Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Karpienei,

nukentėjusiajam V. R.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

VIDMANTAS PETKEVIČIUS a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1ir 2 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. perduotas teismui kaltinamuoju aktu jį kaltinant tuo, kad

apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau- Bendrovė) pajininkas, turėdamas 354940 pajų, jis 2009 m. birželio mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas ir apie kurį, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavo vieno iš didžiausių bendrovės pajininkų V. R., ir turėdamas 2003-02-27 pasirašytą V. R. įgaliojimą, pagal kurį V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, už V. R. pasirašyti, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, jis pateikė tariamo susirinkimo metu Bendrovės administracijos vadovui P. S. 2003-02-27 V. R. įgaliojimą, nors pagal 2004-12-07 susitarimo raštą, sudarytą tarp jo ir V. R., buvo sutarta pajus valdyti lygiomis dalimis, ir atspausdintą 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, pagal kurį susirinkime dalyvavo jis (V. P.), turintis bendrovėje 354940 pajų ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą jis atstovavo V. R., turintį 177470 pajų, ir kuriame buvo nutarta leisti jam (V. P.) įsigyti pajų už anksčiau jo Bendrovei paskolintą visą sumą- 64462,18 Eur (222575 Lt), skaičiuojant vieno pajaus kainą po 0,30 Lt ir nuo susirinkimo pritarimo momento skaityti, kad pajus yra išpirktas, taip jis surašė netikrą dokumentą – 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, kuriame nurodė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č., kurią jis įvardijo kaip tariamo susirinkimo sekretorę ir Bendrovės administracijos vadovui P. S., kurį jis įvardijo kaip tariamo susirinkimo pirmininką, ir tokiu būdu jis apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę – 741916 pajus, kas sudarė viso 1096856,7 (V. P.) pajų, tai yra 73,02 proc. pajų, ir įgijo vienvaldę galią priiminėti sprendimus Bendrijos pajininkų susirinkimuose, tuo padarydamas V. R. didelę turtinę žalą – 388786,53 Eur, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d.

Be to, būdamas Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bendrovė) pajininku ir su V. R. būdamas didžiausias Bendrovės pajininkas, ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, jis 2009 m. birželio mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, apie kurį, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavo pajininko V. R., ir turėdamas 2003-02-27 pasirašytą V. R. įgaliojimą, pagal kurį V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, ir už V. R. pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, jis tariamo susirinkimo metu pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. 2003-02-27 V. R. įgaliojimą ir atspausdintą 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, pagal kurį susirinkime dalyvavo jis (V. P.), turintis bendrovėje 354940 pajų ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą jis atstovavo V. R., turintį 177470 pajų, ir kuriame buvo nutarta leisti jam (V. P.) įsigyti pajų už anksčiau jo Bendrovei paskolintą visą sumą - 64462,18 Eur (222575 Lt), ir nuo susirinkimo pritarimo momento skaityti, kad pajus yra išpirktas; ir pats vienas nustatęs pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors sandorio sudarymo dieną pajaus kaina buvo 1,21 Eur (4,18 Lt), jis už suteiktą bendrovei paskolą- 64462,18 Eur (222575 Lt) jis įgijo turtinę teisę į 741916 pajus, nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą jis turėjo sumokėti už 741916 pajus 898127,17 Eur (3101208,88 Lt), tokiu būdu jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą – 833 709,99 Eur, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Be to, būdamas Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bendrovė) pajininku ir su V. R. būdamas didžiausias Bendrovės pajininkas, ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, jis 2009 m. birželio mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, apie kurį, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavo pajininko V. R., ir turėdamas 2003-02-27 pasirašytą V. R. įgaliojimą, pagal kurį V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, ir už V. R. pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, jis tariamo susirinkimo metu pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. 2003-02-27 V. R. įgaliojimą ir atspausdintą 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, pagal kurį susirinkime dalyvavo jis (V. P.), turintis bendrovėje 354940 pajų ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą jis atstovavo V. R., turintį 177470 pajų, ir kuriame buvo nutarta leisti J. P. įsigyti bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000 Lt) ir M. P. įsigyti bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000 Lt) ir jis nustatęs pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors sandorio sudarymo dieną pajaus kaina buvo 1,21 Eur (4,18 Lt), leido J. P. įsigyti 3333 pajus ir M. P. įsigyti 3333 pajus, nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą jos turėjo sumokėti bendroje sumoje už 66666 pajus 8069,94 Eur (27863,88 Lt), tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą- 7490,7 Eur, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 1 d.

