Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-786/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-06Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
1-9-786/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47965-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Nukentėjusysis
V. S., K. J.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1- 9-786/2017Proceso Nr 1-01-1-47965-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos:4.6.2.1;4.6.2.2;1.2.4.6.2.1;1.2.4.6.2.2;2.3.2.2.8; 2.3.6.4.2;(S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant prokurorui Vigandui Jurevičiui,nukentėjusiai V. S., K. J.,gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. 2016 m. spalio 10 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, be priežasties metė į mažametį posūnį K. J., gim. (duomenys neskelbtini), grybus ir sugriebęs jam už galvos, spaudė ją prie pagalvės ir tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui K. J. fizinį skausmą .

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jis vaiko K. J. ir nemušė ir jam nieko nedarė. Jis niekada nėra mušęs vaiko. Jis liepęs vaiku išvalyti vandenį, kurio vaikas buvo pripylęs ant grindų, ir kad po kambarį nevaikščiotų su batais. R. S. paaiškino, kad tuo laiku vyko skyrybų procesas. V. S. pati jį žemina, kolioja necenzūriniais žodžiais, kimba prie jo. Nurodytą vakarą jis norėjo virti grybus. Puodą su nuvalytais grybais buvo pastatęs ant viryklės. Tačiau vėliau pamatė, kad jo puodas nustumtas, o ant viryklės savo puodą pastačiusi V. S.. Dėl to jie abu susipyko. Jis paėmė puodą su grybais ir įėjo į kambarį. Puodas buvo pilnas. K. J. sėdėjo ant lovos. V. S. jį pastūmė, liepdama išeiti iš kambario. Kaltinamasis R. S. paaiškino, jog jei vaiką būtų stūmęs, suėmęs jam užgalvos, jis galva būtų atsitrenkęs į sieną. Supykęs jis išpylė iš puodo cepelinus į kriauklę. Tada V. S. telefonu skambino į policiją. Norėjo atimti iš V. S. telefoną, abu stumdėsi ir telefonas iškrito ant žemės. Tada V. S. paėmė vaiko telefoną ir išėjo į lauką. Supratęs, kad gali atvažiuoti policijos pareigūnai, jis įėjo į savo kambarį ir užsidarė. Policijos pareigūnai jam liepė atidaryti duris, bet jis neatidarė. V. S. išspyrė duris. Jis buvo išvežtas į areštinę.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:

Nukentėjusioji V. S. paaiškino, kad ji parėjo iš darbo į namus. Vaikai pasakė, jog R. S. gėrė alkoholį garaže. Ji virė vakarienei atsineštus cepelinus. Atėjusi į virtuvę, pamatė, kad cepelinai kriauklėje. R. S., paėmęs iš puodo saują grybų, metė į vaiką, ant pagalvės su ranka „murgdė“ vaiką. Tai pamačiusi ji skambino į pagalbos centrą. Norėjo atimti telefoną, bet ji pabėgusi į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. R. S., supratęs, kad ji kviečia policiją, norėjo išeiti, bet ji užrakino. Kada atvažiavo policijos pareigūnai ,R. S. neatidarė durų, tada ji duris išspyrė. Jai jokių sužalojimų padaryta nebuvo. R. S. su delnu spaudė vaiko galvą į pagalvę, vaikas tuo kartu sėdėjo ant lovos. Paskui vaikas sakė, kad skaudėjo galvą.

Nukentėjusysis K. J. posėdžio metu paaiškino, jog kambaryje jis žaidė su sese, jie juokėsi. R. S. manė, kad juokėsi iš jo. Jis virė grybus. Paėmęs saują grybų metė į jį ir priėjęs ranka pastūmė ir jo galvą „murgdė“ į pagalvę. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Kada mama skambino, R. S. norėjo iš jos atimti telefoną. Paskui R. S. užsidarė kambaryje ir, kada atvažiavo pareigūnai, neįsileido. R. S. policijos pareigūnai išvežė. Jam skaudėjo galvą

Liudytojas R. S. posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą, nukentėjusioji paaiškino, kad vyras elgiasi agresyviai, neduoda ramybės, aiškino, kad su vyru nesutaria seniai, skiriasi. Aiškino, kad saują grybų metė į vaiką, su grybais ranka spaudė vaiko galvą. Ant pagalvės matėsi šlapia dėmė ir grybų keli gabaliukai. R. S. buvo užsidaręs kambaryje, sutuoktinė duris išstūmė. R. S. buvo sulaikytas. Sužalojimų nei ant nukentėjusios, nei ant vaiko nesimatė. Dėl sužalojimų ar skausmų V. S. nesiskundė. Vaikas buvo išsigandęs.

Liudytoja i. Š. parodė, jog vyko į vietą pagal gautą pranešimą. R. S. buvo užsirakinęs kambaryje. Vaikas aiškino, jog metė grybus į jį ir spaudė jo galvą į pagalvę. Ant pagalvės buvo grybų gabalėliai.

Iš byloje esamų 2016 10 11 specialisto išvadų Nr. G1099/2016(05) ir G1100/2016(05) matyti, jog apžiūros metu duomenų apie V. S. ir K. J. patirtus sužalojimus nėra (b.l.19,30).

