- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-9336-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03262-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., N. T., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. G., N. T., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė R. T., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (e. b. 1. 1–6).
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė R. T.. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po R. T. mirties, priėmimo ir paaiškėjo, jog R. T. nėra kreipusis į notarų biurą po savo sutuoktinio, pareiškėjos senelio A. T. mirties (duomenys neskelbtini) ir paveldėjimo bylos neužvedė. Mirus A. T., jo vardu viešame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre R. T. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. R. T. ir A. T. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), butas įgytas R. T. ir A. T. gyvenant santuokoje, todėl jis laikytinas įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Mirus A. T., jo palikimą sudarė 1/2 dalis buto bei jame buvę jo asmeniniai kilnojamieji daiktai. R. T. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau po savo sutuoktinio mirties likusį paveldimą turtą pradėjo valdyti faktiškai – ji liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjui A. T. priklausiusiais jo asmeniniais daiktais – įvairiais indais, baldais, buitine technika ir kitais daiktais, buvusiais jų gyvenamojoje vietoje. Po palikėjo mirties R. T. ne tik liko gyventi bute, tačiau jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, palaikė jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. R. T. priėmė visą palikėjo A. T. palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (e. b. l. 61), kuriame nurodė, kad su A. Ž. pareikštu reikalavimu sutinka. Nurodo, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, jog visas tėvo palikimas perėjo motinai R. T.. R. T. po savo sutuoktinio, jos tėvo mirties liko gyventi jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmė ir naudojo tėvui priklausiusius daiktus. R. T. iki pat savo mirties mokėjo visus reikiamus mokesčius už minėtą butą, nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir puoselėjo bei veikė kaip vienintelė teisėta turto savininkė. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog ji visiškai sutinka su pareiškėjos pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais teisiniais pagrindais. Nurodo, jog šiuo atveju visas tėčio palikimas turėjo atitekti (ir atiteko) jos motinai R. T., kadangi būtent ji perėmė viso turto priežiūrą bei šį turtą naudojo kaip savo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą (e. b. l. 59), kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos A. Ž. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 14), ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 9) buvo sutuoktiniai. Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 11). Santuokos metu A. T. ir R. T. gimė vaikai: suinteresuoti asmenys R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), N. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 11).
Testamentų registre pateikti duomenys apie palikėjo A. T. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, tačiau registre nėra duomenų apie palikimo priėmimo faktus (e. b. l. 78). Duomenų apie tai, kad po A. T. mirties notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla, taip pat nėra (e. b. l. 15).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, R. T. vardu nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini)pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 18). Minėtas turtas įgytas A. T. ir R. T. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Gyventojų registro duomenimis A. T. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 11). R. T. nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat buvo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 9).
Pareiškėja A. Ž., būdama R. T. testamentinė įpėdinė, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė R. T. po sutuoktinio A. T. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (e. b. l. 19–43, 46–51) ir pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos senelė R. T. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po jos sutuoktinio A. T. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo turtu rūpinosi kaip savo turtu bei turtą prižiūrėjo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. R. T. iki pat mirties gyveno šiame bute, mokėjo mokesčius. R. T. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti atliko veiksmus, kuriais palikimą, atsiradusį po A. T. mirties, priėmė. Byloje nėra duomenų, kad palikimą, atsiradusį po A. T. mirties, priėmė kiti asmenys. Mirusiosiojo A. T. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Suinteresuoti asmenys N. T. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Byloje nėra duomenų, kad po A. T. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad R. T. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. T. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje yra 16,45 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos A. Ž. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybei iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,45 Eur (šešiolikos eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.