Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-100-134/2014Teisėja Virginija JurkštienėProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1Teisminio sprendimo Nr. 1-77-1-00469-2012-0

2014 m. vasario 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas :

pagal BK 140 str. 1 d. (2012-10-23 nusikaltimas, BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) – 2 MGL (260 Lt) bauda;pagal BK 140 str. 1 d. (2013-07-11 nusikaltimas, BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) – 3 MGL (390 Lt) bauda;pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 245 str. – areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., arešto ir laisvės atėmimo bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtas baudos bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirta 4 MGL (520 Lt) bauda. Bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 1 p., 6 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant J. K. atsiprašyti nukentėjusiosios V. K. ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. K. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-23, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo virtuvėje, barnio metu sugriebė ranka savo žmonai V. K. už kaklo, šaukdamas, jog ją pasmaugs ir nužudys, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį smilkinį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą;

be to, jis 2013 metų liepos 11 dieną, apie 22 val., savo gyvenamo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai savo sutuoktinei V. K. į nosį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą;

be to, jis 2013-08-13, apie 19 val., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš plastikinės talpos pilstydamas nenustatytą skystį ant gyvenamo namo, esančio, ir laikydamas rankose degtukus, terorizavo savo sutuoktinę nukentėjusiąją V. K., grasindamas ją padegti bei sudeginti namą;

be to, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: jis, žinodamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 77-1-00362-13 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi 2013-07-12 paskirti įpareigojimai laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš savo gyvenamos vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – savo sutuoktinės V. K., neieškoti ryšių su ja ir su ja nebendrauti, jų nevykdė, tai yra nuo 2013-07-12 vakaro, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, iki 2013-08-13 20 val.50 min., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, gyveno savo sodyboje, esančioje, ir bendravo su savo sutuoktine V. K..

J. K. išteisintas pagal BK 145 str. 1 d. kaltinus jį tuo, kad jis 2012-10-23, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo virtuvėje, barnio metu sugriebė ranka savo žmonai V. K. už kaklo, šaukdamas, jog ją pasmaugs ir nužudys, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį smilkinį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir nukentėjusiosios provokuojantį elgesį. Byloje nėra nuteistojo parodymus patvirtinančių duomenų, kad jo sutuoktinė prieš jį smurtauja 10 metų. Nors nukentėjusioji teisme parodė, kad ji smurtavo prieš nuteistąjį, tačiau, įvertinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, remtis jos aprodymais nėra pagrindo.

Prokurorė teigi, kad teismas, nepagrįstai nustatęs dvi nuteistojo atsakomybę švelninančias aplinkybes, jam skyrė aiškiai per švelnias bausmes, kurios turi būti sugriežtintos iki jos skunde prašomų bausmių. Teismas nepagrįstai nusprendė atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes jis, nors ir anksčiau neteistas, bet būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl sistemingai smurtavo prieš sutuoktinę, o tai, rodo, kad nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnio nusikalstamo elgesio.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis J. K. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskirtų bausmių

Apeliacinio skundo argumentas dėl apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) – jo veikoje nebuvimo yra nepagrįstas. Teismų praktikoje ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru prisipažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ir kai jo prisipažinimas yra reikšmingas teisingo sprendimo byloje priėmimui. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, tai lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Be to, asmuo turi kritiškai vertinti savo poelgius, stengtis sušvelninti nusikaltimo padarinius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino visas esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir net keletą kartų atsiprašė nukentėjusiosios V. K., kuri jam atleido. Prokurorės skunde minimos aplinkybės, kad nuteistasis teisme teigė 2013-07-11 nukentėjusiajai per nosį kepštelėjęs netyčia, o 2013-08-13 namo padegti negrasino, iškreipia nuteistojo duotų parodymų turinį, nes iš 2013-10-31 teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis patvirtino visiškai prisipažįstantis 2013-07-11 sudavęs į nosį nukentėjusiajai ir 2013-08-13, laikydamas tuščią degalų kanistrą, grasinęs padegti namą (187 b.l.). Nuteistojo parodymai turėjo didelės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, nes iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja V. M. matė tik du nusikaltimus, kituose nusikaltimuose tiesioginių liudytojų nenustatyta ir pagrindiniu įrodymų šaltiniu buvo nukentėjusiosios ir juos atitinkantys nuteistojo parodymai.

