Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2021-10-18 · Byla Nr. N1-46-255/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
N1-46-255/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39121-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kaltinamasis
A. K., E. V., D. V.
Advokatai
Osvaldas Martinkus, Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1- 46- 255/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-39121-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2; 1.2.7.1.2.1; 1.2.7.1.2.3; 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė,sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei,kaltinamiesiems A. K., E. V., D. V.,kaltinamųjų gynėjoms advokatei Aušrinei Zaburienei, Galinai Korobliovai,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą K. M. (R.),nukentėjusiosios atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-10-04 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį paskiriant 12 MGL (600 EUR) baudą, bauda sumokėta 2020-05-08;

2) 2021-06 -25 Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017-12-21 įstatymo Nr. XIII-960 redakcija) paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Paskirti įpareigojimai: visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte;

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, dirbantis pavienius darbus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020-01-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį, paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 1 metams, uždraudžiant bendrauti su narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), mokytis, nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) 2020-04-07 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai netrukdo darbui, tęsti darbą arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020-01-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant tęsti darbą arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) 2020-07-23 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirta 30 MGL (1500,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – 20 MGL (1000,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020-04-07 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir 20 MGL (1000,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę – baudą įskaitytos dvi dienos laikinojo sulaikymo laiko ir neatlikta bauda – 16 MGL (800 Eur);

4) 2020-11-03 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ji, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2020-11-03 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio ir visiško sudėjimo būdu su 2020-07-23 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimas ir 16 MGL (800 Eur) bauda. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-03-15 iki 2020-03-16 ir atlikta laisvės apribojimo bausmė nuo 2020-05-25 iki 2020-11-03. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2021-03-01 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020-11-03 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės ir 16 MGL (800 Eur) baudos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 16 MGL (800 Eur) bauda. Į paskirtą bausmę E. V. įskaityta pagal Plungės apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendį atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkte numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bendrauti su narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis ir be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte;

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. D. V. 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. A., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės bei apsvaigimo nuo alkoholio, mažametei nuo suvartoto alkoholio užmigus, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu išžagino mažametę A. A..

2. 2019-07-08, apie 4 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, A. K., D. V. ir E. V. veikiant bendrininkų grupe, turint bendrą tikslą lytiškai santykiauti su mažamete A. A., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl savo mažametystės nukentėjusiajai negalint iš anksto numatyti ir suvokti jų nusikalstamų ketinimų, A. K. nusinešė besispardančią A. A. į kitą kambarį, paguldė ją ant lovos, ėmė įkalbinėti mažametę lytiškai su juo santykiauti, o jai atsisakius tai daryti ir bandant priešintis – rankomis ir kojomis stumti jį nuo savęs, jos pasipriešinimui palaužti pavartojo fizinį smurtą – atsisėdo ant nukentėjusiosios pilvo ir laikė jos rankas. Tuo metu į kambarį įėję E. V. ir D. V., matydami A. K. veiksmus ir suvokdami jo ketinimus lytiškai santykiauti prieš A. A. valią ir pritardami šiems ketinimams, tęsė nusikalstamą veiką trise. Tai yra, D. V. ir E. V. spinta užstūmus kambario duris, kad A. A. nepasišalintų iš kambario ir kad į kambarį neįeitų kiti asmenys, pačiai nukentėjusiajai nesutikus su jais lytiškai santykiauti, visi trys pavartojo prieš mažametę A. A. fizinį smurtą – pakaitomis laikė nukentėjusiosios rankas ir kojas, užspaudė rankomis burną, kad ji nešauktų, tokiais bendrais veiksmais atėmę galimybę A. A. priešintis, A. K. ir D. V. numovė jos kelnes ir kelnaites, po to pasikeisdami D. V. ir E. V. įvedė savo lytinius organus į nukentėjusiosios makštį, taip po vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, o A. K. bandant įvesti savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį varpa nesustandėjo, todėl, negalėdamas atlikti prievartinio lytinio akto dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, savo seksualinius poreikius tenkino mažametės akivaizdoje dirgindamas (masturbuodamas) savo lytinį organą. Tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami bejėgiška A. A. būkle dėl mažametystės bei pavartoto fizinio smurto, atėmę nukentėjusiajai galimybę priešintis, D. V. ir E. V. išžagino mažametę A. A., o A. K. pasikėsino išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios makštį ir atlikti su ja lytinio akto.

3. Be to, 2019-07-08, apie 4 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, veikdami bendrininkų grupe, A. K. ir E. V. išžagindami mažametę A. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais savo veiksmais su D. V., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, nuo kurio jis atsakytų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sukėlė nukentėjusiajai stresogeninius išgyvenimus, tai yra psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą (F 43.1), kurie padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai, ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės A. A. sveikatą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas

4. Kaltinamųjų kaltė grindžiama šiais įrodymais.

4.1. Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad su nukentėjusiąja A. A. artimai pažįstamas nebuvo, pažinojo tik iš matymo. Su kitais kaltinamaisiais buvo draugai ar geri pažįstami. Tą dieną su D. V. žinutėmis susirašė ir susitarė susitikti. Iš pradžių buvo lauke, o po to nutarė eiti į namus pas E. V.. Namuose buvo A. A., kita A., D. V. ir L. B.. Kartu leido laiką, kalbėjosi. Kažkas pasiūlė neštis A. A. į kitą kambarį. Jis paėmė A. ir nunešė į kitą kambarį. A. kažkiek priešinosi, bet jam nereikėjo daug pastangų ją nusinešti į kitą kambarį. Tada pradėjo ją įkalbinėti „duoti“, t. y. lytiškai santykiauti savo noru. Įkalbinėjimas ilgai netruko, siūlė tris ar keturis kartus. Ji sutiko, bet pasakė, kad pirmas bus D., antras bus E., o jis paskutinis. Kol D. su ja mylėjosi, jie su E. nestovėjo ir nežiūrėjo, už kojų A. nelaikė, o stovėjo už spintos. Po to ėjo mylėtis E., jie nežiūrėjo, kas vyksta. Po to ėjo jis. A. necypė ir nesipriešino. Tuo metu spinta buvo užstumta už durų, kad į kambarį neįeitų L. B.. Po visko grįžo atgal į savo kambarį ir viskas tuo pasibaigė. Tuo momentu neatrodė, kad tai prievartavimas ir kad viskas vyksta prieš jos valią. A. toliau buvo su jais toje pačioje kompanijoje, namo neišėjo. Kiek A. metų, nežinojo, nes su ja nebendraudavo. Kad jai buvo tik 13 metų, tikrai nežinojo. Suprato, kad ji nepilnametė, bet manė, kad jai yra 16 metų. A. buvo sutikęs su jos pussesere, kai A. buvo septyneri metai, o po to buvo ją pamiršęs. Jei tikrai A. sutriko sveikata, tai dėl to jis gailisi. Padarytos žalos atlyginęs nėra.

4.2. Kaltinamasis E. V. parodė, kad su A. susipažino prieš kelerius metus per seserį. Bendravo su ja, o po to nustojo bendrauti. Jis žinojo, kiek A. metų. Mano, kad tada, kai įvyko kaltinime nurodytas įvykis, ji buvo septintokė. A. kai kada eidavo į mokyklą, bet bėgdavo iš pamokų ir labai daug laiko praleisdavo jų namuose. Tą vakarą jis atvažiavo iš kaimo į (duomenys neskelbtini). Susitiko su A. K., parėjo namo. Namuose rado L. B., E., D., A. A. ir kitą A.. Iš pradžių visi išėjo į lauką pasivaikščioti, po to grįžo namo. Visi buvo kambaryje, kalbėjosi. L. pasiūlė A. A. nusivesti į kitą kambarį. A. ją apkabino per liemenį ir nusivedė į kitą kambarį, ant rankų paėmęs nebuvo. Tada į tą kambarį iš paskos nuėjo D., o po 10 minučių į tą kambarį nuėjo jis ir su telefonu filmavo. Girdėjo, kaip A. sakė, kad jam neišeina, nestovi, matė, kaip A. masturbavosi. Iš pradžių su A. mylėjosi jo brolis, po to A., o jis po A.. A. nei priešinosi, nei šaukė. Į kambarį buvo įėjęs L., A. pasakė, kad jį reikia išvaryti. Jie L. išvarė ir jis vienas užstūmė spintą, kad šis daugiau nevaikščiotų. Fizinio smurto prieš A. nevartojo. Mano, kad A. galėjo atsikelti ir išeiti iš kambario. Po įvykio visi grįžo į kitą kambarį, A. su D. atsigulė ant grindų, ant čiužinio. L. atsigulė ant kito čiužinio, o jis su abiem – A. lovoje. A. A. nuėjo ir atsigulė prie D.. Visi pamiegojo, A. ryte išėjo į darbą. Po to atėjo jo pažįstamas Ž. ir pradėjo A. vadinti „maliavka“, liepė eiti namo. A. tada apsiverkė, susirinko daiktus ir išėjo namo. Mano, kad sveikatos A. nesutrikdė, nes jei būtų sutrikdę sveiktą, tai būtų supratę. Po šio įvykio dar kokį mėnesį bendravo ir A. nesakė, kad jai kažkas blogai. Prisipažįsta kaltu, nes žinojo, kad ji nepilnametė, pats taip pat buvo nepilnametis.

4.3. Dėl 2019 m. gegužės mėnesio įvykio E. V. parodė, kad tos dienos ryte jam paskambino S. A. ir pasiūlė susitikti. Susitiko jis, L., D., A., G.. Nusimaudė ir sugalvojo nueiti į parką išgerti. Nusipirko 0,7 l butelį degtinės ir pakuotę alaus, bet išgėrė po nedaug, nes gerti susirinko apie 10 žmonių. Jo brolis D. ir A. A. dingo. Ji su drauge ir S. išėjo jų ieškoti ir nuėjo prie A. namų. A. buvo namuose, nes judėjo užuolaidos. Į vidų jų niekas neįsileido, todėl jie išėjo namo. Po pusvalandžio parėjo brolis ir A.. D. pradėjo priekaištauti, ko jis trynėsi po langais. A. liko jų namuose, nes jos tėvai buvo išvažiavę ir ji darė, ką norėjo. Ar brolis turėjo lytinių santykių su A., neklausė, nes jam tai buvo neįdomu.

4.4. D. V. kaltu prisipažino iš dalies. Mano, kad pasielgė blogai, nes buvo jaunas ir nežinojo įstatymų. Su A. bendravo apie trejus metus. Buvo tik geri draugai, bet ne pora. Su A. susirašinėdavo, apie viską išsipasakodavo. Žinojo, kiek A. metų, kad ji mokosi šeštoje ar septintoje klasėje, ar per „Facebooką“ sveikino gimtadienio proga, nepamena. Jam pačiam tada buvo tik 15 metų. Pripažįsta, kad buvo įvykis, nurodytas kaltinime, jie su A. A. lytiškai santykiavo 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje A. bute, bet jis nepasinaudojo A. mažametyste ar girtumu. Lytiniai santykiai įvyko abiejų sutikimu. Dieną su draugų kompanija buvo parke, turėjo butelį degtinės, visi išgėrė, A. taip pat buvo išgėrusi, tačiau girti nebuvo. Ji pati pasisiūlė eiti pas ją į namus ir pasimylėti. Abu sutarė, kad eis pas ją, ir kartu nuėjo į jos namus. A. bute buvo apie pora valandų, mylėjosi. Kai pasimylėjo, abu išlipo pro langą ir nuėjo iki tilto. Mano, kad viskas buvo normaliai.

