- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-28
- Bylos Nr.
- 2K-617/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Antanas Klimavičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- A. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą šias bausmes subendrinant apėmimo būdu ir paskiriant subendrintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą šią bausmę subendrinant apėmimo būdu su minėta subendrinta bausme ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. K. priteista L. M. 22 620 Lt už turtinę žalą, 3070 Lt už atstovavimo išlaidas, 50 000 Lt už neturtinę žalą, K. V. 3750 Lt už neturtinę žalą, J. B. 50 000 Lt už neturtinę žalą, N. K. 150 000 Lt už neturtinę žalą.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 23 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. rugsėjo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje, konflikto su žmona H. K. metu, jai grasindamas ir pargriaudamas ant grindų, smaugdamas ir daužydamas jos galvą į grindis, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nukentėjusiąją nužudyti.
A. K. nuteistas ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. lapkričio 20 d., apie 17 val., namo (duomenys neskelbtini) garaže konflikto su žmona H. K. metu, tyčia dūrė jai užaštrintu atsuktuvo galu septynis kartus į įvairias kūno vietas. Nuo krūtinės ir nugaros sužalojimų, atsiradus komplikacijoms, H. K. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde A. K. prašo jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį išteisinti arba grąžinti šią bylos dalį iš naujo tirti, pritaikius BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktus, sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskirti jam pakartotinę teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę ir sumažinti civilinio ieškinio dydį. Kasatorius, savaip interpretuodamas įvykio aplinkybes, pripažįsta, kad nužudė savo žmoną H. K., tačiau neigia savo kaltę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį ir mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas, ir nurodo, kad čia teismai netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė esminius BPK pažeidimus. Teismai vadovavosi liudytojų, kurie kasatoriui yra priešiški, nurodytomis aplinkybėmis ir į kasatoriaus parodymus neatsižvelgė. Byloje nebuvo ištirtos visos aplinkybės, tarp jų – H. K. neištikimybės, išprovokavusios kasatorių ją nužudyti, faktas, jos nuotraukų padarymo aplinkybės. Tai, kad kasatorius pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį yra nekaltas, matyti ir iš H. K. parodymų, be to, ji neprašė patraukti kasatorių atsakomybėn pagal BK 140 straipsnį. H. K. parodymai, kuriais grindžiamas kasatoriui apkaltinamasis nuosprendis, yra prieštaringi. Kasatorius taip pat teigia, kad byloje dėl H. K. nužudymo turi būti nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, ir dėl to sumažintas jam paskirtos bausmės dydis, nes teismai netinkamai įvertino nukentėjusiosios veiksmus prieš jos nužudymą ir padarė neteisingas išvadas, kad ji neprovokavo kasatoriaus nusikalsti. Nužudymo kasatorius neplanavo, šio nusikaltimo metu jis dėl žmonos elgesio buvo labai susijaudinęs, apimtas įsiūčio. Kasatoriaus nuomone, byloje turi būti paskirta pakartotinė ekspertizė tam, kad būtų objektyviai nustatyta jo būsena H. K. nužudymo metu. Be to, A. K. teigia, kad iš jo priteista turtinė žala yra tik iš dalies patvirtinta dokumentais, ir nurodo, kad žalos nustatymo kriterijai, kuriais vadovavosi teismai, jam nėra aiškūs.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Apkaltinamasis nuosprendis A. K. priimtas pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus prieš H. K..
Dėl nuteistojo A. K. veikos
A. K. neginčija, kad nužudė H. K., tačiau neigia, kad prieš tai, D. esančiame viešbutyje, panaudodamas fizinį smurtą grasino ją nužudyti. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad minėto viešbučio kambaryje tarp A. K. ir jo žmonos H. K. įvyko šeimyninis konfliktas ir jo metu A. K., panaudodamas fizinį smurtą prieš H. K. ir taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino ją nužudyti. Išsigandusi tokių sutuoktinio veiksmų H. K. iš viešbučio pabėgo, o kitą dieną policijoje buvo gautas jos pareiškimas dėl tyčinių A. K. veiksmų, t. y. smurto ir grasinimo nužudyti, padarytų D. viešbutyje. Teismai pagrįstai tikėjo šiomis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, nes jas patvirtina kiti įrodymai. Kasatoriaus teiginiai, kad tokių įrodymų nėra, atmestini, nes šie įrodymai yra išdėstyti apkaltinamajame nuosprendyje. Nuteistojo motyvai dėl konflikto D. viešbutyje aplinkybių, nukentėjusiosios elgesio ir jos parodymų nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, atsako pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Byloje įrodyta, kad A. K. minėtame viešbutyje grasino H. K. nužudyti, o panaudodamas prieš ją fizinį smurtą sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl to H. K. ir pabėgo iš viešbučio. A. K. smurto padarinius, kurie šiuo atveju pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiras nusikaltimas, specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Nežymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Todėl laikytina, kad ši A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.
A. K. veika teisingai kvalifikuota ir dėl H. K. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatorius, pripažindamas savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, šios veikos kvalifikacijos iš esmės neginčija. Jo motyvai, kad nužudymo metu jis buvo labai susijaudinęs, apimtas įsiūčio, yra prieštaringi ir nėra pagrindas kvalifikuoti veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą. Be to, kaip matyti iš teismo psichologinės ekspertizės akto, bylos duomenys neleidžia tvirtinti, kad A. K. šio įvykio metu buvo fiziologinio afekto ar kitos emocinės būsenos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Ekspertizės išvados kolegijai abejonių nekelia. Tenkinti kasatoriaus prašymą skirti pakartotinę teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad A. K., nuteistam pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus teiginiai, kad teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, nėra pagrįsti. Šioje byloje teismai savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo įvertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes bei įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
H. K. 2004 m. rugsėjo 26 d. pareiškime policijai nurodė, kad Druskininkų viešbutyje jos sutuoktinis A. K. ne tik grasino ją nužudyti, bet ir panaudojo fizinį smurtą. Dėl šio pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o po to prokuroras pateikė reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Todėl kasatoriaus teiginiai šiuo klausimu nėra pagrįsti.
A. K. už jo padarytus nusikaltimus teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 ir 63 straipsnių nuostatų. Skirdamas bausmę už H. K. nužudymą teismas pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes – kaltininko prisipažinimą padarius šią veiką ir padėjimą ją išaiškinti – A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl paskyrė mažesnę negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Laikyti tokią bausmę neteisinga nėra pagrindo. A. K. nuomone, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Tokia nuomonė nepagrįsta. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką veikti prieš jį. Iš bylos matyti, kad įvykio metu H. K. neatliko veiksmų, kurie skatintų A. K. ją nužudyti. Tai konstatavo ir teismai. Kasatoriaus teiginiai šių teismo išvadų nepaneigia. Bausmės dydžio klausimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, CK 6.250 nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra pagrindo.
Iš bylos matyti, kad iš A. K. priteista turtinė žala iš esmės yra susijusi H. K. laidojimo išlaidomis. Šios išlaidos atsirado dėl A. K. nusikalstamos veikos, todėl iš jo priteistos pagrįstai. Kasatorius nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu ir nurodo motyvus, kurie yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes teismas nagrinėdamas kasacinę bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.