Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. G. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/01814, suinteresuoti asmenys Z. R., akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/01814, pakeisti 2017 m. kovo 12 d. mirusį skolininką Š. R. Z. R.. Prašyme nurodoma, kad antstolė pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-17662-894/2016 išduotą vykdomąjį raštą vykdo skolos išieškojimą iš Š. R., AB „Kauno energija“ naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, antstolio prašymas išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie jo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims.

Iš pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0090/16/01814 matyti, kad antstolė pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-17662-894/2016 išduotą vykdomąjį raštą, vykdo skolos išieškojimą iš Š. R., III eilės išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Testamentų registro duomenimis, skolininkas mirė (duomenys neskelbtini).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu. Pažymėtina, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, kad mirusiajam skolininkui priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas buvo išviešintas 2017 m. sausio 3 d., t.y. likus daugiau nei dviems mėnesiams iki palikėjos mirties (vykdomosios bylos Nr. 0090/16/01814 b. l. 16-18). Vadovaujantis aukščiau nurodytu įstatyminiu reguliavimu viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas laikytinas tinkamu kreditoriaus reikalavimų pareiškimo būdu CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjos pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl valstybei priėmus palikimą, įvyko materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujų skolininkų.

Vadovaujantis išdėstytu antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo tenkintinas, miręs skolininkas pakeistinas jo teisių ir pareigų perėmėjais (CPK 596 str.).

Pažymėtina, jog visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, turto perėmėjai privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 596 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/01814 skolininką Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo teisių ir prievolių perėmėju Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.