4.5. Kitą kartą, kai su A. mylėjosi visi trys, taip pat nebuvo jokios prievartos. Gali būti, kad A. nusinešė A. į kitą kambarį, jis tiksliai nepamena. Jis nuėjo į kitą kambarį iš paskos, kalbėjosi su A. apie pusę valandos. Apie ką kalbėjo, tiksliai nepamena, kalbėjosi ir apie lytinius santykius. Niekas nelaikė A. už rankų, niekas nebuvo uždengęs burnos. Ji pati pasakė, kad jis būtų pirmas, o paskui galės lytiškai santykiauti kiti, taip visi ir susitarė. Taip pat ji sakė į kambarį neįleisti L.. Jis kartu su broliu užstūmė spintą, užtraukė užuolaidas. Pirmas su A. mylėjosi jis, o kiti tuo metu slėpėsi už spintos. A. nusirengė pati, jam lytinius santykius atlikti pavyko. Antras mylėjosi A., o E. trečias. Kas filmavo, nepamena, vaizdo įrašo jis nematė. Po to su A. dar kalbėjosi, nuėjo parūkyti, o grįžusi į vidų A. pradėjo verkti, nes atėjo Ž. su A. ir A. pradėjo jai sakyti, kad ji vaikas, „maliavka“, sakė nekibti prie bernų.

4.6. 2019-10-16 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji A. A. parodė, kad viskas vyko 2019 m. iš liepos 7 d. į liepos 8 d. naktį. Mamai pasakė, kad miegos pas draugę. Su A. nuėjo pas D.. Ten kalbėjosi, o vėliau kažkuris iš vaikinų paskambino E., kad gali ateiti. Apie 3 val. nakties E. atėjo su A.. Visi bendravo, žaidė telefonais. Kai ji išėjo į kitą kambarį išsipūsti nosies, prie jos atėjo A. ir pakėlęs ją išsinešė į kitą kambarį. Tada buvo 3.56 val. A. išsinešė į kitą kambarį ir bandė įkalbėti ją „duotų savo noru“. Ji pasakė „ne“ ir sucypė, tada atėjo D.. D. laikė už kojų ir taip pat įkalbinėjo „duoti“ savo noru. A. tuo metu sėdėjo ant jos pilvo. D. pastūmė į spintą, o A. norėjo atsikelti ir uždaryti duris. Tada ir jį pastūmė. Bandė atidaryti duris ir tada atėjo E., kažkuris užstūmė duris su spinta. D. pirmas pradėjo: jis savo lytinį organą įkišo jai į makštį. Po to buvo E., jis irgi darė tą patį, o A. bandė, bet jam neišėjo. Kai D. tai darė, E. ir A. ją laikė. Kai A. bandė, D. išėjo. Pro kitas duris į kambarį atėjus L., viskas baigėsi. Ji išėjo į kitą kambarį pasiimti daiktų ir su drauge iš ten išėjo. Patikslindama nurodė, kad buvo E. ir D. tėčio ar patėvio bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten yra du kambariai ir virtuvė. D. ir E. tėtis yra išvažiavęs į užsienį, todėl butu dalijosi D., E. ir L.. Ją ten kvietė E. ir L.. Ten yra ne kartą nakvojusi. A. yra apie 19–20 metų. Susipažino, kai šventė pusseserės gimtadienį, prieš maždaug 7 metus. A. ją atsiminė, klausė, kiek jai metų, tai buvo maždaug prieš mėnesį iki to įvykio. Tada A. pasakė, kad 13 metų. E. ir . pažįsta apie 4–5 metus. Jie žinojo, kiek jai metų, o ji žinojo, kiek jiems metų. Kai jai suėjo 12 metų, jie pasveikino ją su gimtadieniu. Tame bute tada taip pat buvo ir L., kuriam 16 metų, susipažino prieš 2 metus. Kitų žmonių bute nebuvo. Į tą butą ėjo su drauge A.. Atėjo apie 21–22 val. Neturėjo jokio tikslo kažką ten veikti, tiesiog norėjo pabūti ir pakalbėti. Tą vakarą jokių gėrimų ten nebuvo. Kiti du atvažiavo apie 3 val. nakties. Kalbėjosi, buvo prie telefonų. Prie visų nebuvo kalbų apie „davimą“. Kai ji išėjo išsipūsti nosies į virtuvę, priėjo A. ir pasakė, kad išsineš į kitą kambarį. Pagalvojo, kad jis nori pasikalbėti arba juokauja. A. nusinešė į kitą kambarį, kuris yra prie lauko durų. Nunešęs ten, paguldė, sakė „duoti“ savo noru. Suprato, kad nori lytiškai santykiauti. Jis buvo atsisėdęs ant pilvo ir laikė rankas. Sakė jam „ne“ arba tylėdavo. Po to atėjo D.. E. atėjo, kai bandė pabėgti. Kol A. ir D. buvo dviese, bandė pabėgti ar kažką pasakyti, bet nespėjo, nes atėjo E.. Spintą užstūmė kažkuris iš jų trijų. A. atsegė diržą, o D. numovė kelnes nuo kairės kojos, o ant dešinės paliko, tuo metu buvo paguldę ant nugaros. Bandė keltis, bet neišėjo. Pirmas pradėjo D., jo lytinis organas buvo jos makšties viduje. Kai D. tai darė, E. laikė už rankų, o A. laikė už kojų. Tada skaudėjo. Po to D. greit apsikeitė su E. ir darė tą patį, ką D.. E. bandė naudoti prezervatyvą, bet jis jam buvo per mažas. E. lytinis organas irgi buvo jos makšties viduje. Buvo kraujo, bet tuo metu sirgo mėnesinėmis, tai tiksliai nežino, nuo ko jis buvo. Bandė šaukti, bet jai užspausdavo burną tas, kuris santykiaudavo. Po E. bandė A., bet jam „nepasistojo“. E. filmavo, kai A. bandė savo lytinį organą įkišti jai į makštį ir jam neišėjo. Kraujo ant lovos nebuvo, kraujo buvo ant jos rūbų. L. iššoko pro langą ir įėjo pro lauko duris. Kai ėjo pasiimti savo daiktų, A. pasakė, kad ji yra „malevka“, tai reiškia „kekšė“ ar „kurva“. Kitame kambaryje buvo likusi A. su L.. Po visko labai verkė, nejaukiausia buvo, kad draugė nieko nepadarė ir kad ja pasinaudojo. Iš buto išėjo beveik iš karto, apsirengė, susirinko daiktus ir išėjo. Iš to buto išėjo su drauge A.. A. klausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad D., E. ir A. ją išprievartavo. Namo grįžo apie 11 val. ryto. Apie tą įvykį kiti sužinojo beveik iš karto, L. pasakė K., o K. kitiems. Po to pati pasakė keliems draugams ir jie paskatino pasisakyti mamai. Mamai pasisakė rugpjūčio 16 d. Daugiau su tais vaikinais nebendravo. E. mama dar jai rašė per „Facebooką“, kad ji (A. A.) prisipažintų, jog savo noru viską darė ir kad vaikinai nekalti. Ji E. mamai atrašė, kad tai nebuvo savo noru. Vėliau E. mama atsiuntė tą vaizdo įrašą, kur A. bandė savo lytinį organą įkišti jai į makštį. Iki tol buvo turėjusi lytinių santykių su D. V.. Tai buvo 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, bet tada buvo apsvaigusi ir neatsimena, ar tai vyko jos noru. Skaudžiausia dabar viską prisiminti, lankosi pas psichologę. Kai ją žagino visi trys, priešindamasi bandė traukti juosmenį į kitą pusę, kad jie negalėtų įkišti savo lytinio organo į makštį, bandė cypti, bet negalėjo. A. K. nebuvo savo organo įkišęs į vidų, jam nepavyko ir jis prašė jos su ranka liesti jo lytinį organą, bet ji to nedarė. Tada A. pats sau „smaukėsi“ – lietė savo lytinį organą. Po to įvykio draugei A. P. papasakojo kaip buvo, galvojo, kad A. bus jos pusėje, bet pasirodė, kad ji vaikinų pusėje. Ji tik prašė draugės pasakyti, kur buvo ir kad ją išsinešė. Kalbant apie 2019 m. gegužės pabaigoje turėtus lytinius santykius su D. V., pamena, kad tada pabėgo iš mokyklos ir susitiko su G. Ž. ir E. Š.. Su jais buvo iki 12 val. Po to atėjo S. A., L. ir D. su E.. Nuėjo pas ją į namus ir ten gėrė jos mamos alkoholį, gėrė visi. Tada atvažiavo močiutė. Draugai pabėgo pro langą, tik ji su E. vieni liko. Vėliau su E. išėjo į parką ir ten su kitais vėl gėrė. Jos neragino niekas gerti. Neatsimena, ką gėrė. Po to visi išsiskirstė iš parko. Pasiliko su L., E. ir D.. Išėjo į D. ir E. patėvio butą. Daugiau nieko neatsimena. Kitą dieną skaudėjo pilvą, lytinius organus ir buvo kraujo. Neatsimena, kaip ir su kuo tą kartą nuėjo miegoti. Atsikėlė su D., buvo su rūbais, L. su E. buvo kažkur kitur išėję. Atsikėlus D. jai pasakė, kad ji jau nebe mergaitė. Pati nieko neatsimena, nes buvo „prigėrusi“. Tai buvo pirmas toks „prigėrimas“. Anksčiau buvo ragavusi alkoholio, bet ne tiek daug. Po to su D. buvo susipykę, mažai bendravo. Nežino, ar tą kartą su D. buvo artimų santykių, bet atsikėlė su D., tai galvoja, kad tai jis. Mamai nieko nesakė apie tą įvykį, tik vėliau, kai mama norėjo nuvežti pas gydytoją, ji jai pasakė, kad jau yra praradusi „nekaltybę“. Pamelavo mamai, kad tai vyko jos noru, nes D. tuo metu jai patiko ir jautė jam simpatiją. Mamai nesakė, kur 2019 m. liepos 7 d. eina miegoti, dėl to, kad mama nepritarė jos draugystei su tais vaikinais. Jai tuo metu patiko su tais vaikinais bendrauti. Su jais norėjo bendrauti tik todėl, kad jai patiko D.. Dabar D. ir E. jaučia be galo didelį pyktį, kad taip pasielgė (t. 1, b. l. 97–101).

4.7. Tokius pat parodymus iš esmės nukentėjusioji A. A. davė ir 2019-09-17 apklausos metu (t. 1, b. l. 82–85) ir juos patvirtino 2019-09-18 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 90–93).