Be to, būdamas Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bendrovė) didžiausiu pajininku ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, jis 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, apie kurį, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavo kitų pajininkų, kuriame dalyvavo jis, turintis 1096856,7 pajus ir J. P., turinti 3333 pajus ir 2010-01-15 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimo protokole Nr.1 nurodė, kad suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų 1500000, ir jis nustatęs pajaus kainą po 0,03 Eur (0,10 Lt), nors sandorio sudarymo dieną pajaus kaina buvo 0,48 Eur (1,65 Lt), leido J. P. įsigyti 1500000 pajų už 43443 Eur (150000 Lt), nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą ji turėjo sumokėti už 1500000 pajų 716809,55 Eur (2475000 Lt), tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą- 673366,55 Eur, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

Be to, būdamas Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bendrovė) vienu iš didžiausių pajininkų ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, jis 2010 m. vasario 05 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, apie kurį, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavo kitų pajininkų, kuriame dalyvavo jis, turintis 1096856,7 pajus ir J. P., turinti 1503333 pajus ir 2010-02-05 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimo protokole Nr.2 nurodė, kad suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų 1000000, ir jis nustatęs pajaus kainą po 0,03 Eur (0,10 Lt), nors sandorio sudarymo dieną pajaus kaina buvo 0,24 Eur (0,83 Lt), leido J. P. įsigyti 1000000 pajų už 28962 Eur (100000 Lt) nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą ji turėjo sumokėti už 1000000 pajų 240384,62 Eur (830000 Lt), tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą – 211422,62 Eur, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (b.l. 11 t. 94- 97)

2017 m. sausio 30 d. prokurorė, atsisakydama V. P. kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinimą dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nusikaltimų prašė išdėstyti taip:

V. P. kaltinamas tuo, kad jis apgaule, suklastojęs dokumentus, tris kartus nepagrįstai nustatė mažesnę nei rinkos vieno pajaus vertę savo, J. P. ir M. P. naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ toliau – Bendrovė) pajus ir tokiu būdu įtvirtino savo galimybę vienasmeniškai valdyti Bendrovę, naudotis ir disponuoti iš bendrovės veiklos rezultatų gaunamu turtu, tuo sumažindamas kito Bendrovės pajininko V. R. turimų pajų vertę ir apribodamas V. R. galimybę lygiomis dalimis su juo dalyvauti Bendrovės valdyme, nors 2004-12-07 rašytiniu susitarimu, sudarytu tarp jo ir V. R., buvo sutarta pajus valdyti lygiomis dalimis:

Būdamas Bendrovės pajininku, turėdamas 354940 pajų, 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavęs vieno iš didžiausių Bendrovės pajininkų V. R., tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas ir, turėdamas 2003-02-27 pasirašytą V. R. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, pasirašyti už V. R., atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. šį V. R. įgaliojimą ir atspausdintą tariamo 2009-06-08 ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, kuriame nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis (V. P.), turintis bendrovėje 354940 pajų ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą atstovavo V. R., turintį 177470 pajų, kuriame buvo parašyta, kad nuspręsta (nutarta) leisti jam (V. P.) įsigyti 741916 pajų už anksčiau Bendrovei jo paskolintą 64 462, 18 Eur (222 575,00 Lt) sumą, skaičiuojant vieno pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors vieno pajaus rinkos vertė 2009-06-08 buvo 1,21 Eur, todėl turėjo sumokėti 897718,36 ir nuo susirinkimo pritarimo momento skaityti, kad pajai yra išpirkti, o jis (V. P.) iš viso įgyja 1096856,70 pajų (73,02 proc.), tokiu būdu apgaule sumaino vieno pajaus rinkos vertę 1,12 Eur (4,18 Lt), (1,21 Eur – 0,09 Eur) ir apgaule įgijo teisę vienasmeniškai priiminėti sprendimus Bendrovės susirinkimuose,