Iš byloje esamo 2016 1010 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta- gyvenamas namas. Apžiūros metu virtuvėje ant viryklės rastas puodas su supjaustytais grybais, kambaryje ant lovoje esančios pagalvės gabaliukai grybų (b.l.8-10).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą - fizinio skausmo sukėlimo atveju arba į sveikatą -nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius.

Nors kaltinamasis R. S. neigia metęs grybus ir spaudęs mažamečio galvą ranka, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis R. S. į mažametį K. J., sėdėjusį kambaryje ant lovos, metė supjaustytų grybų saują ir ranka spausdamas jo galvą, lenkė prie pagalvės. Tai patvirtina paties mažamečio nukentėjusiojo K. J., jo motinos V. S. parodymai. K. J. analogiškus parodymus davė tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. V. S., mažamečio motina, aiškino, jog policijos pareigūnus kvietė, pamačiusi, kad kaltinamasis liečia vaiką.

Mažamečio asmens sveikatos apsauga nuo mušimo ar kitokio smurto, kuriuo sukeliamas fizinis skausmas, nustatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Suaugusio asmens ranka mažamečio (vienuolika metų )vaiko galvos spaudimas ir jos lenkimas yra tiesioginė kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo jam – priežastis. Tai, kad vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyta, įvertinus mažamečio nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir posėdžio metu bei jo motinos –nukentėjusios V. S. parodymus, konkrečias galvos spaudimo ranka aplinkybes. Apklaustas mažametis ikiteisminio tyrimo metu, posėdžio metu nurodė, kad jam skaudėjo ta galvos vieta, kur buvo spausta su ranka (apklausos vaizdo įrašas). Dėl to, kad kaltinamasis R. S. ranka spaudė mažamečio galvą ir ją lenkė prie pagalvės, vaikas juto fizinį skausmą. Tą patvirtino ir vaiko motina V. S.. Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad vaikas buvo išsigandęs.

Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti mažametį asmenį.

Šioje byloje nustatyta, kad nuo R. S. galvos spaudimo ranka ir lenkimo mažametis jautė fizinį skausmą. Nustatyta, kad R. S. veikė netiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Kaltinamasis R. S., būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, spausdamas mažamečio vaiko galvą ranka ir ją lenkdamas, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis R. S. būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. S. kaltė, jog jis 2016 m. spalio 10 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, be priežasties metė į mažametį posūnį K. J., gim. (duomenys neskelbtini), grybus ir sugriebęs jam už galvos, spaudė ją prie pagalvės ir tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui K. J. fizinį skausmą, įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis R. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. spalio 10 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, šeimos narei – sutuoktinei ir mažamečio K. J. motinai V. S. bandant kviesti pagalbą telefonu, R. S., sugriebęs jai už rankos suko ją, tokiais veiksmais sukėlė V. S. fizinį skausmą . Jo veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad R. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. S. kategoriškai neigė mušęs sutuoktinę V. S.. Jis apklaustas posėdžio metu aiškino, jog V. S. pasakius, kad iškvies policiją, jis norėjęs iš jos atimti telefoną. Suėmęs už telefono traukė, o ji neleidusi. Analogiškus parodymus jis davė ir apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu. Posėdžio metu apklausti liudytojais pareigūnai R. S. ir I. Š. paaiškino, jog jiems apie patirtus sužalojimus ar skausmą nukentėjusioji nieko nesakė. Liudytojas R. S. aiškino, jog jiems atvykus V. S. aiškino, kad vyras neduoda ramybės, stumdo daiktus. Pati nukentėjusioji V. S. taip pat nurodė, kad sužalojimų jai padaryta nebuvo. Tai, kad nebuvo padaryta sužalojimų patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados. V. S. specialisto buvo apžiūrėta sekančią dieną. Posėdžio metu V. S. aiškino, kad pareigūnus kvietė, pamačiusi, jog R. S. liečia jos sūnų. Apklaustas mažametis K. J. taip pat aiškino, kad R. S. iš jo motinos norėjo atimti telefoną. Išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą įrašą girdėti, kad „nelaužyk telefono“ (b.l.96-97).

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Ištyrus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad R. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad kaltinamasis R. S. būtų turėjęs tyčią sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sužaloti V. S. mušdamas ar kitaip smurtaudamas.

Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o turi būti pagrįstas įrodymais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad kaltinamasis R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis išdėstytu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaltinamasis R. S. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, yra baigta.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė neblaivus.

Vertindamas kaltinamojo R. S. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad R. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai . Vadovaudamasis LR BK 41 str. 2d., 54 str. nuostatomis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus ( LR BK 75 str.). Nustatant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog didelės žalos nepadaryta, skirtinas mažesnis bausmės dydis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Vadovaujantis LR BK 66 str., kaltinamajam R. S. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme. LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.

Daiktinis įrodymas- vokas su kompaktiniu disku- paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės teisinės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Teisinės pagalbos išlaidos kaltinamajam R. S. sudarė 294,50 euro (2016 12 27 Nr.NTP-7-14159). Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo, kadangi šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos (BPK 106 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 -308 str., 432 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Į paskirtos bausmė laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme 2016 10 11 – 2016 10 12.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 8p.ir 67 str.2d. 9 p, 72² str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei baudžiamojo poveikio priemonę – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. S. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Priteisti iš kaltinamojo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 294,50Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank”, LT78 7290 0000 0013 0151 AB Citadelė, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą- voką su kompaktiniu disku palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja Vitalija Ragauskienė