4.8. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą K. M. (R.) parodė, kad apie įvykį sužinojo ne iš karto po įvykio, nes dukra apie viską papasakojo praėjus tam tikram laikui. Įsitikinusi, kad dukra nemeluoja, ji kreipėsi į policiją. Įvykis įvyko prieš dvejus metus, tai galėjo būti ir 2019-07-08, dukra buvo išleista nakvoti pas draugę, tačiau abi atsidūrė pas berniukus. Tuo metu jai buvo 14 metų. Apie įvykį ji daug pasakoti nenorėjo, pasakodama verkdavo, todėl apie detales ji sužinojo tik policijoje per dukros apklausas. Pasikeitė dukros elgesys, kad ji nebeišeidavo susitikti su draugais, užsidarė, prasidėjo bemiegės naktys, naktimis ji vaikščiodavo, verkdavo. A. buvo maištinga, todėl ji manė, kad tai vienas iš dukros maištavimo būdų. Po to ji pradėjo po truputį pasakoti, kas įvyko, sakė, kad kiti žmonės patarė pasakyti mamai. Į policiją eiti nenorėjo, sakė, kad nori viską pamiršti. Taip pat dukra sakė, kad jai rašinėjo žinutes D. V. ir E. V. mama, rašė, kad dukra gailėsis, kad pati kalta, žadėjo paviešinti jos nuotraukas. Ji darė vaikui spaudimą. Prieš einant į teismą dukra pasakė, kad ji susirašinėjo ir su A.. Apie įvykį 2019 m. gegužės mėnesį taip pat žino tik iš dukters žodžių. Ji tuo metu buvo Italijoje seminare, o dukra buvo parsivedusi į namus vaikiną. Apie atvejį gegužės pabaigoje dukra pasakė, kad nežino, ar turėjo lytinių santykių, nes buvo išgėrusi alkoholio ir miegojo. Atsibudusi keistai jautėsi, o vienas iš kaltinamųjų pareiškė, kad ji jau nebe mergaitė. Dukra minėjo, kad tas vaikinas yra D..

Šalies argumentai

4.9. K. M. teigė, kad civilinį ieškinį palaiko, mano, kad 10 000 eurų suma nėra per didelė padarytai žalai atlyginti. Dukrai padaryta labai didelė žala. A. kankina galvos skausmai, migrena. Po liepos mėnesio įvykio važiavo į (duomenys neskelbtini) į privačią kliniką, švietė galvą, bendravo su psichologu, bet konkreti diagnozė nebuvo nenustatyta. Gyvena mažame miestelyje, visi žino apie šį įvykį, A. dažnai iš namų ir išeina, ir pareina verkdama. Iki šio laiko viešinamos nuotraukos, viešinama filmuota medžiaga, vaikas vėl viską prisimena ir kenčia.

4.10. Kaip liudytoja apklausta kaltinamųjų E. V. ir D. V. motina ir nepilnamečio D. V. atstovė pagal įstatymą I. V. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš draugės D. M., kuri pasakė, kad E., D. ir dar kažkoks vaikinas išprievartavo tą panelę, kuri pas juos ateidavo, t. y. A.. Ji A. pažinojo, žinojo, kad ji yra moksleivė, bendravo su dukra G.. A. simpatiška, bendraujanti, smulkaus kūno sudėjimo, kiek jai metų ir kurioje klasėje mokosi, ji nežinojo. Apie įvykį ji sužinojo gal po dviejų mėnesių. Pirmiausiai parašė kelias žinutes A., klausė, ar tikrai taip atsitiko. Merginos klausė todėl, kad jos vaikų nebuvo namuose. Ši atsakė, kad viską sužinos iš policijos. Pripažįsta, kad žinutėse rašė apie tai, kad A. yra turėjusi lytinių santykių. Tomis žinutėmis norėjo pateisinti savo vaikus, kad ne jos vaikai pirmi A. išprievartavo, A. įžeisti nenorėjo. Dėl įvykio kalbėjosi su savo vaikais. E. ir D. sakė, kad neprievartavo, kad viskas vyko geranoriškai. Neįsivaizduoja, kaip atlyginti civilinį ieškinį. Viena pati augina devynis vaikus, šeši yra nepilnamečiai. Gyvena iš socialinės pašalpos, kiek gali, padeda tiek E., tiek D.. Vaikų tėvas jokios pagalbos neteikia. Vaikai tvarkingi, gali gerai mokytis, jų elgesys pasikeitė, kai apsigyveno pas tėvą (duomenys neskelbtini) ir susidėjo su blogais draugais.

4.11. Iš teisiamojo posėdžio metu perskaityto nepilnametės liudytojos apklausos protokolo matyti, kad 2020-01-28 kaip liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė A. P.. Ji parodė, kad vieną vasaros vakarą su A. nuėjo pas E. ir D. į namus. Buvo D., E., L., A. ir ji su A.. Kokią 4 val. nakties A. su A. nuėjo į virtuvę pasikalbėti, o po to prisijungė D.. Vėliau A. paėmė A. į glėbį ir nusinešė į kambarį. A. norėjo ištrūkti iš jo rankų, bet nelabai stengėsi, todėl ir neištrūko. Į tą patį kambarį nuėjo ir D.. Ji pasiliko sėdėti. Ėjo ir L. į tą kambarį pasižiūrėti, tačiau jo neleido, nes vaikinai laikė duris. Po kiek laiko nuėjo ir E.. Vaikinai užstūmė duris su spinta, kad L. neįeitų į kambarį. Ji su L. liko kambaryje. L. sakė, kad jie ten santykiauja. Po to L. iššoko pro langą ir įėjo į tą kambarį pro kitas duris. B. pradėjo šaukti, ko jis čia atėjo. Tada atitraukė spintą ir išleido L.. Po kiek laiko iš kambario išėjo D., po to E. su A.. Iš pradžių A. sėdėjo virtuvėje su telefonu. Paskui apsiverkė ir išėjo į kambarį, o ji nuėjo guosti draugės, ji tuo metu verkė. A. sakė, kad „jai darė lytinį seksą per prievartą“. Kaip suprato, tai buvo D. V. ir E. V.. Kažkuris sakė, kad kraujus paliko, tačiau kuris tai sakė, nepamena. Iš pokalbio suprato, kad kruvinas galėjo būti D.. Taip pat iš pasakojimų suprato, kad E. apsauga buvo per maža. Patys vaikinai kalbėjo, kad apsauga buvo per maža ir trūko. Dar aiškinosi, klausė, ar dėl to galėjo „užtaisyti vaiką“. Girdėjo, kaip A. šaukė, kad jam nestovi. A. jai nieko nesakė, kad jai kur nors skauda, tik matė, kad ji jaučiasi prastai, jos veido išraiška buvo kitokia nei įprastai. Po įvykio buvo susitikusi su A.. A. jai sakė, kad reiks eiti liudyti, nes apie įvykį papasakojo mamai. A. SMS žinute jos prašė truputį pameluoti, tai yra ji turėjo pasakyti, kad ji (A. A.) priešinosi, šaukė ir kad jos iš ten neišleido. Apklausos metu ji nemeluoja ir sako visą tiesą. Buvo susitikusi ir su E., šis jai patarė apklausos metu sakyti tiesą. A. yra minėjusi, kad buvo ir daugiau kartų, kai ji turėjo lytinius santykius, tačiau ankstesni lytiniai santykiai vyko, nes ji pati to norėjo (t. 1, b. l. 172–174).

4.12. Iš teisiamojo posėdžio metu perkaityto nepilnamečio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2020-01-28 pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas nepilnametis L. B.. Jis parodė, kad 2019 m. vasarą buvo pas E. V. ir D. V., kai atėjo abi A.. Šnekėjosi, ėjo į lauką. Apie 22 val. leido laiką E. V. kambaryje. Alkoholio nevartojo. Apie 24 val. išėjo į lauką, o parėjęs iš karto nuėjo miegoti. Ryte A. turėjo vykti į darbą, tačiau lijo, todėl jis liko namie. Tą vakarą, naktį vaikinai „prikolino“ su merginomis. Jis nematė, kad A. būtų išėjusi su vaikinais į kitą kambarį. Nematė, kad A. būtų nešę iš kambario. Niekas neįvyko tą naktį. Niekas niekur nebuvo uždarytas, niekas nelipo pro jokį langą, jokių lytinių santykių nematė ir apie juos nieko nežino. O jei kas nors sako kitaip, tai jie meluoja. Jis pats A. P. apie jokius lytinius santykius nesakė, neigia tai, ką apie jį sako A. P.. Jis visą naktį miegojo ir nieko nežino. E. ir D. V., A. K. yra jo geri draugai. Apie tai, kad A. A. yra turėjusi lytinių santykių, žino iš pačios A. P., tačiau su kuo ji tuos santykius turėjo, jis nežino (t. 2, b. l. 12–14).

4.13 Nepilnametė liudytoja D. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad apie A. A. išprievartavimą, jo aplinkybes ir detales tiksliau prisiminė duodama parodymus policijoje. 2019 m. rugsėjo mėn. A. papasakojo, kad ją išprievartavo keli vaikinai. A. pasakojo, kad V. dalyvavo išprievartavime ir ją išprievartavo. Taip pat tame įvykyje dalyvavo ir A. K., kuris bandė išprievartauti A., bet jam nepavyko. A. jai yra minėjusi tik tą vieną prievartavimo atvejį. Ikiteisminio tyrimo teisėjui perskaičius jos parodymus, duotus 2019-10-28 ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtino, kad parodymai yra teisingi (t. 2, b. l. 73–75).

4.14. Iš 2019-10-28 apklausos protokolo matyti, kad apklausiama kaip liudytoja nepilnametė D. P. parodė, kad su A. A. yra pažįstamos nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio. Geriausiomis draugėmis tapo 2019 metų rugsėjo mėnesį, kai pradėjo eiti į mokyklą. Pamena, jog 2019 m. rugsėjo mėnesį A. A., dar būdama mokykloje, užsiminė, kad jai reiks eiti į policiją. Ji paklausė A., kodėl jai reikia eiti į policiją, A. pasakė, jog pasakys vėliau. Išėjus iš mokyklos, A. pradėjo pasakoti, kad 2019 metais, lyg vasarą ar pavasarį, buvo (duomenys neskelbtini) kažkokių draugų bute, kuris yra antrame aukšte. Buvo trys vaikinai ir viena A. draugė. Kiek pamena, A. minėjo, jog buvo E. ir D.. A. pasakojo, jog, būnant tame bute, ją valandą laiko įkalbinėjo du vaikinai (nepamena, ar A. nurodė, kokie vaikinai), kad „duotų“ savo noru, tai yra kad savo noru atliktų su jais lytinius santykius. Iš A. pasakojimo suprato, kad ji nesutiko, vieną iš vaikinų pastūmė ir bandė pabėgti (pabėgo) iš to kambario. Kaip suprato, tame bute buvusi draugė A. paliko vieną su tais vaikinais. Tada A. pasakojo, jog kitas vaikinas ją išsinešė į kitą kambarį, uždarė duris ir užstūmė spintą už durų, kad neišeitų. Tuomet tame kambaryje, kur ją ir nusinešė, išprievartavo du vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo E.. A. neminėjo, ar kambaryje dar buvo kokių kitų žmonių. Taip pat A. detaliai nepasakojo, ar ji priešinosi, ar gynėsi, nesakė, ar prieš ją vartojo kokį fizinį smurtą, nesakė, ar ją mušė ar dar kaip baugino. A. tiesiog pasakė, kad du vaikinai ją išprievartavo. Daugiau apie išprievartavimą A. nepasakojo. Pasakodama apie šį įvykį A. neverkė, bet graudinosi, todėl ji suprato, kad A. nemalonu apie tai kalbėtis, daugiau jos nieko neklausinėjo. Prieš atvykdama į apklausą, ji per „Instagramą“ klausė, prašė prisiminti A., koks to kito vaikino, kuris ją išprievartavo, vardas, A. parašė, kad E.. A. nesakė jai, ką reikia kalbėti per apklausą. Mokykloje daug vaikų kalbėjo ir kalba, kad A. yra „kekšė“, vadina ją kitais negražiais žodžiais. Taip pat vaikai sako, kad, greičiausiai, A. pati „davė“ savo noru vaikinams, tai yra savo noru atliko lytinius santykius. Nežino, ar apie A. internete yra kokių neigiamų komentarų ir skelbimų. D. V. ir E. V. nepažįsta, su jais nėra bendravusi. Taip pat nepažįstamas ir A. K.. Tik žino iš A., kad šis vaikinas taip pat norėjo išprievartauti A., tačiau jam neišėjo, o dėl kokių priežasčių, A. nesakė. Taip pat prisimena, jog A. pasakojo, jog iki jos išprievartavimo ji (A. A.) gerai sutarė su D. ir E. V., taip pat sutarė ir su L. B., tačiau po įvykio kaip ir nebebendrauja (t. 2, b. l. 66–68).

