 procentų dalyvumo lygis ir 75 procentų netekto dalyvumo lygis nuo 2025-01-08 iki neterminuotai.
Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2025-01-31 sprendimo dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio Nr. STS-1266 matyti, kad suinteresuotam asmeniui A. V. nustatytas III lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis nuo 2025-01-08 iki neterminuotai.
Iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikos 2024-12-18 atsakymo į siuntimą matyti, kad suinteresuotam asmeniui A. V. yra diagnozuota: (duomenys neskelbtini) ir kt.
2025-04-07 susisiekus su atstovaujamuoju A. V., kuris sutiko, kad jam reikalinga pagalba kasdieniniame gyvenime, kad sutuoktinė J. jam padeda visose gyvenimo srityse. Mano, kad vienas savarankiškai gyventi negalėtų, nes labai prasta atmintis. J. jam padeda nuvykti pas gydytojus, nuperka vaistus, padeda juos teisingai vartoti. Paaiškino, kad dar gali savarankiškai judėti, todėl išeina pasivaikščioti, namuose užkuria krosnį. Nurodė, kad turi dukrą ir sūnų, kurie jį dažnai aplanko. Nurodė, kad balsavo praeituose rinkimuose, jei sveikata leis, norėtų ir toliau turėti balsavimo teisę. Kitų konkrečių prašymų neturėjo. Bendravimas buvo iš dalies prasmingas.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Lietuva prisijungė 2010 m.) 3 straipsnyje nurodyti bendrieji Konvencijos principai, t. y. a) pagarbos asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir nepriklausomumui; b) nediskriminavimo; c) visapusiško ir veiksmingo dalyvavimo ir įtraukimo į visuomenę; d) pagarbos neįgalių asmenų skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimo; e) lygių galimybių; f) prieinamumo; g) vyrų ir moterų lygybės; h) pagarbos besivystantiems neįgalių vaikų gebėjimams ir pagarbos neįgalių vaikų teisei išsaugoti savo tapatybę.
Esant pagrįstai ir išsamiai ekspertizės išvadai, kurioje bus atsakyta į klausimą, ar A. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti nurodytose srityse, atsižvelgdama į atstovaujamojo nuomonę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, galutinę nuomonę išsakysiu, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus (CPK 177 str. 1 d., 197 str. 2 d., 216 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.
Pripažinus suinteresuotą asmenį A. V. neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikrose srityse, sutiksiu su globos/rūpybos jam nustatymu ir globėjo/rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimu, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus/ribotai veiksnaus asmens tam tikroje srityje, kurioje jis negali pasirūpinti savimi ir primti kasdienių sprendimų ir tas negalėjimas yra tokio pobūdžio ar masto, kad jam reikalinga globa ir tai pateisina asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisinę reikšmę turinčius veiksmus atėmimą, paskiriant asmenį (instituciją), kuris tai darytų už jį (CK 3.242 str.). Susipažinusi su Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus išvada, sutinka su pasiūlyta globėjos/rūpintojos ir turto administratorės J. V. kandidatūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu dalyvavęs suinteresuotas asmuo A. V. ir jo atstovė advokatė A. S. palaikė atsiliepime išdėstytą atsiliepime ir sutiko su ekspertų išvadomis, tačiau prašė palikti asmeniui (A. V.) teisę dalyvauti rinkimuose balsuoti, nes jis visada dalyvauja rinkimuose ir ši teisė yra svarbi.
A. V. paaiškino, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), pensijos gauna 1000 eurų, atsiminė jog važiavo į Kauną pas gydytojus, turi butą (duomenys neskelbtini), (gatvės neįvardina), nori turėti teisę dalyvauti rinkimuose (balsuoti), nes visuomet dalyvaudavo rinkimuose.
Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo byloje nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir paaiškino, kad yra A. V. dukra, sveikata pradėjo prastėti prieš kelis metus, nes pradėjo nelabai orientuotis eisme, pasidarė sunku vairuoti automobilį, suprastėjo atmintis, prastėjo orientacija, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, asmuo vienas negali susitvarkyti, viską tvarko sutuoktinė, vaikus atpažįsta, dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo ūkį, buvo (duomenys neskelbtini), tačiau visas veiklas baigė maždaug prieš 10 metų, asmuo turi ne butą, o namą bei du automobilius, namų aplinkoje jaučiasi geriau, tačiau išėjęs iš namų vienas nesiorientuoja ir šalia jo visą visą laiką turi būti vienas iš vaikų ar sutuoktinė. Su ekspertų išvadomis sutinka pilnai ir sutinka, kad globėja būtų skiriama jo sutuoktinė J. V.. Pakartotinės, papildomos ar kompleksinės (stacionarios) ekspertizės skirti neprašo.
