Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl 2011 m. balandžio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-01-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino organizuoti gabenimui asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, o būtent: žinodamas, kad J. G., užsiiminėjo Olandijoje prostitucija ir yra grįžusi į Lietuvą, 2009 m. lapkričio 9, apie 21-22 val., atvažiavęs pas J. G. į namus (duomenys neskelbtini), įtikinėjo ją sutikti dėl važiavimo dirbti analogiško darbo (užsiiminėti prostitucija) į Angliją sakydamas, kad bus didesnis užmokestis ir geresnės darbo sąlygos negu Olandijoje, ir liepė per 2-3 dienas apsispręsti ir, 2009 m. lapkričio 12 dieną, apie 18-19 val., vėl atvykęs pas J. G., kuri bijodama jį užpykdyti pamelavo, kad sutinka važiuoti į Angliją, išgavęs jos sutikimą bei išsiaiškinęs, kad ši nesikreipė į policiją ir pasakęs ,,iki sekančio karto“, pasikėsino organizuoti gabenimui J. G. šios sutikimu prostitucijai iš Lietuvos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji J. G. kreipėsi į teisėsaugą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apelianto nuomone, Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (LR BPK 328 str. 1 d. 3 p.), dėl to, kad nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais įrodymais ir priimant nuosprendį netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (LR BPK 328 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis nurodo, kad teismas jo kaltę motyvavo iš esmės tik nukentėjusios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors jis (nuteistasis) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai paaiškino visas aplinkybes. Nurodo, kad nukentėjusiąją pažįsta iš to, kad buvo pas ją atvykęs į namus su draugu K., anksčiau nukentėjusios nepažinojo, draugai pastūmėjo susipažinti su nukentėjusiąja, sakė, kad buvusi prostitutė, buvusi užsienyje, pasakė, kad mergina gyvena prie bažnyčios, susirado šią vietą su K., su J. kalbėjo lauke, pasiūlė J. važiuoti į kavinę, pabūti, ji atsisakė, nes nėra kur palikti vaiko. Bekalbant iš namų išėjo J. mama, pradėjo koliotis, J. pasakė, kad ji niekur nevažiuos, ir jis su K. išvažiavo. Nurodo, kad kitą rytą atvyko kriminalistai, jį uždarė 12 parų. Taip pat nurodo, kad P. ant jo yra „užsisėdęs" R. T., kuris jį verbavo, klausdavo, ar nežino, kas ką P. pridirbo ir panašiai.

Teigia, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis skunde išdėsto nukentėjusiosios parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, kuriuose ji teigia, kad ne A. P. kalbino ją važiuoti dirbti prostitute. Apelianto teigimu, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo J. G. buvo pateiktos nuotraukos atpažinimui, kuris nebuvo įformintas jokiais dokumentais, todėl mano, kad taip pareigūnai pažeidinėjo LR BPK normas. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2009-11-13, tačiau nepradėjus ikiteisminio tyrimo nukentėjusiajai buvo rodomos fotonuotraukos su galimais įtariamaisiais, duotas diktofonas daryti įrašą, taip pažeidžiant BPK normas, reglamentuojančias tokių veiksmų atlikimą, teigia, kad byloje nėra dokumentų, kurie atsispindėtų pareigūnų atliktų veiksmų turinį. Nurodo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą 2009-11-13 nukentėjusiajai vėl buvo pateiktos atpažinimui asmenų fotonuotraukos, kas užfiksuota asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., b.l. 9-10) ir jo metu J. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr.3, kaip asmenį, kuris ją tomis dienomis verbavo važiuoti į Angliją dirbti prostitute. Nurodo, kad nors jis ir buvo tuo metu sulaikytas, tačiau jis nebuvo parodytas nukentėjusiajai atpažinti ir pareigūnams buvo paranku fiksuoti tai, ką jie norėjo, o ne tiesą.

Nurodo, kad apklausų metų fiksuoti nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai nėra pašalinti, tačiau teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, o nevertino parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, nors teisme ji teigė, kad sako tiesą.

Skunde apeliantas išdėsto liudytojo M. K. parodymus teisminio nagrinėjimo metu, kuriuose jis teigia, kad nematė, ar įvykio metu buvo atvykęs A. P., ir nurodė, kad tyrėjai apie įvykio aplinkybes pasakojo tik tai, ką sužinojo iš nukentėjusiosios.

Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo surinkti įrodymai darant poveikį nukentėjusiajai, jos sugyventiniui, pažeidžiant BPK normas. Kad nukentėjusiajai buvo daromas poveikis, apelianto teigimu, ji nurodė ir teisme, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Nurodo, kad baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog visi neaiškumai ar netikslumai vertinami kaltininko naudai. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad teismas neįvertino visų įrodymų ir nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 307 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, motyvuotai, nepažeisdamas LR BPK 305 str. reikalavimų, pagrįsdamas nuosprendyje padarytas išvadas įrodymais, pripažino kaltinamąjį kaltu, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas ir teisingai paskyrė bausmę.

Nors apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę, tačiau kolegijos nuomone, tačiau tai jis daro norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.

Apylinkės teisme ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia A. P. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis pas nukentėjusiąją buvo nuvykęs tik vieną kartą ir norėjo su ja susipažinti bei pasikviesti vakarui, o patvirtina teismo padarytas išvadas, kad A. P. įtikinėjo J. G. vykti Angliją ir ten užsiimti prostitucija, t.y. organizavo jos išvykimą jos sutikimu prostitucijai iš Lietuvos, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Priešingai nei nurodo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių.

