Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. birželio 8 d., apie 13.28 val., Žirmūnų g. 102, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 222 punktus ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad 2016 m. birželio 8 d. su žmona buvo savo sode. Žmonai pasidarė bloga, pakilo kraujospūdis, o vaistų nuo pakilusio kraujospūdžio ji neturėjo, todėl jis važiavo į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini) atvežti jai vaistų. Prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš kiemo atbuline eiga, nepastebėjo kitoje gatvės pusėje iš dalies ant šaligatvio stovinčio automobilio ir savo automobilio kairiuoju kampu kliudė stovinčio automobilio bamperio kairįjį kampą. Suveikė automobilio signalizacija, jis išlipo, apžiūrėjo abu automobilius, pažeidimai buvo nedideli, ant nukentėjusio automobilio maždaug delno dydžio atsilupę dažai, ant jo automobilio beveik nesimatė. Tada pavažiavo su savo automobiliu į kitą aikštelę, kad netrukdytų eismo, ir laukė nukentėjusio automobilio savininko apie 20 min., tačiau jis neatėjo. Tuo metu jam paskambino žmona ir pakartotinai prašė greičiau atvežti vaistų, jis labai susijaudino dėl jos sveikatos būklės ir išvažiavo iš įvykio vietos, nuvežė vaistus žmonai. Jai apie įvykį nieko nesakė, nes nenorėjo jaudinti dar labiau, tikėjosi kažkaip susitvarkyti. Labai galisi, kad pats nepaskambino į policiją, taip išėjo, labai nenorėjo jaudinti žmonos. Prašo neatimti iš jo teisės vairuoti, nes ji jiems su žmona dėl sveikatos būklės, jų dukrai ir anūkei labai reikalinga, A. M. vairuoja vienintelis šeimoje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. Baliūtis nurodė, kad prašo taikyti dėl jo atstovaujamojo ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti A. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes, įvertinus tiek pažeidimų padarymo aplinkybes, tiek A. M. apibūdinančius duomenis, tai, dėl ko jis pasišalino iš įvykio vietos, kad nuoširdžiai gailisi, automobiliams padaryti pažeidimai nežymūs, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuobauda būtų neproporcinga. Kaip nurodyta ir rašytiniame prašyme, pateiktame į bylą, A. M. teisė vairuoti labai reikalinga, vasaros metu jie gyvena sodo namelyje, į kurį reikia atsivežti ir geriamojo vandens, taip pat A. M., esant poreikiui, paveža tiek savo dukrą, tiek anūkę, tenka važiuoti į kapines Kazlų Rūdoje. Įvertinus jo ir jo sutuoktinės amžių, sveikatos būklę, taip pat ir tai, kad A. M., bendravęs prieš išvykstant iš sodo ir tik grįžęs su kaimyne R. T., nebuvo vartojęs alkoholio, ši tai nurodo rašytiniame paaiškinime, jo apskritai nevartoja dėl poveikio su geriamais vaistais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal KET 222 punktą (2014 m. spalio 3 d. redakcija), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo A. M. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuosekliai nurodė, kad įvykio dieną važiavo iš savo sodo, kur buvo su žmona, šiai paimti vaistų iš jų namų, esančių (duomenys neskelbtini); savo namo kieme, važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjęs stovėjusio automobilio, jį kliudė savo automobilio galiniu bamperiu (kaire puse), įsijungė signalizacija, išlipo, apžiūrėjo automobilius, pažeidimai jam atrodė nežymus, tačiau pavažiavęs į kitą aikštelę, palaukė nukentėjusio automobilio savininko apie 20 min., o nesulaukęs, po žmonos skambučio, išvažiavo pas ją. Taip pat pripažino, jog policijai nepranešė, nurodė, kad dėl didelio susijaudinimo, vėliau apie įvykį taip pat nesakė ir savo žmonai, kol negavo pranešimo iš policijos pareigūnų. Iš esmės tapačias aplinkybes A. M. nurodė ir 2016 m. birželio 29 d. paaiškinime, jog 2016 m. birželio 8 d. jis buvo sode sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), žmonai pablogėjo sveikata, ji paprašė atvežti vaistų. Jis automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į aikštelę, esančią prie namų, bet ten visos stovėjimo vietos buvo užimtos, jis nutarė važiuoti į kitą aikštelę. Važiavo atbuline eiga įsitikinęs, kad gatve nevažiuoja automobiliai. Važiuodamas atsitrenkė į automobilį, kurio nepastebėjo. Suveikė stovinčio automobilio signalizacija, jį ištiko šokas. Jis išlipo, apžiūrėjo automobilį, apgadinimas jam pasirodė nežymus. Jis pavažiavo į šoną, kad netrukdytų eismo, ir laukė, tikėjosi, kad ateis automobilio savininkas. Kurį laiką palaukė, automobilio šeimininko nesulaukė, pervažiavo į pirminę kiemo aikštelę, paėmė vaistus ir nuvežė žmonai. Labai gailisi, kad taip neprotingai pasielgė. Dėl silpnos žmonos sveikatos negalėjo pranešti apie įvykį, galvojo, kad susiras automobilio šeimininką ir kartu išspręs problemą. Prie visos nervinės įtampos dar prisidėjo staigi brolio liga ir mirtis. Labai gailisi (b. l. 11). Be nurodyto A. M. prisipažinimo, jo kaltę, padarius 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame užfiksuotos visos esminės jo padarytų pažeidimų aplinkybės, duomenys (b. l. 1); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-sios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. T. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 14.13 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Žirmūnų g. 102. Atvykus rado automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. S. paaiškino, kad suveikė automobilio signalizacija, išėjus į lauką priėjo kaimynas, kuris pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilį vairavo garbaus amžiaus vyras; Eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Žirmūnų g. 102, Vilnius, ir nurodyti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 6); E. S. paaiškinimas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d. jis automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė gatvėje prie šaligatvio. Apie 12 val., būnant namuose, suveikė automobilio apsaugos signalizacijos pultelis, įvyko kažkoks prisilietimas, tačiau jis ilsėjosi, nenorėjo trukdyti poilsio ir žiūrėti kas nutiko. Eidamas į parduotuvę apžiūrėjo savo automobilį, tuo metu lauke buvęs vyras M. paaiškino, kad jam būnant lauke garbaus amžiaus vyras iš gretimo namo išvažiuodamas atbuline eiga, neapskaičiavo atstumo ir atsitrenkė į automobilį. M. nurodė, kad tai buvo sidabrinis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį buvo pranešta policija; M. L. paaiškinimas (b. l. 8), kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d. jis stovėjo netoli sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, išgirdo dūžį, atsisuko į sankryžos pusę, sidabrinės/pilkos spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stovintį automobilį, esantį šalia sankryžos. Po susidūrimo vairuotojas pavažiavo apie 1 m, išlipo, apžiūrėjo automobilius. Jis, t. y. M. L., manė, kad vairuotojas paliks raštelį ar sulauks vairuotojo, todėl ėmėsi savo reikalų, bet užsirašė automobilio numerius. Po valandos jis išėjo parūkyti ir nusprendė apžiūrėti apgadintą automobilį. Įvykio kaltininkas buvo pasišalinęs, jokio raštelio nebuvo. Jis, t. y. M. L., sulaukęs apgadinto automobilio savininko, sužinojo, kad vairuotojas pasišalino nieko nepranešęs. Jis perdavė nukentėjusiajam pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, paaiškino, kad vairuotojas buvo apie 40-60 metų amžiaus, žilų plaukų. Susidūrimo taškas buvo nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės galinis bamperis, pats kampas, kaltininkas įvažiavo galiniu bamperiu. Automobilio vairuotojas aiškiai žinojo, kad sukėlė eismo įvykį, bet, apžiūrėjęs automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai, kad apgadintas nukentėjusiojo bamperis, matėsi plika akimi; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu (b. l. 13), kuriame nurodyta, kad buvo atlikta automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nustatyti apgadinimai: automobiliui „Toyota Corolla“ brėžtas galinis kairės pusės bamperis, aukštis – 0,52 – 0,53 m, suskilinėję dažai, aukštis – 0,64 – 0,73 m., įskilęs bamperis, aukštis – 0,74 – 0,76 m, automobiliui „VW Golf“ brėžtas – suskilinėję dažai ant galinio kairės pusės bamperio, aukštis – 0,40 – 0,54 m., deformuotas galinis kairės pusės bamperis, įlenktas galinis kairės pusės sparnas, aukštis – 0,66 – 0,71 m, automobilių apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka; Fotolentele (b. l. 14), kurioje užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų aukštis.

Visų pirmiau nurodytų, detaliai aptartų bylos duomenų, teismo pripažintų įrodymais, pagrindu taip pat nustatyta, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos A. M. suvokė ir žinojo, jog sukėlė eismo įvykį, taip pat, kad jo metu apgadino ne tik savo, bet ir kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, pats apžiūrėjo pažeidimus, ir, nors kurį laiką nukentėjusio automobilio savininko teigė laukęs, tačiau nesulaukęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijos pareigūnams apie eismo įvykį nepranešė. Be to, paminėtina, kad ir vėliau, kaip nurodo pats pažeidėjas, nuvežęs vaistus savo sutuoktinei, jis apie eismo įvykį niekam nepranešė, nesakė, tikėjosi, kad kažkaip susitars su savininku, tačiau duomenų apie tai, kad būtų su juo susisiekęs, byloje nėra. Įvertinus tokias aplinkybes konstatuotina, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos A. M. veikė tiesiogine tyčia.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, todėl administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, kad išvažiavo iš eismo įvykio vietos dėl susijaudinimo, norėdamas nuvežti žmonai vaistų, kad nebuvo vartojęs alkoholio ir pan., t. y. neturėjo jokio tikslo neteisėtai pasišalinti, nepaneigia teismo išvados dėl A. M. kaltės tyčia pasišalinus iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Visų pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad A. M. prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, todėl jo veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas A. M. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – vyresnio amžiaus asmuo, sulaukęs 74 metų, turi 41 metų vairavimo stažą (b. l. 17), per visą šį laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus, iš jų tik vieną – už KET pažeidimą (b. l. 2), anksčiau dėl panašaus pobūdžio KET pažeidimų, susijusių su pasitraukimu iš įvykio vietos, nebaustas, taip pat į tai, kad teismo posėdžio metu kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir nuosekliai paaiškino, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė dėl didelio susijaudinimo, susirūpinimo savo sutuoktinės sveikata, kuriai turėjo nuvežti vaistų. A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu tiek A. M., tiek jo atstovas advokatas R. Baliūtis, prašė taikyti dėl A. M. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, taip pat nurodydami, kad teisė vairuoti jam būtina važinėjimui į sodą, kuriame vasaros metu gyvena (b. l. 21-23; 34-42), ten vežasi geriamąjį vandenį, taip pat dėl sveikatos būklės, periodiškai lankantis pas medikus (b. l. 28-30), padedant išsituokusiai dukrai ir anūkei (b. l. 31-33), nes tik A. M. šeimoje turi vairuotojo pažymėjimą, be to, važiuojant į kapines Kazlų Rūdoje, kur yra palaidoti giminaičiai (b. l. 45-50).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, A. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda.

Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus A. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad A. M. sukeltu eismo įvykiu padaryta žala nedidelė – apgadinti kito automobilio bamperio dažai, jo asmenybę, nurodytas ir pagrįstas pateiktais duomenimis asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jos gyvenimo aplinkybes, amžių, aplinkybes, kuriomis buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-54-648/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Šiame kontekste įvertintini be pirmiau įvardytų ir tokie faktai, kaip tai, jog byloje nesant duomenų, kad įvykio metu A. M. galėjo būti neblaivus, priešingai teismui pateiktas jo sodo kaimynės R. T. liudijimas, jog 2016 m. birželio 8 d., jai bendraujant su A. M., jokių girtumo požymių nebuvo (b. l. 51), taip pat nesant duomenų, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, kaip nuosekliai nuo pat paaiškinimo pateikimo nagrinėjamoje byloje dienos, nurodė A. M., jis taip pasielgė iš esmės dėl didelio streso, susijaudinimo žmonos sveikata. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių. Teismo posėdyje A. M. parodė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. M. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus – 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos A. M. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, laikytis saugaus eismo reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis Kelių eismo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 (penkių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, galutinę nuobaudą A. M. paskirti 500 (penkių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059230538) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).