- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-641-71/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01741-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. B., K. B.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R.A.Gutauskienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01741-2012-4
Teisėja S. Gerybienė Procesinio sprendimo kategorija 128.11;122.4.
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 13 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir K. B. atskiruosius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 dienos nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės E. M. 2012-06-01 patvarkymo „dėl atsisakymo priimti skundą“ Nr. 0009/09/00820/1/S3b-24702.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. skundu skundė antstolės E. M. veiksmus vykdomojoje byloje (2 – 4 b. l.). Pareiškėjas skundu prašė nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemonę – sustabdyti antstolės E. M. žinioje esančią vykdomosios bylos vykdymą Nr. 0009/09/00820/1/ iki įsiteisės teismo nutartis ar antstolės patvarkymas šioje byloje. Taip pat prašė panaikinti antstolės E. M. 2012-06-01 patvarkymą Nr. 0009/09/00820/1/S3b-24702 „dėl atsisakymo priimti skundą“ ir įpareigoti antstolę priimti A. B. skundą dėl antstolės E. M. 2012 m. gegužės 3 d. patvarkymo Nr. 0009/09/00820/1/S2Sb-2235 „dėl įkeisto turto realizavimo“.
Antstolė E. M. patvarkymu skolininko A. B. skundą (5 –7 b. l.) atsisakė tenkinti ir skolininko A. B. 2012-06-19 skundą bei vykdomąją bylą Nr. 0009/09/00820/1/ perdavė antstolio kontoros buveinės veiklos teritorijoje esančiam Mažeikių rajono apylinkės teismui (1 b. l.). Antstolė nurodė, kad buvo imtasi visų priemonių nustatyti turto vidutinę rinkos vertę, t. y. nuvykta į įkeisto turto buvimo vietą, atsižvelgta į turto būklę (pastatas – ferma yra naujos statybos, jis yra naudojamas pagal paskirtį, pilnai atlikti bendra statybiniai darbai – lauko, sienų, stogo, langų ir vartų statybos darbai, yra vandentiekis), bei į išieškotojo nuomonę. Skolininkas nepareiškė jokių nuomonių ar pasiūlymų dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Nors skolininkas ir buvo jau praleidęs terminą pareikšti prieštaravimus dėl 2012-05-03 turto įkainojimo, bet siekiant išlaikyti interesų pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko, 2012-06-01 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tačiau skolininkas nepareiškė nušalinimo ekspertui bei neapmokėjo būtinų išlaidų ekspertui apmokėti. Tai rodo, kad vykdymo proceso šalys pripažįsta antstolio nustatyta turto vertę, todėl antstolė mano, kad A. B. skundas yra netenkintinas ir atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 dienos nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atmetė (9 – 13 b. l.). Teismas nustatė, kad skolininkas prieštaravimų dėl turto įkainojimo per LR CPK 681 str. 3 d. įtvirtintą terminą nepareiškė, nepateikė jokių įrodymų dėl areštuoto ir priverstine tvarka parduodamo nekilnojamo turto vertės, atnaujinti įstatymų nustatytą LR CPK 681 str. 3 d. terminą skundui dėl turto vertės nustatymo paduoti neprašė, todėl laikė, kad antstolė E. M. pagrįstai atsisakė tenkinti 2012-06-19 pareiškėjo A. B. skundą ir nėra teisinio pagrindo panaikinti 2012-06-26 antstolės patvarkymą Nr. 0009/09/00820/1/S3b-27886 dėl atsisakymo patenkinti skundą ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti antstolę priimti A. B. skundą dėl antstolės E. M. 2012-05-03 patvarkymo Nr. 0009/09/00820/1/S2Sb-2235 „dėl įkeisto turto realizavimo“. Teismas taip pat nurodė, kad antstolė E. M., vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0009/09/00820/1, užvestą pagal Mažeikių rajono apylinkės Hipotekos skyriaus 2009-09-28 išduotą nutartį Nr.13/2009/01002 dėl skolininkų V. B., K. B., A. B. įkeisto nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypo ir fermos, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB DnB banko naudai, 2009-11-04 turto arešto aktu žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), įvertino 8000,00 Lt, o pastatą – fermą, esantį(duomenys neskelbtini), – 142000,00 Lt.( vykd. b.l. 7-10 ) Antstolei E. M. nustačius, jog žemės sklypą ir fermą iš varžytynių tikslinga parduoti kaip vieną bendrą objektą, 2012-05-03 patvarkymu „Dėl įkeisto turto realizavimo“ buvo nuspręsta 1,5600 ha žemės sklypą ir 1312,91 kv. m. pastatą – fermą, esančius(duomenys neskelbtini), išvaržyti kaip vieną objektą ir įvertinti 280000,00 Lt suma.Teismas laikė, kad skundas nepagrįstas, ir skundo nagrinėjimo metu nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu A. B. ir K. B. (21 – 25 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-04 nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti A. B. skundą dėl antstolės veiksmų: nedelsiant panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-04 nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priimti nutartį nedelsiant taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolės E. M. žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0009/09/00820/1 iki įsiteisės teismo nutartis ar antstolės patvarkymas šioje byloje ir išsiųsti nutartį dėl sustabdymo tiesiogiai antstolei E. M. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.A. B. pareiškė skundą dėl paties patvarkymo dėl įkeisto turto realizavimo Nr. 0009/09/00820/l/S2Sb-2235, kuriam apskųsti pagal LR CPK 512 str. taikomas ne 3 dienų apskundimo terminas, o 20 dienų terminas. Apeliantas pagal LR CPK 510 str. nustatyta tvarka nurodė, koks antstolio veiksmas ar atsisakymas jį atlikti pažeidžia apeliantų teises ar teisėtus interesus. Nurodė, kad skundė antstolio veiksmus ir tokie veiksmai negali būti tapatinami su turto vertės ginčijimu, nes šie vykdymo proceso institutai yra savarankiški, kuriems taikomi skirtingi terminai;
2. Antstolės E. M. nustatyta įkeisto turto vertė neatitinka realios rinkos kainos, ir taip yra pažeidžiamos LR CPK 681 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos. VĮ „Registrų centre“ nebuvo informacijos apie galimą įkeisto turto vertę, antstolė E. M. ją nustatė pagal kreditoriaus AB DNB banko atstovų pasiūlymą ir tai yra vienašališkas pasiūlymas, kuriuo pasinaudojo antstolė E. M. įkainodama įkeistą turtą. Antstolė E. M. turi būti įpareigota iš naujo nustatyti turto tikrąją rinkos vertę. Dėl tikslios žemės sklypo ir ant jo stovinčio pastato – fermos vertės nustatymo turi būti atsižvelgta į VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą bei, esant nesutarimams, atliekama ekspertizė;
3. Išieškojimas, vykdant teismo sprendimą, sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir jei teismas pripažįsta, kad toks vykdymo proceso sustabdymas reikalingas. Apeliantas nurodo, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo proceso sustabdymo nebus įmanoma grįžti į buvusią iki pažeidimo padėtį nes būtų paskelbtos varžytinės, kurios dėl nepagrįstai didele turto verte įvertinto turto sužlugtų, ženkliai išaugtų vykdymo išlaidos ir vykdomosios bylos vykdymas užsitęstų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė E. M. ( 29 – 33 b. l.) prašo atmesti A. B. skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį. Nurodė, kad vykdymo eigoje buvo imtasi visų priemonių nustatyti turto vidutinę rinkos vertę. Buvo nuvykta į įkeisto turto buvimo vietą ir įsitikinta turto būkle, atsižvelgta į visus veiksnius, įtakojančius turto vertę, ir į pateiktą išieškotojo nuomonę. Skolininkas nepareiškė jokių nuomonių ar pasiūlymų dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Nors skolininkas ir buvo praleidęs terminą pareikšti prieštaravimus dėl 2012-05-03 turto įkainavimo, bet siekiant išlaikyti interesų pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko, 2012-06-01 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tačiau skolininkas nepareiškė nušalinimo ekspertui bei neapmokėjo būtinų išlaidų ekspertui apmokėti. Skolininkas, turėdamas teisę teikti įrodymus bei pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, iki šiol nėra pateikęs jokių įrodymų apie mažesnę turto vertę, rašytinio pasiūlymo dėl įkeisto turto galimos vertės, visas vykdomosios bylos vykdymas yra apsunkintas skolininko skundais, prašymais, kuriais siekiama vilkinti vykdomosios bylos vykdymą bet kokia kaina. Mažeikių rajono apylinkės nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o skolininkas A. B. tik vilkina vykdymo procesą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas (37 – 38 b. l.) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad bankas sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (vykdymo proceso sustabdymo) motyvacija, kadangi nėra jokio pagrindo konstatuoti procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu įvykdyti grėsmės. Pardavus varžytinėse žemės sklypą bei fermą už neva didesnę kainą nebus pažeisti nei skolininkų, nei išieškotojo interesai. Teisingumo ir protingumo kriterijai suponuoja, jog vykdomosios bylos sustabdymas užvilkintų išieškojimo procesą, o tokiu atveju būtų pažeisti išieškotojo interesai, kuris siekia kaip įmanoma greičiau išieškoti skolą. Taip pat nurodo, kad apelianto argumentai dėl neva neteisingo turto įvertinimo nebuvo reiškiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (nebuvo nurodyti 2012-06-18 skunde), todėl negali būti apeliacines instancijos teismo nagrinėjimo objektas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Apeliantų A. B. ir K. B. atskirieji skundai netenkintini..