Antroji apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) - byloje nustatyta taip pat pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai dėl šios aplinkybės nebuvimo yra labai prieštaringi. Prokurorė skunde teigia, kad, be nuteistojo J. K. teisme duotų parodymų, kad nukentėjusioji prieš jį smurtavo 10 metų, byloje nėra jokių tokį nukentėjusiosios elgesį patvirtinančių įrodymų. Tačiau iš šio skundo argumento neaišku, kodėl prokurorė dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažįsta įrodymų šaltiniu nukentėjusiosios V. K. ir liudytojos V. M. parodymų, kuriuos, kaip matyti iš kaltinamojo akto, pripažino patikimais įrodymais, pagrindžiančiais J. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje nukentėjusioji V. K. parodė, kad smurtauti prieš nuteistąjį pirmiausia pradėjusi ji pati, tiksliai nepamenanti kada, nes serganti depresija apie 20 metų, nuolat vartojanti vaistus, susilpnėjusi jos atmintis, konfliktų metu pas ją buvo sutuoktinio banko kortelė. Nuteistasis teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusioji prieš jį smurtauja apie 10 metų, bet jis jai anksčiau atleisdavęs, jis 2013-08-13 namą grasino padegti todėl, kad teismo buvo įpareigotas negyventi namuose, todėl nebeturėjo ką valgyti, o sutuoktinė paėmė jo banko kortelę, į kurios sąskaitą buvo pervedama pensija. Šiuos nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos V. M., kuri yra nukentėjusiosios dukterėčia, savo tetą pažįstanti daug metų, parodymai, kad konfliktus tarp sutuoktinių paprastai inicijuoja pati nukentėjusioji, kuri dėl ligos tapusi labai nervinga, o nuteistasis yra ramaus būdo. Šios aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad nukentėjusiosios V. K. provokuojantis elgesys iš dalies nulėmė nuteistąjį prieš ją įvykdyti nusikalstamas veikas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl bausmių griežtinimo nuteistajam iš esmės susiję su dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. Šiuo sprendimu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes nustatė pagrįstai bei atsižvelgus į nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, nėra pagrindo spręsti, kad teismas būtų nesilaikęs BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatų ir nuteistajam pagal BK 145 str. 2 d., 245 str. skirtos bausmės būtų neteisingos – aiškiai per švelnios, todėl šios bausmės negriežtintinos.

Dėl nuteistojo išteisinimo pagal BK 145 str. 1 d.

Nuteistojo veika kaltinamajame akte dėl 2012-10-23 padaryto nusikaltimo, pasireiškusio tuo, kad jis apie 20 val., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo virtuvėje, barnio metu sugriebė ranka savo žmonai V. K. už kaklo, šaukdamas, jog ją pasmaugs ir nužudys, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį smilkinį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, kvalifikuota kaip veikų sutaptis pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Teismas nuteistąjį pagal BK 145 str. 1 d. išteisino, motyvuodamas tuo, kad grasinimas nužudyti turi būti realus: nukentėjusysis iš kaltinamojo veiksmų turėtų suprasti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, tuo tarpu konfliktus inicijuodavusi nukentėjusioji V. K. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad sutuoktinis J. K. ją nužudys. Ši J. K. veika pripažinta atitinkanti tik BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Prokurorės skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia jos reikalavimo J. K. pripažinti kaltu ir pagal BK 145 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir šiuo sprendimu patvirtinta, kad pati nukentėjusioji savo agresyviais veiksmais iš dalies išprovokuodavo nuteistąjį prieš ją panaudoti fizinį smurtą. Iš nukentėjusiosios teisme duotų parodymų matyti, kad ji pati niekuomet nemanė, kad jos sutuoktinis ją gali nužudyti, priešingai, ji teigė, kad 2012-10-23 sutuoktinis prieš ją smurtavo pirmą kartą po santuokoje išgyventų kelių dešimtmečių. Prokurorės skundo argumentai, kad iš policijos pareigūno 2012-10-23 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, kad J. K. sulaikomas buvo girtas (1,62 promilės), elgėsi agresyviai, muistėsi, jam buvo uždėti antrankiai, niekaip nepatvirtina skunde daromos išvados, kad tai įrodo nuteistojo grasinimo nužudyti nukentėjusiąją realumą. Šie skundo argumentai prieštarauja anksčiau skunde išdėstytiesiems, pagal kuriuos grasinimo realumą nulemia aplinkybės, kuriomis buvo grasinama, tai, kaip grasinimą suprato pati nukentėjusioji. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas įvertina ne nagrinėjamo įvykio metu buvusį nuteistojo elgesį, bet jo veiksmus prieš policijos pareigūnus sulaikymo metu. Nukentėjusiojo elgesio kitoje situacijoje prieš kitus asmenis negalima tapatinti su jo elgesiu prieš nukentėjusiąją.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo veika pagal BK 145 str. 1 d. jau buvo kvalifikuota Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nutartimi, kuria J. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. dėl BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, yra nepagrįstas. Teismas šia nutartimi tik patvirtino prokuroro 2012-11-26 nutarimą atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu, tačiau teisminis bylos nagrinėjimas nevyko, be to, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nutartimi ši ankstesnė teismo nutartis neteko teisinės galios, nes ja atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl tų veikų, dėl kurių J. K. buvo susitaikęs su V. K.. Esant tokioms aplinkybėms, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nutartis skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui neturėjo prejudicinės reikšmės.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-28 nutartis Nr. 2K-617/2006 pateikiama tik kaip pavyzdys, atitinkantis apeliantės pageidaujamą pasiekti teisinį rezultatą – nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal BK 145 str. 1 d., nes šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos tuo, kad kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo nagrinėjama situacija, kuomet po grasinimo nužudyti nuteistasis nužudė nukentėjusiąją. Šioje byloje dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai jokios sunkios pasekmės nekilo.

Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs nukentėjusiosios ir nuteistojo santykių pobūdį, nuteistąjį pagrįstai išteisino pagal BK 145 str. 1 d. ir jo veiką kvalifikavo tik pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Apeliantė skunde nekelia klausimas dėl formalių įstatyme nustatytų sąlygų BK 75 str. taikymui buvimo, tačiau teigia, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. K., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, vėl padarė naujus analogiškus nusikaltimus, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – girtumui. Kolegija pripažįsta, kad šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau tai tik dalis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo.

Byloje nustatyta, kad J. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, kurie nukentėjusiajai nesukėlė sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių. Šių veikų padarymą iš dalies lėmė provokuojantis nukentėjusiosios sutuoktinės elgesys. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio, jie susitaikė ir gyvena kartu. Nukentėjusiosios teigimu, dėl depresijos jos sveikata silpna, todėl visa namų ūkio priežiūra tenka jos sutuoktiniui, kuris pakeitė savo elgesį su ja, nuteistąjį pasiuntus atlikti bausmę, nukentėtų jos interesai. Nuteistasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra sulaukęs pensinio amžiaus. Jis patvirtino, kad suėmime praleidęs beveik keturis mėnesius, padarė reikiamas išvadas.

Kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo vykdant teismo skirtą įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Tenkinti prokurorės apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Tačiau teismas apeliantui pagal BK 140 str. 1 d. skyrė sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – baudą, taip pažeisdamas BK 54 str. 1 d. nuostatas, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Tiek veikų, kurias J. K. padarė 2012-10-23 ir 2013-07-11, metu galiojusios BK 140 str. 1 d. redakcijos (2003-07-04 įstatymo, įsigal. 2003-07-25, redakcija) sankcijoje, tiek šiuo metu galiojančioje BK 140 str. 1 d. redakcijos (2013-07-02 įstatymo, įsigal. 2013-07-13, redakcija) sankcijoje numatyti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgus į tai, kad J. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo skirta viena švelniausių bausmės rūšių bei į BK 65 str. įtvirtintas bausmių keitimo taisykles, jam už 2012-10-23 ir 2013-07-11 nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Nors apeliantui pagal BK 140 str. 1 d. šiuo sprendimu skirtinos griežtesnės bausmės, tačiau galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė apeliantui paliekama beveik ta pati, kokia skirta pirmosios instancijos teismo, nes apelianto teisinė padėtis negali ženkliai blogėti todėl, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o kitų bausmės griežtinimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti.

J. K. pagal BK 140 str. 1 d. (2012-10-23 nusikaltimas) skirti laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., pagal BK 140 str. 1 d. (2013-07-11 nusikaltimas) skirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas pagal BK 145 str. 2 d. ir BK 245 str. subendrinus apėmimo būdu, skirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., prie šios bausmės pridėjus dalį bausmių, paskirtų pagal BK 140 str. 1 d., J. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams ir 1 dienai. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 1 p., 6 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant J. K. atsiprašyti nukentėjusiosios V. K. ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.