Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., P. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra. V. J. sutuoktinis A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). V. J. už preliminarų namų valdos žemės sklypą, 0,1042 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), yra sumokėjusi 9 516 Eur į miesto žemės reformos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties į Klaipėdos rajono 1-iąjį notaro biurą dėl turto paveldėjimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį dėl turto paveldėjimo nesikreipė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja D. B. nurodė, kad po savo mamos V. J. mirties priėmė kilnojamus daiktus, namų apyvokos daiktus ir jais naudojasi bei rūpinasi iki šiol, taip pat prižiūri žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kuriuo iki šiol naudojasi, prižiūri kaip savo nuosavybę. Pateikta gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma patvirtina, kad pareiškėja gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno ir V. J. Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais dokumentais ir suinteresuotų asmenų atsiliepimais neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po savo mamos V. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. B. savo mamos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po mamos V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.