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo byloje nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir ekspertų išvadomis bei paaiškino, kad A. V. yra jo tėvas, kurio sveikata prastėja, jis yra labai užmaršus, sunku atsiminti einamus įvykius, ankstesnius, senus įvykius prisimena geriau, ne visada žino kiek anūkų turi ir kokie jų vardai. Jokių prašymų byloje neturi, sutinka, kad tėvą globotų J. V..
institucija teikianti išvadą yra pateikusi išvadą, ji buvo palaikoma teismo posėdžio metu ir atstovė nurodė jog teikia išvadą, kad asmens interesus geriausia atitinka jo pripažinimas neveiksniu pagal sritis nurodytas ekspertizės akte. Pripažinus neveiksniu, turi būti nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta J. V. kuri atitinka globėjai keliamus reikalavimus ir kitą asmenį globoti gali, puikiai supranta sutuoktinio poreikius, jaučia moralinę atsakomybę dėl jo gerovės užtikrinimo. Yra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos. Kitų asmenų, pareiškusių sutikimą globoti asmenį ar administruoti jo turtą, nėra.
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Byla iškelta pagal pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašoma pilnametį fizinį asmenį pripažinti neveiksniu turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose pareiškime, pripažinus neveiksniu asmeniui nustatyti globą ir globėja bei turto administratore skirti sutuoktinę J. V., kuri yra pareiškėja byloje.
Marijampolės apylinkės teismo (toliau teismo) nutartimi asmeniui buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri yra atlikta ir ekspertizės akte Nr. 83TPK-464/2025 (toliau akte), nurodyta jog asmeniui konstatuojama (duomenys neskelbtini) bei išvardintos sritys, kuriose asmuo nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Lietuvos Respublikos (toliau CK 2.10 str. ) numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, šioje srityje nustatoma globa. Nustačius jog asmuo dalyje sričių iš dalies supranta savo veiksmus ir iš dalies juos gali valdyti, tose srityse asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu ir jam nustatoma rūpyba.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 468 str. 1 d. nustatyta, kad teismas išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse arba pareiškimą atmeta. To paties straipsnio antroje dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti asmenį ribotai veiksniu, nustačius jog nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu toje srityje, tačiau yra pagrindas asmens veiksnumą apriboti (pripažinti ribotai veiksniu). Teismo sprendime nurodomas baigtinis sąrašas sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, kuriose asmens veiksnumas ribojamas.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja, po ekspertizės atlikimo, palaikė pareikštus reikalavimus ir sutiko su ekspertų ekspertizės akte išvardintomis išvadomis. Neprašė skirti papildomos, pakartotinės, kompleksinės (stacionarios ekspertizės).
Teismas pasisako, kad byla dėl asmens veiksnumo ribojimo nėra dispozityvi, tokia byla turi viešo intereso požymių ir nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 str. 8 d. numato, kad teismas turi išsiaiškinti visas bylos aplinkybes be to CPK 467 str. 5 d. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu gali ir savo iniciatyva aiškintis aplinkybes ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje.
Bylos duomenys patvirtina, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu pagal sritis, konstatuota (duomenys neskelbtini).
Asmens medicininiuose dokumentuose (sveikatos istorijose) yra duomenys, kad asmeniui nustatyta (duomenys neskelbtini).
Dėl asmens gebėjimo gyventi savarankiškai yra duomenys, kad nuo 2023 m. pradėjo silpnėti atmintis, orientacija, blogėja kognityvinės funkcijos, reikalinga pagalba apsirengiant bei buityje , telefonu tik atsiliepia, TV įjungia, bet kanalų negeba perjungti, ūkio veikla neužsiima.
Ekspertizės metu asmuo buvo neįvardijo datos, dienos, metų laiko, gyvenamosios vietos adreso. Skaičiavimo gebėjimai nusilpę, nesudėtingą tekstą perskaito. Gramatiškai teisingo ir logiško sakinio neparašo. Ekspertai pasisakę, kad stebimas (duomenys neskelbtini), kuris ryškiai sutrikdo asmens kasdienį funkcionavimą. Asmuo dėl (duomenys neskelbtini) negeba pasirūpinti savimi ir priimti apgalvotų sprendimų, neturi orientacijos finansinės, sveikatos, socialinės situacijos atžvilgiu. Mąstymas menko produktyvumo, piniginė vienetą nurodo ne eurus, o litus, nesuvokia testamento sąvokos. Asmenybė regresuojanti, menki išlikę kasdieniai interesai, sutrikusi (duomenys neskelbtini).