4.15. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė liudytoja A. A. parodė, kad apklausta policijoje geriau viską prisiminė ir pasakojo tiesą. A. A. buvo jos gera draugė. A. jai papasakojo, kad ją išprievartavo. Pasakojo du kartus. Minėjo, kad su tais draugais buvo, sakė, kad pati eidavo pas juos gerti, bėgdavo iš namų, kad tik su jais pabūtų. Pirmą kartą pasakojo apie išprievartavimą užpraeitą vasarą, kai buvo pas A. svečiuose. Jos kalbėjosi, A. pradėjo verkti ir pasakė, kad ją išprievartavo. A. sakė, kad gėrė ir buvo prisigėrusi, kitų detalių nepasakojo. Ji neįvardijo, kas ją išprievartavo, bet gali būti, kad D.. Taip pat sakė, kad ją išprievartavo ir pas E. namuose. Iš A. pasakojimo suprato, kad tada kompanijoje buvo kita A., E., L.. Tai vyko 2019 m. vasarą. Apie tą įvykį visi sužinojo, ėmė šaipytis iš A., tyčiotis. A. buvo skaudu. A. nepasakojo, ar bandė tada pabėgti, ar ne. A. per ,,Snapchatą“ parašė, kad gailisi, jog parašė pareiškimą. Tada ji nusifotografavo verkdama. Apie tą gailestį nieko daugiau nesakė. A. sakė, kad gaila, kad parašė, nes jai patiko D.. A. nesakė ir neaiškino, kodėl po vieno išprievartavimo ji ėjo ir vėl bendravo su D. ir E. (t. 2, b. l. 87–89).

4.16. Liudytoja K. K. parodė, kad A. A. yra jos pusseserė. Apie tą įvykį sužinojo, kai buvo praėję kokie metai, kai vasarą A. pas ją atostogavo. Ji užsiminė, kad yra buvusi nuskriausta, kad ja pasinaudojo keli vaikinai. Suprato, kad ta tema mergaitė nenori kalbėti, todėl neklausinėjo, tačiau apie tai papasakojo savo krikšto mamai ir tada A. apie viską pati pasakė savo mamai. Žino, kad šis įvykis A. paveikė, ji keistai elgdavosi, bandė žudytis, pjaustėsi rankų venas. Ji yra pažįstama su A. K., gyveno kaimynystėje. Mano, kad A. K. žinojo, kiek A. metų, nes tuo metu, kai A. buvo apie 11 metų, visi buvo kartu, A. paklausė A., kiek jai metų, ir A. pasakė savo tikrąjį amžių.

Motyvuojamoji dalis

4.17. Liudytojas E. Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su V. kartu ėjo į mokyklą, pažįsta ir A.. A. A. taip pat pažįsta. Liudytojas patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 158–160), iš kurių matyti, kad jis atsimena, jog 2019 m. gegužės mėnesį buvo su D. ir E. V. (duomenys neskelbtini) miesto parke. Susirado tokį „bomželį“, kuris nupirko butelį stipraus alkoholio, ir tada nuėjo į parką. Pinigus davė V.. Po to parke susėdo ir pradėjo gerti. Buvo kažkokios D. ir E. draugės. Atsimena, kad buvo ir A. A.. Neprisimena, kaip elgėsi A.. Jis buvo dar mažas, nedaug išgėrė ir apgirto. Po to atvažiavo jo mama ir jį paėmė iš to parko.

4.18. Liudytoja U. R. parodė, kad pažįsta A. A., su ja buvo kaimynės. A. už ją yra jaunesnė. Buvo toks atvejis, kai močiutė norėjo įeiti į A. namus, tačiau jos niekas neįleido. Po kurio laiko ji išėjo į laiptinę ir į laiptinę iš savo buto išėjo A.. Ji buvo su kažkokiu vaikinu. A. pasižiūrėjo į savo kelnes ir pasakė, kad atvirkščiai jas apsimovė. Ji laiptinėje persimovė tas kelnes ir su tuo vaikinu išėjo. A. veidas buvo raudonas, akys blizgėjo, atrodė, kad ji yra girta. Įraudusiais veidais ir išvirkščiomis kelnėmis ji A. matė pirmą kartą. Nepamena, ar ką kalbėjo su A., pamena, kad ji persimovė kelnes ir išėjo su tuo vaikinu. Apie A. išprievartavimą nieko nežino, tik matydavo, kad ji pasikeitė, būdavo nuliūdusi, daugiau laiką leisdavo namuose, tačiau ta tema jos nekalbėdavo.

4.19. Kaip liudytojas apklaustas kaltinamųjų V. tėvas V. G. parodė, kad apie įvykį nieko nežino, apie išprievartavimą su vaikais nekalbėjo. Įvykis įvyko jo namuose, kai jis buvo išvykęs į Norvegiją. Žino, kad A. ateidavo į jo namus, ji draugavo su jo dukra G.. Kiek A. metų, tiksliai nežinojo, ji buvo vienmetė su G..

4.20. Liudytoja G. V. parodė, kad su A. buvo draugės, draugavo ilgai, bet kai A. parašė pareiškimą į policiją, susipyko. E. jai buvo atsiuntęs įvykio vaizdo įrašą. Iš įrašo buvo aišku, kad filmavo jis. Vaizdo įrašą ji persiuntė mamai, daugiau niekam nesiuntė.

4.21. Iš 2019-09-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad bute yra koridorius, kuris padarytas kaip kambarys, miegamoji zona nuo įėjimo į butą atskirta spinta. Koridoriaus-kambario patalpa yra be langų, o už spintos yra pastatyta dvigulė lova. Už virtuvės patalpos yra įėjimas į kitą kambarį su langais. Šiame kambaryje nėra durų, o tik pakabintos užuolaidos, skiriančios kambarį nuo virtuvės. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: rudos ir baltos spalvos užtiesalas, melsvos spalvos antklodė, pagalvės užvalkalas, gelsvos ir tamsiai mėlynos spalvos užtiesalas, baltos spalvos paklodė, antklodė su baltos spalvos užvalkalu su įvairiomis dėmėmis (t. 1, b. l. 57–59).

4.22. Iš 2019-10-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas A. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9“ (IMEI (duomenys neskelbtini) / IMEI (duomenys neskelbtini)) ir jo atmintyje išlikusi informacija. Apžiūros metu fiksuota, kad A. K. į „Facebooko“ draugus 2019-07-05 pasikvietė A. A. ir su ja komunikavo susirašinėdamas žinutėmis iki 2019-07-16. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad A. K. rašo A. A. intymiomis temomis, kad „gal as tavs nuoru“ (2019-07-05 23.29 val.), kad A. A. „lauzas kap cielka“ (2019-07-05 23.33 val.), kad ji „nebe 11“ (2019-07-05 23.31 val.). Taip pat užfiksuota, kad A. K. su A. A. komunikavo ir 2019-07-07, pirmas jai parašydamas 17.32 val. Susirašinėjimo metu A. K. klausia A. A., ar jai tebėra mėnesinės, pastarajai atrašius teigiamai, klausia, kada jų nebus. A. A. jam parašo, kad vis tiek jam „neduos“, o A. K. paklausus „kodėl?“, atrašo, kad nenori, taip pat parašo, kad ji yra pas „Didi“ (žinutė siųsta 2019-07-08 1.45 val., tyrimo metu nustatyta, kad „Didi“ yra D. V.). A. K. parašo „nesakyk ka atvarau anym“. Minėtų asmenų susirašinėjimas nutrūksta 2019-07-08 1.52 val. Toliau susirašinėjimas tęsiasi 2019-07-08 6.05 val., užfiksuotos A. A. žinutės, kuriose ji teigia, kad nenorėjo lytinių santykių, kad A. K. dėl visko kaltas, nes ją atnešė. A. K. atrašius, kad vaiko nebus, nes mėnesinės, kad niekas nemirė ir nėra ko nervintis, kad svarbu, jog tikrai jis nebus vaiko tėvas, ir kad tai A. A. bėdos, pastaroji 2019-07-08 6:11 val. parašo: „Jus nedasutinat tuo“, „Per butent per menesinis negal pistis, nes vaka uzstat.“ Tos dienos susirašinėjimas baigiasi 2019-07-08 6.27 val. Taip pat A. K. su A. A. susirašinėjo ir 2019-07-15, 23.06 val., A. A. parašo A. K.: „A., gi tu mns nepisa?“, pastarasis atrašo „ne“, susirašinėjimas tęsiasi iki 2019-07-16 0.54. Taip pat apžiūros metu nustatyta, kad A. K. 2019-07-07 susirašinėjo su asmeniu, pasivadinusiu (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu nustatyta, kad tai E. V.). Susirašinėjimas trunka nuo 2019-07-07 23.44 val. iki 2019-07-08 0.45 val. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog A. K. išsako norą atvykti pas E. V. į „hatą“, tačiau šis atrašo, kad yra kaime ir kad A. K. nurodytoje vietoje yra „didis (duomenys neskelbtini) da kažkas“ (nustatyta, kad tai D. V., L. B.). Toliau (duomenys neskelbtini) parašo apie tai, kad jis atvykti į (duomenys neskelbtini) neturi pinigų, A. K. jam pasiūlo (pataria) važiuoti su taksi ir atvykus į (duomenys neskelbtini) nemokėti taksistui, o pabėgti, siūlo susitikti bute, kuriame yra D. ir kiti. Taip pat užfiksuoti A. K. susirašinėjimai su asmeniu (duomenys neskelbtini) (galimai L. B.). Šių susirašinėjimų turinys susijęs su galimai byloje tiriamų įvykių metu darytu vaizdo įrašu. A. K. vartotojo (duomenys neskelbtini) klausia apie tai, ar jis turi vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip jis – A. K. „<...> tn merg pisau“. Vartotojas (duomenys neskelbtini) nurodo, jog tokį įrašą platina E. (t. 3, b. l. 125–127).