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė E. M. vykdomojoje byloje Nr. 0009/09/00820/1 vykdo Mažeikių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-28 išduotą nutartį dėl priverstinės skolos išieškojimo iš skolininko A. B. ir įkeisto turto savininkų V. B. bei K. B. išieškotojo DnB NORD banko naudai. Antstolė 2012-05-03 patvarkymu dėl įkeisto turto realizavimo nustatė skolininkui A. B. nuosavybės teise priklausančio turto vertę ir paskelbė šio turto varžytynes. Pareiškėjas (skolininkas), skųsdamas antstolės veiksmus, nesutinka su parduodamo iš varžytynių turto įkainojimu.
Teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 str. 1 d.). Atsisakymas yra suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti jį įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, nurodė, kad nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios turto vertės, jog antstolis, atlikdamas vertinimą, nepagrindė realiu turto faktinės būklės ir turto vertės nustatymo, nesilaikė įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių turto vertės nustatymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Lietuvos Respublikos CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. LR CPK 681 str. 1 d. numato, kad jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė 2012-06-01 patvarkymu nutarė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šalims buvo pasiūlyta apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas, tačiau ne viena iš šalių siūlomų ekspertizės išlaidų neapmokėjo. LR CPK 681 str. 3 d. numato, kad skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Skolininkas antstolės skirtam nepriklausomam ekspertui nušalinimo nepareiškė. Pateikė naują skundą dėl eksperto pakeitimo pigesniu, t. y. pasiūlė naują vertintoją vien tik ekonominiu būdu. Apelianto A. B. nesutikimas su antstolės paskirtu ekspertu ir prašymas skirti jo siūlomą asmenį, motyvuojant tuo, kad jis pigiau atliks įvertinimą, negali būti vertinamas ir laikomas pagrindu dėl antstolės skirto eksperto nušalinimo, apeliantas nenurodo jokių konkrečių antstolės paskirto eksperto nušalinimo pagrindų, numatytų LR CPK 65, 67 straipsniuose. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie turto vertę, nors įstatymas skolininką įpareigoja aktyviai domėtis vykdymo eiga bei bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu (LR CPK 640 str. 1 p. ir 2 p.). Nors skolininkas A. B. ir nesutinka su turto verte, tačiau pats nepasinaudoja jam LR CPK 681 str. 1 d. suteikta teise išsakyti savo nuomonę ir net preliminariai nenurodo savo nuomonės, kokia gi to turto vertė jo nuomone turėtų būti. Taip pat apeliantas nepasinaudojo ir įstatymo suteikta galimybe pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, todėl turtas liko įkainotas antstolio nustatyta verte. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog skolininko teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir atmestini. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas teisingai įvertino antstolės veiksmus ir pagrįstai padarė išvadas, jog antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti vykdymo procesą ir sprendžia, jog nėra jokios grėsmės, kad procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomu įvykdyti. Pardavus varžytinėse žemės sklypą bei fermą už didesnę kainą nebus pažeisti nei skolininkų, nei išieškotojo interesai.
Kiti skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Vertinant aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, pagrindo nėra (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliantai su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 dienos nutartį palikti nepakeistą.