Pagrindiniai neveiksnumo kriterijai yra du: medicininis, tai yra asmens psichinė liga (proto negalia) ir juridinis, tai yra psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Byloje esantys ir aptarti įrodymai patvirtina, kad medicininis kriterijus yra dėl minėtos (duomenys neskelbtini).
Teismo vertinimu byloje esantys ir aptarti įrodymai pakankami išvadai daryti, kad yra ir juridinis kriterijus, nes asmeniui diagnozuotas psichikos sutrikimas daro poveikį jo socialiniams gebėjimams ir neapribojus jo veiksnumo, asmens teisėtiems interesams kiltų grėsmė, nes jo socialinė nuovoka menka, intelektiniai gebėjimai nusilpę.
Byloje dalyvaujantys asmenys nei vienas neprieštaravo, kad yra pagrindas riboti asmens veiksnumą tai yra pripažinti jį neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau asmuo ir jo atstovė prašė palikti asmenį veiksniu politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityje.
Nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo iš esmės neginčijo ekspertizės akto (išvadų) neteikė jas paneigiančių įrodymų, neprašė skirti pakartotinę, papildomą ar stacionarią ekspertizę.
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys A. P. bei A. V. neprieštaravo, kad veiksnumas būtų ribojamas taip kaip nustatė ekspertai savo išvadose.
Teismas pasisako, kad CPK 467 str. 5 d. reglamentuoja, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.
EŽTT, nagrinėdamas situacijas su asmens veiksnumo ribojimu, yra konstatavęs, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas, net ir dalinis, yra labai rimta priemonė, kuri turi būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis, atidžiai išnagrinėjus visus reikšmingus veiksnius. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra laikytina ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-151-403/2018, 23 p.).
Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens negebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 str. 1 d. turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, kad asmuo turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus) dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/208). Kasacinis teismas taip pat pasisakęs, kad sprendžiant dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini Kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 str. 1 d. pagrindu.
Sprendžiant klausimą dėl asmens veiksnumo ribojimo svarbu išanalizuoti asmens psichikos ligos ar proto negalios pasekmes asmens socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertinti asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose konstatavus asmens neveiksnumą, suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairūs draudimai ir apribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 46 p.).
Kaip jau minėta suinteresuotas asmuo A. V. ir jo atstovė, prašydami palikti veiksniu asmenį, politinių teisių ir balsavimo teisės srityje, veiksniu ekspertizės akto neginčijo, papildomos, pakartotinės ar kompleksinės (stacionarios) ekspertizės neprašė skirti.
Teismas nenustatė jokių pagrindų, kurie leistų nesivadovauti atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu kaip rašytiniu įrodymu ir teismas juo vadovaujasi, kadangi jis atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus (asmens sveikatos istorijas), išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi (toliau išvadą), kurioje nurodyta jog asmuo tik iš dalies geba savarankiškai pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje tuo pačiu nurodoma jog asmuo nežino net savo šeimos gydytojo pavardės, negeba savarankiškai priimti sprendimų kitų turtinių ir asmeninių santykių srityse, išvardintose išvadoje . Ta aplinkybė jog asmuo žino Lietuvos Respublikos prezidento pavardę nėra pakankamu pagrindu konstatuoti jog asmuo veiksnus politinių teisių tame tarpe ir rinkimų ( balsavimo) teisės srityje, nes byloje sprendžiamas klausimas ne dėl to ko asmuo nori, o ką jis geba, tai yra ar jis supranta savo veiksmus ir geba priimti valinį sprendimą vienoje ar kitoje srityje ir teismas vertina jog jeigu asmuo nesupranta savo veiksmų ir negeba jų valdyti tokiose srityse kaip pajamų ir išlaidų tvarkymas, sveikatos priežiūros sritis, šeimos santykių sritis, darbo santykių sritis dėl šių sričių jokių abejonių nekilo, tai asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti tokioje asmeninėje neturtinių santykių srityje kaip politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo sritis (kaip suformuluotas pareiškime), šioje srityje kaip ir šeimos santykių srityje asmuo negali būti pripažintas ribotai veiksniu, nes asmuo negali apsispręsti pavyzdžiui kokios partijos nariu būti ar už kokį asmenį balsuoti rinkimuose į Seimą su pagalbininku (rūpintoju ar globėju), nes b asmens valia būtų įtakota kito asmens, o tokius sprendimus turi teisę priimti tik pats asmuo ir asmuo šioje srityje (politinių teisių) gal būti veiksnus arba neveiksnus.
Ištyręs ir įvertinę byloje esančius įrodymus tame tarpe ir paties A. V. paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas netenkina asmens ir jo atstovės prašymo nepripažinti asmens neveiksniu politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityje.