Visiškai nepagrįstai nuteistasis A. P. teigia, jog teismas vadovavosi prieštaringais, tik jį kaltinančiais nukentėjusiosios J. G. parodymais, tačiau neatsižvelgė į jos parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu. Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi J. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes pastaroji šiuos parodymus bylos teisminio nagrinėjimo metu pakeitė nenurodydama įtikinamų parodymų pakeitimo priežasčių, tik teigdama, kad nežino, kodėl jos parodymai teisme skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 177 b. l.). Teisme nukentėjusioji taip pat teigė, kad prieš teismo posėdį jai niekas jokio poveikio nedarė (2 t., 177 b. l.), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo šeimos nariai ikiteisminio tyrimo metu lankėsi pas nukentėjusiąją ir siekė daryti jai poveikį ir apie šias aplinkybes nukentėjusioji buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Apie galimą šeimos narių poveikį J. G. teisme nurodė ir liudytoja Pakruojo rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja R. S., kuri teismui paaiškino, kad nagrinėjamojoje byloje vykdė tyrimą ir J. G. iki tyrimo pabaigos tvirtino savo pirminius parodymus, tačiau tyrimo metu jau jautėsi, jog jai daromas spaudimas (3 t., 23 b. l.). Liudytoja, Pakruojo rajono PK tyrėja N. Š., kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą, taip pat patvirtino, jog J. G. parodymus ikiteisminio tyrimo pradžioje davė savo noru, niekieno neverčiama (3 t., 33 b. l.). Įvertinant tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi J. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus pagrįstai atmetė atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie galimą nuteistojo šeimos narių poveikį nukentėjusiajai.

Tiek nukentėjusiosios J. G., tiek paties nuteistojo, tiek liudytojų M. K., J. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais yra įrodyta, jog J. G. vertėsi prostitucija Olandijoje ir apie tai buvo žinoma A. P. Būtent tuo pačiu tikslu jis pasiūlė J. G. vykti į Angliją, liepdamas apsispręsti per 2-3 dienas ir, atvykęs po nurodyto laiko, gavo J. G. sutikimą vykti į užsienį dirbti prostitute. Šias aplinkybes patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojos J. G. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad kaltinamasis 2009 m. lapkričio mėnesį buvo du kartus atvykęs pas jos dukrą ir dukra pasakojo, jog jis ją verbuoja vykti dirbti į užsienį prostitute, apie tai girdėjo ir dukros sugyventinis M. K. (3 t., 22 b. l.). Ir nors liudytojas K. K. teisminio nagrinėjimo metu keitė savo parodymus ir nurodė, jog jis nežino apie ką kalbėjo jo sugyventinė su atvykusiais vyriškiais (2 t., 178 b. l.), tačiau iš liudytojos pataisos inspekcijos darbuotojos E. M. parodymų matyti, jog vykdant M. K. priežiūrą ir nuvykus pas jį į J. G. namus, būtent jis pranešė pareigūnei, jog atvykę jauni vyrai ruošiasi jo sugyventinę J. G. išvežti į užsienį dirbti prostitute ir tas išvežimas bus sekančią dieną, o J. G., paklausta, ar tai tiesa, tai E. M. patvirtino (3 t., 33-34 b. l.). Minėti liudytojos parodymai patvirtina ir tai, jog nukentėjusiajai ir liudytojui M. K. nebuvo daromas joks poveikis, o apie organizuojamą nusikalstamą veiką pareigūnus jie informavo laisva valia. Iš 2011-12-16 fonoskopinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados matyti, kad diktofono garso įraše užfiksuotus klausimus apie tai, kada gali J. G. važiuoti – ,,ryt ar poryt?“ ir žodžius, kad ,,Reikia (ką tada?) rytoj dieną ir (rytoj?) vakare atvažiuotų pasiimt, tu gali važiuoti drąsiai“, ,,Bet jokio nei mento, .. nieko..“, ,,kad nebūtų jokių nesąmonių“ pasakė A. P. (3 t., 101 b. l.), kas patvirtina, jog tiriamo įvykio metu A. P. derino su nukentėjusiąja jos išvykimo detales, įtikinėjo ją važiuoti drąsiai, perspėjo apie tai, kad ji niekur nesikreiptų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti minėtais įrodymais, kurie neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas nepagrįstais laiko nuteistojo teiginius ir apie tai, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo sufabrikuota ir tai inicijavo policijos pareigūnas R. T.. Būtent liudytojo R. T. parodymais yra nustatyta, jog jam dirbant VPK Pakruojo rajono PK tyrėju iš pataisos inspekcijos inspektorės buvo gautas pranešimas apie tai, kad patikrinimo metu M. K. pasakė, kad saugo J. G., kad jos neišvežtų į užsienį dirbti prostitute, todėl jis su tyrėju buvo įpareigotas nuvykti pas J. G. pasikalbėti, pokalbio metu ji tai patvirtino ir jai buvo paliktas diktofonas padaryti įrašui, jei jos nurodyti vyriškiai atvyktų dar kartą, o iš 10 pateiktų nuotraukų J. G. atpažino A. P. (3 t., 22 b. l.). Minėti liudytojo parodymai atitinka teisme duotus E. M. ir J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, bei byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog įrodymai byloje surinkti darant poveikį nukentėjusiajai bei liudytojams ir nuteistojo kaltė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. P. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis, nuosprendis surašytas vadovaujantis LR BPK 305 str. nuostatomis. Teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti nėra pagrindo. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai, atsižvelgiant į LR BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir yra tinkama.

Esant tokioms aplinkybėms, panaikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.