4.23. Iš 2019-10-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019-09-30 K. M. (R.) papildomos apklausos metu pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros metu užfiksuota, kad vaizdo įraše girdėti muzika, kad vaizdas judantis ir nukreiptas į grindis, matyti virtuvės siena, grindys. Nuo 4 sek. iki 10 sek. įraše jokio vaizdo nematyti, tamsu, tik girdėti vyriškas balsas, tačiau kas yra sakoma, negalima suprasti. Nuo 8 sek. Girdėti, kaip galimai vyriškos lyties asmuo sako „pas anuos, ana užžergusi yr, nieka sutpuduova“, tačiau ką sako moteriškos lyties asmuo – nesuprantama. Įrašo 13 sekundę girdėti, kaip vyriškos lyties asmuo sako „mon net nestuov nu anuos, aš bybį diejau, davai pastatyk“. Vaizdo įrašas neryškus, nesukoncentruotas į kokį nors objektą. Fone girdėti kažkokie garsai, juokas, kikenimas. Galimai tas pats asmuo sako „ek to pėstė, nestuov nachui, kap gal... (nesuprantami žodžiai)“. Fone girdėti kelių galimai dviejų asmenų juokas, po to vienas iš asmenų pasako „A.“ ir juokiasi. Girdėti, kaip vyriškos lyties asmuo sako „bet ana gal kurva pa... (nesuprantamas žodis)“, „a girdi, išsižerk, kurva, neužpisk, užpisa jau rimta“. Matomas vaizdo fiksavimas iš aukščiau, virš kažkokio daikto (galimai spintos), matoma lova, balta patalynė, vyriškio lovoje vaizdas (iki juosmens). Girdima, kaip vyriškos lyties asmuo sako „A., esi pačiame jėgų žydėjime“, tuo pat metu girdimas moteriškos lyties asmens balsas „agi, nebesvaik“ (t. 3, b. l. 165–167).

4.24. 2020-09-02 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas K. M. (R.) 2019-09-30 (t. 3, b. l. 94–95) pateiktas susirašinėjimas elektroninėje erdvėje tarp A. A. ir I. V.. Iš apžiūros protokole fiksuoto susirašinėjimo turinio matyti, jog I. V. nepilnametei A. A. rašo apie tai, kad jai yra žinoma, jog ji (A. A.) seniai jau yra nebe mergaitė, kad daktarai pasakys, kada ji prarado nekaltybę, kad A. A. tik po 3 mėnesių sugalvojo parašyti pareiškimą. I. V. rašo apie tai, kad ji turi vaizdelį, kur A. A. yra su „b.“ ir „a.“, kad ji tokių vaizdelių turi daug, taip pat turi vaizdelių, kur ji (galimai A. A.) čiulpia, kad A. dabar pati įkliuvo ir kad jai turėtų būti gėda, kai mama pamatys tuos visus vaizdo įrašus. I. V. rašo apie tai, kad A. A. apsimelavo ir kad taip nedaroma. Rašoma vėl apie tai, kad A. A. yra nebe mergaitė ir kas norėjo, tas su ja lytiškai santykiavo, kad ji pati to norėjo ir dabar ieško kaltų. Pažada, kad S. paklaus, nes ji (I. V.) gerai su juo sutaria (t. 3, b. l. 168–186).

4.25. Iš 2020-09-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nepilnametės liudytojos A. P. pateikta žinutė, gauta nuo nukentėjusiosios A. A.. Apžiūros metu nustatyta, kad A. A. su liudytoja A. P. susirašinėjo 2019-09-17 nuo 21.02 val. A. A. minėtai liudytojai išsiunčia žinutę, kurios turinys toks: „Turu prasyma, laba dedel, katruo mn mam nuor is tvs isgerst, tj kad lyg girdieje kad kazkas cypi ir ne, putuo kad vesks baigies mes isejuom iskart, ir vesks baigies kad l. isuok is ontr aukst ir ves kd baigies, ir kad a. isnes e. ir didis dv kombar ka as sucyoiau anei atej ir daugiau nebemate, ir aš tuo laba praįwu ir mes tipo isejuom unt 7 ryta is anu ir bvm uz pasta pardutuviu vaksciujuom vskn, ir pns, padakysi kad as as laba verkiau, ir net negirfiejau kn tu sake ale, ir joo... ir putuo vrm i kc ir mn mama paskomben ir oarejuom tada numei.“ Antra žinutė: „O tn galies“. Trečia žinutė: „Pasakyt?“ (t. 3, b. l. 187–189).

4.26. 2020-09-07 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas D. V. ir A. A. susirašinėjimas elektroninėje erdvėje, vykęs 2020-06-20. Matoma A. A. siųsta žinutė D. V.: „Krc daba ni zuod mentams, nes kaikon gal but padarysu:).“ D. V.: „Kon.“ A.: „Galbut atsiimsu pareiskim. tik del vein dalyk.“ D. V.: „Dil kuoki.“ A.: „Tsg, atsiimsu, nes as pagalvuojau daba bv 7 mienese, apgalvuojau, ir ka daugiau tokiu dalyku nebutu, su mama jau kalbiejau. bet niekam ni zuod, atsigersu tada tikra neatsiimsu.“ Užfiksuota, kad pokalbio metu kai kurios žinutės buvo trinamos ir jų turinio nematyti (t. 3, b. l. 191–195).

4.27. 2019-11-21 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti 2019-09-18 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: rudos ir baltos spalvos užtiesalas, melsvos spalvos antklodė, pagalvės užvalkalas, gelsvos spalvos su žaliais violetiniais ornamentais užtiesalas, tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos raštais užtiesalas, baltos spalvos paklodė ir antklodės užvalkalas. Apžiūros metu užfiksuota, jog paimti daiktai yra stipriai nusidėvėję, ant daugelio iš jų matyti gelsvos ir rusvos spalvos dėmės (t. 4, b. l. 1–12).

4.28. 2020-07-09 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-1167(8.1) (DNR tyrimas) nurodoma, kad ant tirti pateiktos antklodės, kuri paimta 2019-11-21 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, spermos nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su D. V. genotipu. Ant pateikto tirti užtiesalo (geltonos, žalios, rudos ir raudonos spalvų su įvairiais ornamentais), DNR tyrimo metu pažymėto Nr. 1, rasta spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau nepriklausančios D. V., E. V., A. K.. Ant užtiesalo (mėlynos ir baltos spalvos su katinų piešiniais), pažymėto tyrimo metu Nr. 2, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kuris nėra A. A.. Ant pateikto tirti antklodės užvalkalo, paimto 2019-11-21 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. V. genotipu (t. 4, b. l. 135–142).

4.29. 2019-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1722/2019(03) nurodyta, kad tikėtina, kad tiriamoji A. A. iki objektyvios teismo medicininės apžiūros buvo lytiškai santykiavusi per makštį. A. A. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nėra. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto (t. 4, b. l. 61–62).

4.30. Globos namų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Centras) pateiktoje vertinimo išvadoje nurodoma, kad A. A. jų Centre stebėta ir konsultuota 2019 m. spalio 23–25 dienomis. Konsultacijų metu mergina palaikė akių kontaktą, atsakė į užduodamus klausimus, atvirai dalijosi savo išgyvenimais. Klinikinio psichologinio įvertinimo duomenys atskleidė A. išgyvenamus nerimo, nesaugumo, liūdesio, vienišumo jausmus, sietinus su galimu seksualinės prievartos patyrimu ir merginos patirtimis tarpasmeniniuose santykiuose. Vienas iš A. išgyvenamos įtampos šaltinių – santykiai šeimoje. A. nori glaudesnio, šiltesnio bendravimo su tėvais, tačiau juos mato kaip ne visuomet prieinamus artimam emociniam ryšiui. A. itin svarbu pajusti didesnį artimųjų palaikymą, rūpestį, jos reikšmingumo šeimoje pripažinimą. Mergaitės išgyvenami vienišumo, atskirtinumo jausmai taip pat galimai kyla iš artimų santykių su bendraamžiais trūkumo, mokykloje nuo pirmos klasės patiriamo atstūmimo ir patyčių. Išryškėja stiprus A. poreikis būti bendraamžių priimtai ir pripažintai, o to siekdama ji yra linkusi per daug prisitaikyti prie kito žmogaus, stokoja kritiškumo vertindama kito asmens motyvus ir intencijas. Su negatyviomis patirtimis tarpasmeniniuose santykiuose sietinas ir merginos jaučiamas nerimas dėl galimo atstūmimo ir išdavystės ir iš to kylanti baimė užmegzti emociškai glaudų ryšį, būti atvirai (ji teigia nenorinti prisirišti ir slepianti nuo bendraamžių savo tikruosius jausmus). Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad A. pasižymi žema saviverte, nepasitiki savimi, neigiamai vertina ir savo išvaizdą, ir charakterio savybes. Mergina yra linkusi emocijas slopinti, o susikaupusios jos gali prasiveržti impulsyviais veiksmais. A. atlydėjusi jos motina teigia, kad dukra du kartus patyrė seksualinį smurtą iš pažįstamų vaikinų: 2019 m. gegužės 31 d. iš D. ir 2019 m. liepos 8 d. iš A., to paties D. ir jo brolio E.. Kalbantis su A. apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, mergina papasakojo dvi galimos seksualinės prievartos situacijas. Pasak A., pirmą kartą seksualinį smurtą ji galimai patyrė 2019 m. gegužės 31 d. Tą dieną mergina pabėgo iš namų ir laiką leido su draugais, vartojo alkoholį („D. patėvis ar tėvas nupirko alkoholio ir visi gėrėm parke“). A. pasakojo, jog vėliau ji nuėjo pas pažįstamus vaikinus D. ir E. (kartu dar buvo jų draugas L.), tačiau neprisiminė to vakaro įvykių, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Pasak A., ryte ji atsibudo šalia D., kuris jai pasakė „tu nebe mergaitė“. Nors kelnaitėse pastebėjo kraują, A. teigė tuomet nepatikėjusi, kad su D. turėjo lytinių santykių, galvojo, jog vaikinas melavo. Mergina pasakojo, kad antrą kartą seksualinę prievartą patyrė 2019 m. liepos mėnesį, kai su draugais buvo D. ir E. namuose. Pasak A., vyresnis vaikinas A. ją nusinešė į kambarį, paguldė į lovą ir pasakė „duok savo noru“. Įkalbėti lytiškai santykiauti mėgino ir D., tačiau mergina teigė nesutikusi, juos abu stūmusi nuo savęs. A. pasakojo, kad tuomet atėjo E., prie lovos pristūmė spintą, o D. su A. jai numovė kelnes. Pasak A., D. „kišo į makštį“, E. merginą laikė, o A. žiūrėjo, po to D. su E. apsikeitė vietomis. A. teigė, kad A. taip pat bandė ją išžaginti, bet jam „neišėjo lytiškai, nes nepasistojo“. Mergina teigė, kad mėgino rėkti, bet tuomet jai užspausdavo burną. A. sakė, kad vaikinai ją paleido, kai pamatė, jog atėjo jų draugas L.. Tuomet ji išėjo į kultūros centrą, ten pamiegojo ir grįžo namo. A. teigė, kad E. prievartos epizodus filmavo telefonu, vėliau jo mama jai atsiuntė vaizdo įrašą ir kaltino dėl šio įvykio. A. kalbant galimos prievartos tema, buvo pastebima intensyvi emocinė reakcija: sustiprėjo įtampa, liūdesys, mergina pravirkdavo. Mergina teigė, kad po minėtų seksualinių patirčių jai prasidėjo nemiga, nevalingai iškyla šių įvykių prisiminimai, kuriuos ji stengiasi slopinti. Pasak A., ji tapo jautresnė, išgyvena liūdesį, kaltę, gėdą, nerimą, atsirado staigi nuotaikų kaita. Mergina taip pat nurodė patirianti su galimai įvykusia prievarta sietinus somatinius simptomus: širdies skausmus, pykinimą ir vėmimą pavalgius. A. su šių seksualinių patirčių sukeltais išgyvenimais sieja ir sustiprėjusį norą nusižudyti. Mergina teigė, kad po minėtų įvykių atsirado santykių su vaikinais baimė, ji tapo uždaresnė, nerimauja, kad prievarta gali pasikartoti. Sklandus, nuoseklus A. pasakojimas apie galimai patirtą seksualinę prievartą bei pastebimos pasakojimo turinį atitinkančios stiprios emocinės reakcijos leidžia specialistams kelti pagrįstą prielaidą apie A. galimai patirtą seksualinę prievartą (t. 3, b. l. 59–62).

4.31. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 103MS-38/2020 nurodoma, kad A. A., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra pakankami, nuoseklūs, realistiški, rekomenduojama jais remtis. A. A. dėl savo psichikos būklės, amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų galėjo suvokti A. K., D. ir E. V. prieš ją galimai atliktų nusikalstamų veikų pobūdį ir reikšmę, tačiau jos galimybes priešintis atliekamiems veiksmams menkino šių veiksmų subjektyvus netikėtumas dėl ją su įtariamaisiais siejusio draugystės ryšio, fizinis grupe veikusių įtariamųjų pranašumas, jų elgesys bei tuometinė jos emocinė būsena. Šiuo metu A. A. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tiriamais įtariamųjų A. K., D. V. ir E. V. veiksmais. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/15 8/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, A. A. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (7.1 punktas), nes po byloje nagrinėjamo įvykio A. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. A. A. nenustatytas didesnis polinkis fantazuoti ar didesnis įtaigumas. Nepilnametei toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduojama dėl jai nustatyto psichikos sutrikimo – potrauminio streso sutrikimo (F43.1) (t. 4, b. l. 94–105).

4.32. Globos namų (duomenys neskelbtini) psichologinio vertinimo išvadoje nurodoma, kad jų Centre 2019 m. spalio 23–31 dienomis stebėtas ir konsultuotas D. V., kurį į Centrą siuntė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Specialistų teigimu, viso vertinimo metu buvo pastebimas D. V. gynybiškumas: D. mažai dalijosi patirtimis, paprastai atskleisdamas tik teigiamą informaciją. Šeimoje artimiausius ir šilčiausius santykius vaikinas palaiko su broliu E.. Jis idealizuotai, gynybiškai kalba apie savo mamą, neatskleisdamas apie ją netgi nereikšmingos informacijos, teigia su ja galintis pasikalbėti „apie viską“, tačiau pasakojimo detalėse ir projekcijose yra galimų santykių su mama sunkumų, atitolimo požymių. Projekciniai duomenys leidžia specialistams kelti prielaidą apie vaikino išgyvenamą vienišumo, nerimo jausmą, savęs vertinimo sunkumus, galimas traumines patirtis. Kalbėdamas apie byloje tiriamą įvykį, D. nurodė, kad mergina, juos apkaltinusi seksualiniu smurtu, mylėtis sutiko pati, o policijoje „parašė pareiškimą“ susipykusi su jo broliu E., tačiau nurodo nežinantis jų konflikto priežasčių. D. teigimu, jis su minėta mergina lytinius santykius turėjo du kartus. Pasak D., pirmas kartas buvo vasaros pradžioje, kai, būdami išgėrę, jie iš parko parėjo į jos namus ir pasimylėjo, o antras kartas įvyko pasisėdėjimo su draugais metu. Vaikinas nurodė, kad pasisėdėjime dalyvavo jis pats, E., minėta mergina, jos draugė bei dar du draugai – L. ir A.. D. teigimu, A. jam pasiūlė „nueit į kitą kambarį“, kuriame buvo minėta mergina; ten D. su ja turėjo lytinių santykių. Pasak vaikino, abi seksualinių santykių su ja situacijos vyko judviejų abipusiu sutikimu. D. neigė kada nors turėjęs negatyvių, ne savo noru vykusių intymių patirčių. Apie galimos seksualinės prievartos situacijas D. kalbėjo gynybiškai: teigė nenorintis apie tai kalbėti, į klausimus atsakinėjo labai trumpai. Tikėtina, jog gynybiškumas gali būti susijęs su baime dėl galimų atsiskleidimo pasekmių bei emocinėmis reakcijomis (gėda, nerimu), kurių gali kilti kalbantis seksualinėmis temomis. Apie šios temos keliamą įtampą galima spręsti iš įvairių nereikalingų kūno (rankų, kojų) judesių, pastebimų kalbantis apie turėtas seksualines patirtis. Vertinimo duomenys leido specialistams kelti pagrįstą prielaidą apie vaikino galimai turėtus lytinius santykius su nukentėjusiąja. Atsižvelgiant į viso vertinimo metu stebėtą vaikino gynybiškumą, tikėtina, jog D. gali pasidalyti ne visa informacija apie turėtas seksualines patirtis (t. 3, b. l. 64–66).

4.33. Globos namų (duomenys neskelbtini) psichologinio vertinimo išvadoje nurodoma, E. V. jų Centre stebėtas ir konsultuotas 2019 m. spalio 29–31 dienomis. Vaikinas Centre apgyvendintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus siuntimu. Kalbėdamas apie byloje tiriamus įvykius, E. V. specialistams teigė, kad mergina vardu A. yra juos su broliu apkaltinusi seksualine prievarta. Vaikino teigimu, jis su A. yra turėjęs du kartus lytinius santykius, abiem atvejais tai vyko su merginos sutikimu. E. papasakojo, jog pirmą kartą tai vyko A. po mokyklos pasiūlius pasimylėti, o antras kartas buvo jo (E. V.) namuose. Vaikino teigimu, tuo metu į pasisėdėjimą jis atvyko vėlai vakare ir nežino, kas vyko vakarėlio pradžioje. Nurodė, jog susitikime nebuvo vartojamas alkoholis ir visi jo dalyviai buvo blaivūs. Pasak jo, A. pati pasiūlė pasimylėti ir atskiroje nuo kitų pobūvio dalyvių patalpoje turėjo lytinius santykius su vienu iš draugų, tuomet su jo broliu D. ir galiausiai su juo pačiu. Vaikinas teigė, jog kiti pobūvio dalyviai nieko nematė ir negirdėjo. E. išsakė, jog A. galimai yra draugavusi su D., tačiau teigė mažai ką žinantis apie jų santykius ir nežinantis, ar jie buvo pora minėto pobūvio metu. Vaikinas neigė kada nors turėjęs negatyvių ar nesavanoriškų intymių patirčių. Kalbantis šiomis temomis buvo pastebima įtampa, nerimas, gynybiškumas. Dėl vaikino gynybiškumo bei nerimo, galimai susijusių su baime dėl atsiskleidimo pasekmių, nėra aišku, ar jis pasidalija visomis turėtų seksualinių patirčių detalėmis. Vertinimo duomenys specialistams leidžia kelti prielaidą apie galimai turėtus lytinius santykius su A., tačiau dėl E. gynybiškumo bei nerimastingumo tikėtina, jog jis galėjo pasidalyti ne visa informacija apie šias seksualines patirtis (t. 3, b. l. 67–69).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. Dėl nusikaltimo, padaryto 2019 m. liepos 8 d.

5.1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu įrodyta, kad 2019 m. liepos 8 d., apie 4 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, kaltinamiesiems A. K., D. V. ir E. V. veikiant bendrininkų grupe, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios, gimusios (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir dėl savo mažametystės nukentėjusiajai negalint iš anksto numatyti ir suvokti jų nusikalstamų ketinimų, D. V. ir E. V. išžagino A. A., o A. K. pasikėsino išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios makštį ir atlikti su ja lytinio akto.

5.2. Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį, t. y. asmenį, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Išžaginimu laikomas vyro ir moters lytinis santykiavimas prieš vieno iš jų valią, jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis arba naudojantis bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters, lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Išžaginimas padaromas tiesiogine tyčia.

5.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji neneigė lytiškai santykiavę su A. A., tačiau nesutiko, jog jų atlikti veiksmai buvo prievartinio pobūdžio. Pasak visų trijų kaltinamųjų, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, nes ji pati to norėjo. Kaltinamųjų teigimu, lytinis santykiavimas vyko abipusiu sutarimu, nes nukentėjusioji jų atliekamiems veiksmams nesipriešino, jokia kita forma neišsakė savo nesutikimo lytiškai santykiauti, o savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja jie tenkino nukentėjusiosios pasirinkta eilės tvarka. Kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs ir vienodi. E. V. ir D. V. teigimu, nukentėjusioji pati sutiko su visais trimis lytiškai santykiauti, santykiams nesipriešino, todėl ir poreikio vartoti fizinį smurtą nebuvo. Tačiau jų parodymus paneigia kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios parodymai. Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis paėmė A. ir nunešė į kitą kambarį. A. kažkiek priešinosi, bet jam nereikėjo daug pastangų ją nusinešti į kitą kambarį. Tada pradėjo ją įkalbinėti „duoti“, t. y. lytiškai santykiauti savo noru. Įkalbinėjimas ilgai netruko, siūlė tris ar keturis kartus. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis jis parodė, kad „<...> jis paėmė A. už rankos ir ėmė tempti į priekį, kad ji atsistotų nuo lovos. A. kažkiek priešinosi, ji nenorėjo atsistoti, bandė vėl atsisėsti ant lovos, prašė atstoti nuo jos, nelįsti. Kadangi A. priešinosi, jis iš už nugaros ją apglėbė ir, pakėlęs ją nuo žemės, nusinešė per virtuvę į kitą kambarį – koridorių. Nešant A., ji šaukė, kad ją paleistų, spardėsi su kojomis, tačiau jam vis tiek pavyko A. nusinešti į kitą kambarį, kur už spintos stovėjo dvigulė lova. A. suprato, kad jis ją neša į tą kambarį, kad pasimylėti, todėl ir priešinosi. Nusinešus A. į kitą kambarį – koridorių, iš paskos atėjo D., E. ir L. B.. Visiems įėjus į kambarį – koridorių, kuriame buvo jis su A., D. ar tai E. iš kambario išstūmė (išvarė) L., kad šis nebūtų su jais. Jis nežino, kodėl D. ir E. nenorėjo, kad kambaryje būtų L.. Kadangi L. vis tiek bandė įeiti į kambarį, kad jis nepatektų į kambarį, abu broliai, ar tai vienas iš jų, virtuvės duris užstūmė spinta. Atnešęs A. į kambarį, paguldė ją ant lovos. Iš pradžių A. nesidraskė ir nesipriešino kol prie jos nepriėjo D. su E.. Jis su D. pradėjo įkalbinėti A., kad ji savo noru su visais trims pasimylėtų. Įkalbinėjo gal 15 minučių, o A. tuo metu sėdėjo ant lovos ir prašė, kad ją paleistų. Pamena, kad pradžioje (dar tik atnešus A. į kambarį), ji kažkiek priešinosi, tai yra spardėsi, todėl jis laikė jos kojas, o kai ji suklykė, tai E. ar tai D. jai užspaudė burną. Tik kai A. kiek nurimo, jis atleido jos kojas, o vienas iš V. patraukė ranką nuo jos burnos. Nuo tada A. nebešaukė ir nebesipriešino <...>“ (t. 5, b. l. 41–44). Šie A. K. parodymai yra iš esmės tokie pat kaip nukentėjusiosios A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 82–85, 97–101), todėl yra pagrindo konstatuoti, kad būtent A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, atitinka faktines aplinkybes ir leidžia konstatuoti, jog nukentėjusiosios A. A. pasipriešinimas buvo palaužtas būtent visų trijų kaltinamųjų aktyviais veiksmais – prievarta išsinešimu į kitą kambarį, nukentėjusiosios kojų laikymu bei burnos užspaudimu.