A. V. dalyvavo teismo posėdyje ir faktiškai į teismo klausimus neatsakė aiškiai ir suprantamai, pripažino pagalbos reikalingumą, asmuo paaiškinimus davė (kalbėjo) pavieniais žodžiais, o ne rišliais sakiniais, apie save pateikė ypač mažai informacijos tokiais įprastiniais klausimais kaip gyvenamoji vieta, darbo vieta ir kitais klausimais.
Teismas sutinka, kad pagal teisinį reglamentavimą ir formuojamą Teismų praktiką turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės ir tuo pačiu pasisako, kad teisiniuose santykiuose savarankiškai gali dalyvauti tik asmenys, sugebantys suprasti savo veiksmus ir gebantys juos valdyti, nes tik taip užtikrinamas tokių santykių stabilumas ir teisėtumas, tuo pačiu teismas vertina jog ir paties asmens interesus atitinka jo veiksnumo ribojimas pagal sritis įvardintas teismo nutartyje ir išvadas dėl jų ekspertizės akte, nes taip bus apsaugoti paties asmens socialiniai ir teisiniai interesai.
Apibendrintai teismas pasisako, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai dėl asmens veiksnumo ribojimo yra ir teismas asmens veiksnumą apriboja, tai yra pripažįsta jį neveiksniu pagal sritis kaip yra nustatyta atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi teismas pagrindo ja nesivadovauti nenustatė. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką dėl kurios pasisakyta anksčiau sprendime, kad teismas turi vadovautis ekspertų išvadomis ir byloje nėra įrodymų kurie leistų teismui daryti kitokias išvadas nei nurodyta ekspertų.
Nustačius šias aplinkybes, teismas tenkina pareiškimą ir pripažįsta asmenį neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Suinteresuoti asmenys pareiškimų su savarankiškais reikalavimais byloje neteikė (CPK 443 str. 7 d.).
Pareiškimu prašoma, pripažinus asmenį neveiksniu pagal sritis, spręsti globos ir turto administravimo klausimus.
Pareiškėja išreiškusi sutikimą globoti asmenį, ji pagal savo sveikatos būklę kitą asmenį globoti gali, yra neteista, nebausta, kitų asmenų sutikimų globoti šį asmenį ar administruoti jo turtą nėra.
Teismas išsprendęs klausimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse turi pradėti bylą dėl globos jam nustatymo ir globėjo skyrimo, o nustačius ribotai veiksniu – atitinkamai dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo skyrimo (CPK 468 str. 4d.).
Civilinis procesas vyksta ekonomiškumo ir koncentracijos principais ir teismas atsižvelgdamas į tai, kad įstatymus turi taikyti ir klausimus spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1d., 7d.), pasisako jog vadovaudamasis išvardintais principais, globos ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo klausimą išsprendžia iš karto šiuo sprendimu, kadangi įstatymas to nedraudžia. (CPK 468str., 469str., 493 str. ).
Visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad pareiškėja tinkamai rūpinasi sutuoktiniu. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą jog pagal sveikatos būklę, charakterio savybes pareiškėja gali globoti sutuoktinį, neteista, nebausta ir ji skirtina A. V. globėja (CK 3.242 str. 1 d., 3.238 str., ).
Pareiškėja pareiškimu prašė skirti asmens turto administratorių, pripažinus asmenį neveiksniu. Asmuo turi nekilnojamojo turto, gauna išmokas iš valstybės ir reikalinga skirti turto administratorių.
CK 3.240 str. reglamentuoja, kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir interesais. Tais atvejais kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamojo turto, kurį reikia prižiūrėti teismas skiria turto administratorių (CK 3.245 str. 1 d.). Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo. Turto administratorius savo prievoles turi vykdyti apdairiai ir rūpestingai, sąžiningai bei to asmens, kurio turtą administruoja interesais (CK 4.243 str.).
Institucijos atstovė teikė išvadą jog turto administratorių skirti reikalinga bei nurodė jog turto administratoriumi skirtina pareiškėja byloje, kiti tam neprieštaravo ir teismas skiria turto administratore pareiškėją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 468, 469 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinio asmens steigimas, vertimasis individualia veikla ) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių srityje, darbo teisinių santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, rūpintoju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, politinių teisių ir rinkimo teisės įgyvendinimo srityje, sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje.
Pripažintam neveiksniu A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti globą srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu šiuo teismo sprendimu.
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore, pagal sritis, kuriuose jis pripažintas neveiksniu šiuo teismo sprendimu, skirti sutuoktinę J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmus.