- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1925-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09573-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- UAB „Resota“
- Kreditorius
- INTERSEROH SCRAP AND METALS TRADING GmbH
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Resota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Resota“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuotam asmeniui antstoliui A. S., išieškotojas INTERSEROH SCRAP AND METALS TRADING GmbH,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas padavė skundą antstoliui dėl 2012-08-06 turto aprašo panaikinimo ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/02434. Nurodė, kad antstolis aprašydamas turtą pažeidė LR CPK kodekso 677 str. 2 d., 4 d., 681 str. 1 d. bei pagrindines skolininko teises. Antstolis, aprašęs daugiau turto nei leistina, toliau vykdo vykdomuosius veiksmus, tokiu būdu pažeidžia LR CPK 677 str. 2 d., 4 d., 681 str. 1 d. bei įmones teises, jas be pagrindo varžo ir kadangi trikdo įmonės įprastinę veiklą bei daro žalą, todėl, pareiškėjo nuomone, yra būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių – stabdyti vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-21 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad sudarius turto aprašą antstolis toje byloje daugiau jokių vykdymo veiksmų neatlieka. Skolininkas prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, kurių sustabdymas realiai vykdymo procesui įtakos jau nebedarytų. Teismo nuomone, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, todėl prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apdylinės teismo 2012-08-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo vykdomosios bylos, kurioje yra duomenų apie antstolio vykdomus veiksmus. Teigia, kad antstolis ir toliau atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. esant pakankamai aprašyto turto, toliau atlieka kito turto aprašą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjos teisės yra šiurkščiai pažeidžiamos, pažeidžiami interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas betikslis, nes baigėsi vykdymo veiksmai, priešingai – antstolis ir toliau atlieka vykdymo veiksmus, todėl buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad neišsprendus antstolio veiksmų pagal 2012-07-26 skundą teisėtumo klausimo, tolimesni vykdymo veiksmai negalimi. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama apsaugoti skolininko interesus ir įstatyme įtvirtintą garantiją, kad antstolis neaprašytų ir nevertintų turto iš esmės daugiau nei būtina.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad antstolis ėmėsi visų priemonių, kad objektyviai būtų įvertintas pareiškėjos turtas. Mano, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-07-16 nutartimi išieškotojo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – skolininkui priklausančių piniginių lėšų areštą, neviršijant 3538314,37 Lt sumos. Ši teismo nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui. UAB „Resota“ antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2012-08-06 turto aprašą, ir kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (LR CPK 338 str.). Darytina išvada, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria atmestas pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus.
Skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas ypatingąja teisena. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias LR CPK nustatytas taisykles su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (LR CPK 443 str. 1 d.).
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad LR antstolių įstatymo 2 str.1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų, griežtai vykdydamas teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju LR CPK 510 str. 2 d. nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui. Ši įstatymų leidėjo nustatyta ikiteisminė skundų dėl antstolių veiksmų tvarka skirta proceso operatyvumui ir koncentracijai. Dėl šių aplinkybių numatyti trumpi, tikslūs terminai bei konkreti tvarka, ką turi atlikti antstolis, gavęs skundą, t. y. įstatymų leidėjas yra nustatęs tik dvi alternatyvas, sutikti su pateiktu skundu arba ne, jokių kitų veiksmų antstolis atlikti negali. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų (t. 2, b. l. 139-140) matyti, kad antstolis gavo pareiškėjos skundą dėl 2012-08-06 turto aprašo panaikinimo. Iš ant pareiškėjos skundo rezoliucijos matyti, kad antstolis skundą dėl 2012-08-06 turto aprašo vertino kaip prieštaravimą dėl vertės ir nutarė skirti ekspertizę, prašė nurodyti ekspertą bei įmokėti lėšas. Darytina išvada, kad antstolis neatliko LR CPK 510 str. 2 d. nurodytų konkrečių veiksmų, minėtoje teisės normoje nustatytais terminais. Šią aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) (LR CPK 179 str. 3 d.) duomenys, kad teismuose nėra nagrinėjami jokie pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atkreipia antstolio dėmesį į susidariusią netoleruotiną situaciją.
Nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėja skundo dėl antstolio veiksmų o yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl konkrečių antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, o vertina tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1d.). Taikytinas laikinąsias apsisaugos priemones teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje parenka iš LR CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo. Viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra vykdymo veiksmų sustabdymas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (LR CPK 510 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems pareiškėjo interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas. Pagal LR CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardyto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų, susijusių su paties skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu. Pažymėtina, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl skundo dėl antstolio veiksmų gali būti vertinami tik paties antstolio LR CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka arba pirmosios instancijos teismo sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumą iš esmės.
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą be vykdomosios bylos. Pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, turi būti išspręstas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas (LR CPK 147 str. 1 d.). Darytina išvada, kad realiai dėl labai trumpų nustatytų terminų teismas gali spręsti pateiktą prašymą ir be vykdomosios bylos, o ši aplinkybė nesidaro pagrindo laikyti priimtos nutarties neteisėta ir tuo pagrindu ją naikinti.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priimtos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį palikti nepakeistą.