5.4. Nukentėjusiosios bejėgiškumą ir aktyvius kaltinamųjų veiksmus patvirtino įvykių metu tame pačiame bute buvusi liudytoja A. P.. Ji parodė, jog A. K., paėmęs A. iš už nugaros, nusinešė ją į kitą kambarį, kad iš paskos į kambarį nuėjo broliai V. ir kad buvo girdėti triukšmas ir šauksmai iš kambario, į kurį buvo nunešta A.. Apie tai, kas vyksta kitame kambaryje, ji suprato iš kito liudytojo L. B. pasakymų bei girdimų šauksmų, jog A. K. nestovi lytinis organas, „kai yra tokia gera proga“. A. P. parodė, jog girdėdama ir suvokdama, kas kitame kambaryje vyksta, ji bijojo ten eiti, buvo pasimetusi, nes galvojo, kad ir jai gali kažką padaryti.

5.5. Įvykio vietoje buvusio liudytojo L. B. parodymai, kad jis nieko nematė ir nežino apie kaltinamųjų ir nukentėjusiosios lytinius santykius, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, duoti siekiant padėti kaltinamiesiems, kurie yra jo draugai, išvengti atsakomybės.

5.6. Iš kaip liudytojos apklaustos nukentėjusiosios K. M. parodymų matyti, jog dukra apie prievartą pasipasakojo 2019-08-20. Iš dukters pasakojimo liudytoja suprato, kad A. išžagino D. ir E., o toje kompanijoje buvęs A. K. bandė tai padaryti, bet jam nepavyko. Pasakodama A. labai verkė dėl to, kas jai nutiko. Būtent dėl galimos aplinkinių neigiamos reakcijos ji su dukra delsė kreiptis į teisėsaugos institucijas, tai padarė tik po to, kai prasidėjo patyčios mokykloje dėl A. nutikusio įvykio. Apie tai, kad ją išžagino A. K., D. V. ir E. V., nukentėjusioji A. A. po kurio laiko papasakojo savo draugėms D. P. ir A. A. bei savo pusseserei K. K., kurios byloje davė parodymus apie aplinkybes, kurias sužinojo iš nukentėjusiosios. Nors A. A. savo pasakojime mamai ir draugėms nusikaltimo aplinkybių nedetalizavo, tačiau faktu, kad prieš ją buvo padarytas nusikaltimas ir kad dėl to nukentėjusioji jautėsi blogai, nėra pagrindo abejoti.

5.7. Kad lytiniai santykiai vyko prieš nukentėjusiosios valią, patvirtina ir 2019-10-03 daiktų apžiūros protokole užfiksuotas A. K. priklausančio mobiliojo ryšio telefone aptiktas susirašinėjimas su nukentėjusiąja. 2019-07-08 iš karto po įvykio 6.05 val. nukentėjusioji A. K. rašė, jog jis dėl visko kaltas, nes ją nusinešė, jog ji nenorėjo lytiškai santykiauti. Apie nukentėjusiosios iš anksto išsakytą prieštaravimą lytiniams santykiams galima spręsti ir iš nukentėjusiosios minėtam kaltinamajam siųstų žinučių: „Jūs nedašutinat tuo“, „Per būtent mėnesines negal pistis, nes vaką užstat“ (t. 3, b. l. 125–127). 2019-10-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra. Iš apžiūros turinio matyti, jog apžiūrėtas įrašas, darytas E. V., kuriame užfiksuoti A. K. prievartiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją. A. K. nepavykus įvesti lytinio organo, jis, vartodamas necenzūrinius žodžius, reikalauja iš nukentėjusiosios išsižergti, teigia, jog jam nestovi nuo „anuos“, reikalauja „pastatyti jam“ (t. 3, b. l. 165–167).

5.8. Taigi nukentėjusiosios, pačių kaltinamųjų, liudytojos A. P. parodymai ir kiti į bylą surinkti, teisiamojo posėdžio metu patikrinti ir anksčiau aptarti įrodymai leidžia konstatuoti, jog kaltinamieji, pavartodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei pasinaudodami nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, lytiškai su ja santykiavo ir taip ją išžagino. Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, o E. V. ir D. V. nusikalto suvokdami, kad A. A. yra mažametė, ir pasinaudodami jos bejėgiška būkle dėl mažametystės.

5.9. Visi trys kaltinamieji neigia žinoję tikrąjį A. A. amžių. Jų teigimu, nuketėjusioji galėjo būti 14–16 metų, gal net ir vyresnė, tačiau tokie E. V. ir D. V. parodymai vertintini kaip neteisingi, duoti siekiant sušvelninti savo padėtį. 2019-10-02 apklausiamas kaip įtariamasis E. V. parodė, kad A. A. pažįsta apie 5 metus, žino, kad jai dabar yra 13 ar 14 metų. Jos amžių žino, nes ją pažįsta daug metų ir ji pati jam buvo sakiusi, kiek jai metų (t. 6, b. l. 54–57). 2020-11-17 apklausos metu jis parodymus pakeitė ir teigė, kad tikslų A. amžių, tai yra kad jai 13 ar 14 metų, žinojo, nes taip jam sakė policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę jo sulaikyti (t. 6, b. l. 68–73). D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš A. žinojo, jog jai yra 14 metų (t. 6, b. l. 153–156). Kitos apklausos metu teigė, kad manė, jog A. yra 14–15 metų (t. 6, b. l. 177–180), o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad manė, jog A. yra 15–16 metų. Tačiau pati A. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad E. ir D. ją pažįsta apie 4–5 metus, o jai sukakus 12 metų, sveikino ją su gimtadieniu (t. 1, b. l. 97–101). Kaltinamųjų V. tėvas V. G. parodė, jog A. amžių jis žinojo, jai buvo 13 metų, nukentėjusioji buvo vienmetė su jo dukra G., kuri yra kaltinamųjų sesuo. Nukentėjusioji ir kaltinamieji broliai pažinojo vienas kitą apie ketverius metus, artimai bendravo, komunikavo socialiniuose tinkluose. A. A. daug laiko praleisdavo jų namuose, ten būdavo ir pabėgusi iš pamokų, E. V. ir D. V. žinojo, kad ji yra moksleivė, kaip patys parodė, „mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje“. Ypač artimus nukentėjusiosios ir D. V. santykius pripažino ir pats D. V., teisme apklausti D. V. tėvas ir motina, nukentėjusiosios mama. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog E. ir D. V. tikrai buvo žinomas nukentėjusiosios amžius, o būtent tai, kad įvykio metu jai buvo 13 metų. Po pareikštų įtarimų, kai abiem tapo aišku, kad už mažametės išžaginimą gresia griežtesnė bausmė, jie parodymus pakeitė, siekdami, kad jų veika būtų kvalifikuota kaip švelnesnę atsakomybę numatantis nusikaltimas.

5.10. Tuo tarpu į bylą surinktų įrodymų nepakanka kategoriškai teigti, jog A. K. žinojo, kad nukentėjusioji yra mažametė. 2019-10-01 apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad D. V. ir E. V. pažįsta nuo 2019 m. vasaros pradžios. Susipažino per L. B., kadangi jie buvo L. draugai. Su D. ir E. sutardavo, susitikdavo savaitgaliais, konfliktų tarp jų nebuvo. A. A. pažįsta daug metų. Jai dar būnant kažkur 7 metų amžiaus, jis bendravo su jos pussesere. Iki 2019 m. vasaros su A. nuolatinio bendravimo nepalaikė. Tik susipažinęs su D. ir E. V., ėmė dažniau bendrauti ir su A., nes ši buvo minėtų vaikinų draugė. Kiek jam yra žinoma, A. kažkada draugavo su D. V.. Žinojo ir tai, jog įvykių metu A. buvo tik 13 ar 14 metų. Tą žinojo ir iš kitų vaikinų (t. 5, b. l. 41–44). Vėlesnių parodymų metu A. K. jau neigė žinojęs, kad nukentėjusioji galėjo neturėti 14 metų. Liudytoja K. K. parodė, jog 2017 ar 2016 m. girdėjo, kaip A. K. klausė A., kiek jai metų, pastaroji pasakė tikrąjį savo amžių (11 metų). Teismas tiki šiais parodymais, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. K. po kelerių metų šį pokalbį prisiminė. Vertinama ir tai, kad A. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o nusikaltimas buvo padarytas 2019-07-08, t. y. nukentėjusiajai keturiolika metų sukako už vieno mėnesio ir vienos savaitės. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji su A. K. nepalaikė tokių artimų santykių kaip su broliais E. ir D. V., kad į bylą nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų apie tai, kad A. K. tikrai turėjo žinoti jos tikslų amžių, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai ir A. K. padaryta veika perkvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio dalį. E. V. ir D. V. veika šioje kaltinimo dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Dėl išžaginimo 2019 m. gegužės mėnesį

6.1. Ištyrus ir įvertinus visus į bylą surinktus įrodymus konstatuojama, kad D. V. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudojo bejėgiška A. A. būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio, lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią ir taip išžagino šią mažametę.

6.2. Pats kaltinamasis viso proceso metu pripažino turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tačiau teigė, kad santykiai buvo geranoriški, nes abu to norėjo. Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kai mama buvo išvykusi į komandiruotę, laiką leido su draugais, tarp jų buvo ir kaltinamasis D. V.. Tą kartą vartojo alkoholinius gėrimus: tiek namuose, tiek parke, nuo suvartoto alkoholio tiek apsvaigo, kad pamena tik tai, jog parėjo pas D. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten užmigo. Tik ryte iš paties D. sužinojo, jog ji jau ne mergaitė. Tą rytą matė kelnaitėse kraujo, skaudėjo pilvo apačioje, tačiau kas įvyko naktį, nejautė ir neprisimena dėl suvartoto alkoholio. Nukentėjusiosios parodymus, jog buvo tiek apsvaigusi, jog nesuvokė, kas su ja daroma, patvirtino pats kaltinamasis D. V., kaltinamasis E. V., kurie parodė, jog jie vartojo alkoholį kartu su draugais, tarp jų buvo ir nukentėjusioji. Patys matė, kaip A. iš 0,7 litro talpos „Grand Cavalier“ butelio išgėrė 2–3 stikliukus. Liudytoja G. Ž. parodė, kad 2019-05-30 ji kartu su A. A., D. ir E. V., E. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja U. R. parodė, jog 2019 m. gegužės mėnesį matė kaimynę A. užsimovusią išvirkščias kelnes. Tai buvo apie 18 val. Tuomet A. atrodė neįprastai, lyg apsvaigusi. Šios liudytojos teigimu, ji tokios A. niekada nebuvo mačiusi. Liudytoja A. P. parodė, kad iš pačios nukentėjusiosios A. A. sužinojo, jog kažkokio vakarėlio metu A. daug išgėrė ir stipriai apsvaigo, užmigusi jautė, kaip jai mauna kelnes. Pasak šios liudytojos, pati A. jai sakė, kad savo namuose turėjo lytinius santykius su D.. Iš liudytojos A. A. parodymų matyti, kad 2019 m. vasarą, jai būnant pas A. namuose, pastaroji rodydama į lovą pasakė „va čia mane D. V. išprievartavo“. Pati A. minėjo, jog tą dieną buvo „labai prigėrusi“, todėl nepamenanti, kaip tai nutiko. Anksčiau paminėti liudytojų parodymai atitinka globos namų (duomenys neskelbtini) išvadą, kurioje nurodoma, jog D. V. specialistams paaiškino, kad vasaros pradžioje, būdami išgėrę, su A. A. parėjo iš parko į jos namus ir pasimylėjo.

6.3. Globos namų (duomenys neskelbtini) pateiktoje išvadoje nurodoma, jog A. Centro darbuotojams pasipasakojo apie dvi galimas sekso prievartos situacijas. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, atlikę nukentėjusiosios kompleksinę teismo ambulatorinę psichiatrijos-psichologijos ekspertizę.

6.4. Taigi anksčiau aptarti įrodymai įrodo, jog A. A. 219 m. gegužės mėn. pabaigoje, apie 18 val., iš savo namų išėjo apsvaigusi nuo alkoholio, parke toliau vartojo alkoholinius gėrimus, nuo suvartoto alkoholio buvo apsvaigusi ir dėl savo būklės nakties metu negalėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės ar negalėjo jiems aktyviau pasipriešinti. Nukentėjusiosios apsvaigimas nuo alkoholio buvo toks, kad atėmė jai galimybę suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę bei priešintis tokiems veiksmams, be to, kaltinamasis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle ir dėl mažametystės. Apie tai, kad D. V. žinojo, jog nukentėjusioji yra mažametė, pasisakyta nuosprendžio 5.9 punkte. Tokie lytiniai santykiai vertintini kaip įvykę prieš nukentėjusiosios valią. D. V. veika šioje kaltinimo dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

7. Dėl sveikatos sutrikdymo

7.1. Pagrįstas kaltinimas, pareikštas A. K. ir E. V. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl šiuo nuosprendžiu nustatytų visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus A. A. sveikatos sutrikdymas nustatytas teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-38/2020, kuriame konstatuota, kad A. A. dėl byloje nagrinėjamų įvykių išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo ir jo atsiradimo priežastys nustatytos kompetentingų subjektų (ekspertų), todėl abejoti išvadų patikimumu nėra jokio pagrindo.

7.2. A. A. išsivystęs potrauminio streso sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su patirta seksualine prievarta, nes vartojant prievartą, ypač prieš tokio jauno amžiaus asmenį, sveikatos sutrikdymo tikimybė yra labai didelė, todėl kaltinamieji A. K. ir E. V., atlikdami prievartinį lytinį aktą, suprato, kad jų veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes A. A. psichinei sveikatai, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Dėl to daroma išvada, kad A. K. ir E. V. kiekvienas atskirai suvokė daromos veikos pobūdį ir ši jų veika kvalifikuojama kaip idealioji išžaginimo ir mažamečio asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis.

7.3. D. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, jo veiksmai galimai taip pat turėjo įtakos mažametės A. A. sveikatos sutrikdymui, tačiau baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnį gali būti patraukti tik asmenys nuo šešiolikos metų amžiaus. Nusikaltimo padarymo metu D. V. nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, todėl kaltinimas pagal šį straipsnį jam nepareikštas.

IV. Bausmių skyrimo motyvai ir kiti klausimai

8. Dėl bausmių skyrimo

8.1. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Ja siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kadangi kaltinamieji D. V. ir E. V. šioje byloje jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai, skiriant bausmes šiems kaltinamiesiems, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiama ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

8.2. A. K. nusikalto būdamas jau pilnametis. Jis padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų nebaigtas. Nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o nesunkus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinantį aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K. nusikaltimų padarymo metu teistas nebuvo, po šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimų jam yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, 2021-06 -25 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra atlikęs. A. K. šešis kartus baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 6–10), šiuo metu dirba. A. K. padaryto nusikaltimo pobūdis: būdamas pilnametis ir veikdamas grupe su nepilnamečiais pasikėsino į nepilnametės seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą; jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką: laikosi pozicijos, kad nukentėjusioji pati norėjo su jais lytiškai santykiauti, mano, kad buvo turėjusi lytinių santykių, todėl galima versti santykiauti bet kada ir su bet kuo; elgesys po nusikaltimo: neatsiprašė nukentėjusiosios ir neatlygino net dalies padarytos žalos; visa tai rodo, kad jis nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis teigia, kad visiškai pakeitė gyvenimo būdą, dirba, susirado draugę ir šiuo metu nepažeidinėja įstatymų. Tuo netikėti nėra pagrindo, tačiau, nesant sąlygų A. K. skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2021-06-25 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies b punktas).

8.3. E. V. nusikalto būdamas nepilnametis. Jis padarė du tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o nesunkus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. V. nusikaltimų padarymo metu teistas nebuvo, šiuo metu jis yra teistas penkis kartus, aštuoniolika kartų baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 156–168).

8.4. D. V. nusikalto būdamas nepilnametis. Jis padarė du tyčinius prie labai sunkių priskiriamus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinantį aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. V. nėra teistas, dešimt kartų baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 101–103). Nusikaltimų padarymo metu D. V. mokėsi, tačiau (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai.

8.5. E. V. ir D. V. augo nepilnoje šeimoje, tėvai išsituokę, gyvena skyrium. Tėvas vaikų auklėjime ir išlaikyme nedalyvauja, motina nesugeba kontroliuoti vaikų elgesio ir daryti jam įtakos. Iš I. V. parodymų, duotų teisme, nukentėjusiosios, jos atstovės pagal įstatymą parodymų, I. V. ir nukentėjusiosios A. A. parodymų, jų tarpusavio susirašinėjimo turinio matyti, kad pati nepilnamečių V. atstovė pagal įstatymą visiškai neadekvačiai vertina situaciją ir savo vaikų veiksmus, todėl natūralu, kad ji negali daryti įtakos savo vaikų elgesiui. Patys nepilnamečiai taip pat savo veiksmų kritiškai nevertina, dėl įvykio iš dalies kaltina nukentėjusiąją, dėl padarytų nusikaltimų nesigaili.

8.6. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. V. teigia, kad šiuo metu gyvenimo būdą pakeitė, gyvena atskirai nuo motinos, dirba, yra susiradęs gyvenimo draugę, tačiau, įvertinus jo teistumus (šiuo nuosprendžiu teisiamas šeštą kartą) ir baustumus administracine tvarka, jo pavojingumas visuomenei vertintinas kaip didesnis. Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad jam buvo skirtos įvairių rūšių bausmės, išskyrus realų laisvės atėmimą, tačiau vis nauji teistumai rodo, kad jokios bausmės ir jokios poveikio priemonės nedaro įtakos jo elgesiui. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Jis baustinas laisvės atėmimo bausme, o paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2021-03-01 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant artimą minimaliai neatliktos bausmės dalį.

8.7. D. V., būdamas labai jauno amžiaus (beveik 16 m.), padarė dvi labai sunkias nusikalstamas veikas, jis nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, kaip jau minėta, net dešimt kartų baustas administracine tvarka. Jo charakteristika, baustumai, požiūris į padarytus nusikaltimus, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, tačiau įvertinus visas paminėtas aplinkybes, itin jauną kaltinamojo amžių nusikaltimų padarymo metu, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą ir paskyrus BK 82 straipsnyje numatytas kelias tarpusavyje susijusias auklėjamojo poveikio priemones.

9. Dėl civilinio ieškinio

9.1. Byloje pareikštas 10 000,00 Eur ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnio, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalies bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).

9.2. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą teigimu, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jos dukra patyrė didelę moralinę skriaudą, blogai jaučiasi iki šiol. Jos gyvena nedideliame mieste, apie įvykį sužinojo bendraamžiai, mergaitė tapo patyčių objektu. Dėl dukros būklės konsultavosi privačioje klinikoje, kreipėsi į psichologą. Nėra pagrindo abejoti, jog mažametei nukentėjusiajai neatsakingi ir amoralūs kaltinamųjų veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus bei stresinę reakciją, o liekamieji pavartotos seksualinės prievartos padariniai atsiliepia nukentėjusiajai po veikos padarymo praėjus net keleriems metams. Tokio pobūdžio vaikystėje patirta psichologinė trauma turi neigiamos įtakos asmens psichologiniam, socialiniam vystymuisi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 103MS-38/2020 konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1).

9.3. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta bendrais tyčiniais kaltinamųjų A. K., E. V. ir D. V. veiksmais; į tai, kad nusikaltimo padarymo metu A. K. buvo labai jauno amžiaus, E. V. ir D. V. buvo nepilnamečiai; į tai, kad nė vienas iš jų savo vardu registruoto turto neturi, tačiau A. K. ir E. V. dirba ir gauna pajamų. Taip pat remiamasi teismų praktikoje suformuota nuostata, jog už nepilnamečio seksualinį prievartavimą ar išžaginimą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 3 000 iki 10 000 eurų. Teismo įsitikinimu, priteistas 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje yra proporcingas dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams ir nuteistųjų galimybėms atlyginti padarytą žalą, taip pat neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ir formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-576-699/2015, Nr. 2K-43-942/2016, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-176-693/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-109-318/2021).

10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardyti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Kaltinamasis A. K. turto neturi, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, o ankstesniu nuosprendžiu – bauda. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

11. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžiui daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rudos spalvos užtiesalas, melsvos spalvos antklodė, pagalvės užvalkalas, gelsvos spalvos užtiesalas su žalios, raudonos ir violetinės spalvos ornamentais, tamsiai mėlynos, baltos spalvos su katinų vaizdais užtiesalas, baltos spalvos paklodė, antklodės užvalkalas, taip pat tyrimo metu paimti įtariamųjų D. V., E. V., A. K., nukentėjusiosios A. A. lyginamieji DNR pavyzdžiai saugomi Klaipėdos apskrities VPK (t. 3, b. l. 122-124), sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai. Vokas, su 20 vnt. laikmenų, kuriose yra vaizdo ir garso įrašai, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nuteisti :

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taikyti BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021-06-25 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-01 iki 2019-10-03 (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nuteisti :

pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taikyti BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021-03-01 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams dviem mėnesiams ir 16 MGL (800 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-01 iki 2019-10-03 (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už veiką, padarytą 2019 metų gegužės mėnesį, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už veiką, padarytą 2019-07-08, laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą trijų metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-01 iki 2019-10-03 (dvi paras).

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir paskirti BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkte numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. K., E. V., D. V. 6000 eurų nukentėjusiajai A. A..

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo A. K..

Voką su 20 vnt. laikmenų, kuriose yra vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti prie bylos.

Rudos spalvos užtiesalą, melsvos spalvos antklodę, pagalvės užvalkalą, gelsvos spalvos užtiesalą su žalios, raudonos ir violetinės spalvos ornamentais, tamsiai mėlynos, baltos spalvos su katinų vaizdais užtiesalą, baltos spalvos paklodę, antklodės užvalkalą, taip pat tyrimo metu paimtus įtariamųjų D. V., E. V., A. K., nukentėjusiosios A. A. lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Regina Bertašienė