Be to, 2009-06-08 tariamo susirinkimo protokole Nr. 8 nurodė, kad susirinkimo metu nuspręsta leisti J. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000 Lt) už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą pajaus rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt) bet po 0,09 Eur (0,30 Lt), viso 3333 pajus ir M. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000 Lt)už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt), bet po 0,09 Eur (0,30 Lt) viso 3333 pajus, nors pagal sandorio dienos (2009-06-08) pajaus rinkos vertę J. P. ir M. P. turėjo sumokėti bendroje sumoje už 6666 pajus 8069,94 Eur (27863,88 Lt), tokiu būdu, nežinant J. P. ir M. P., apgaule sumažino vienopajaus rinkos vertę 1,12 Eur (1,21 Eur – 0,09 Eur), o surašytą suklastotą dokumentą – 2009-06-08 ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8 pateikė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č., kurią protokole įvardijo tariamo susirinkimo sekretore bei Bendrovės administracijos vadovui P. S., kurį protokole įvardijo tariamo susirinkimo pirmininku,

Be to, dėl 2009-06-08 dėl apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti bendrovę, jis 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausia bendrovės valdymo organas, ir 2010-01-15 Bendrovės pajininkų susirinkimo protokole Nr. 1 nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis 1096856,7 pajus, J. P., turinti 3333 pajus ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1500000, apgaule nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės ,nustatė vieno pajaus vertę po0,03 Eur (0,10 Lt) nors susirinkimo dieną ( 2010-01-15) pajaus rinkos vertė buvo 0,48 Eur (1,65 Lt) ir leido jai įsigyti 1500000 pajų už 43443 Eur (150000 Lt), nors pagal sandorio dienos vieno pajaus rinkos vertę ji turėjo Bendrovei sumokėti už 1500000 pajų 716809,55 Eur (2475000 Lt, tokiu būdu neteisėtai sumažino vieno pajaus rinkos vertę 0,45 Eur (0,48 Eur – 0,003 Eur),

Be to, dėl 2009-06-08 dėl apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti bendrovę, jis 2010 m. vasario 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų, sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir 2010-02-05 ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimo protokole Nr. 2 nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis 1096856,7 pajus ir J. P., turinti 150333 pajus ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1000000, apgaule, nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės, nustatęs vieno pajaus rinkos vertę po 0,03 Eur (0,10 Lt.), nors susirinkimo dieną pajaus rinkos vertė buvo 0,24 Eur (0,83Lt), leido jai įsigyti 1000000 pajų už 240384,62 Eur (830000 Lt) tokiu būdu neteisėtai sumažino vieno pajaus rinkos vertę 0,21 Eur (0,24 Eur – 0,03 Eur) ir nukentėjusiajam V. R. padarė didelę turtinę 344 224,00 Eur žalą, kurią sudaro jam priklausančių 354940 pajų rinkos vertės sumažėjimas 2010-02-05 dienai nuo 1,21 Eur iki 0,24 Eur, t. y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 3 d., 182 straipsnio 2 dalyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs, kad V. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, turinčios požymių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, gali būti perkvalifikuotos, kaip padarytos kitomis faktinėmis aplinkybėmis, informavo kaltinamąjį, jog jis gali būti kaltinamas tuo, kad, panaudojant apgaulę V. R. atžvilgiu, suklastojęs tikrą dokumentą, tris kartus nustatė mažesnę nei rinkos vieno pajaus vertę ir juos išpirko mažesne nei rinkos kaina, savo, J. P. ir M. P. naudai, įgijo didelės vertės svetimą – V. R. turtinę teisę į Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės "(duomenys neskelbtini)” (toliau - Bendrovė) turtą – sumažindamas Bendrovės pajininko V. R. turimų pajų skaičių procentine išraiška ir atitinkamai sumažindamas V. R. turtine teisę Į Bendrovės turtą, o būtent:

būdamas Bendrovės pajininku, turėdamas 354940 pajų, 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo meru nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavęs kito Bendrovės pajininko – V. R. tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir pasinaudodamas V. R. pasitikėjimu – pasinaudodamas 2003-02-27 pasirašytu V. R. įgaliojimu, kuriuo V. R. įgaliojo jį dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, pasirašyti už V. R., atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. šį V. R. įgaliojimą ir atspausdintą tariamo 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, suklastojo šį tikrą dokumentą – 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, pateikė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č., kurią protokole įvardijo tariamo susirinkimo sekretore bei Bendrovės administracijos vadovui P. S., kurį protokole įvardijo tariamo susirinkimo pirmininku, ir kuriame nurodė, kad susirinkime dalyvauja jis, t. y. V. P., turintis bendrovėje 354940 pajų ir pagal 2003-02-27 įgaliojimą atstovauja V. R., turintį 177470 pajų, ir kuriame taip pat buvo parašyta, kad nuspręsta (nutarta) leisti jam, t. y. V. P. įsigyti 741916 pajų už anksčiau Bendrovei jo paskolintą 64 462.18 Eurų (222 575.00 Lt) sumą, skaičiuojant vieno pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors vieno pajaus rinkos vertė 2009-06-08 buvo 1,21 Eur, o bendra įgytų pajų rinkos vertė buvo – 263 260,51 Eurų (897718,36 Lt) ir nuo susirinkimo pritarimo momento skaityti, kad pajai yra išpirki, taip pat 2009-06-08 tariamo susirinkimo protokole Nr. 8 nurodė, kad susirinkimo metu nuspręsta leisti J. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000 Lt), už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą pajaus rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt), bet po 0,09 Eur (0,30 Lt), viso 3333 pajus ir M. P. įsigyti Bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000Lt), už vieną pajų mokant ne sandorio sudarymo dienai nustatytą rinkos vertę po 1,21 Eur (4,18 Lt), bet po 0,09 Eur (0,30 Lt), viso 3333 pajus, nors pagal sandorio dienos (2009-06-08) pajaus rinkos vertę J. P. ir M. P. turėjo sumokėti bendroje sumoje už 6666 pajus 8069,94 Eur (27863,88 Lt), tokiu būdu apgaule, t. y. neinformuodamas ir nutylėdamas nuo V. R. apie tariamą susirinkimą ir šio tariamo susirinkimo metu tariamai priimtus Bendrovės vardu sprendimus, įformintus suklastotame 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokole įgyti pajus pigiau nei rinkos kaina, dėl ko V. P. valdomas ir turimas pajų skaičius padidėjo nuo 354940 (kas sudarė 46,69 procentų Bendrovės turto vertės) iki 1 096 856 (kas sudarė 72,54 procentų Bendrovės turto vertės), ir Bendrovės pajininkais tapo J. P. ir M. P., kas kartu sudarė 73,02 procento Bendrovės turto vertės, o V. R. valdomo ir turimo Bendrovės turto dalis – 177 470 pajų, kas sudarė 23,348 procento bendrovės turto dalies, kurių vertė buvo 215 065,40 Eurų, sumažėjo iki 11,755 procento Bendrovės turto dalies 107 348,08 Eur vertės, tokiu būdu V. P. savo ir J. P. bei M. P. naudai apgaule įgijo V. R. turtinę teisę į Bendrovės turtą 107 717,32 Eurų vertės, kurią sudarė V. R. valdomo Bendrovės pajų paketo ir jo vertės sumažėjimas nuo 23,348 procento, suteikiančių teisę į Bendrovės 215 065,40 Eurų vertės turtą, iki 11,755 procento, suteikiančio teisę į 107 348,08 Eurų

vertės Bendrovės turtą, Įvertinant Bendrovės turtą 2009-06-08 dienai, kuomet 100 procentų Bendrovės turto vertė sudarė 920 187,53 Eurų.

V. P. tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas dėl 2009-06-08 apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti Bendrovę, 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir 2010-01-15 Bendrovės pajininkų susirinkimo protokole Nr. l nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis

pajus, J. P., turinti 3333 pajus ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1500000, apgaule, nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės, nustatė vieno pajaus vertę po 0,03 Eur (0,10 Lt), nors susirinkimo dieną (2010-01-15) pajaus rinkos vertė buvo 0,48 Eur (1,65 Lt), ir leido jai įsigyti 1500000 pajų už 43443 Eur (150000 Lt), nors pagal sandorio dienos vieno pajaus rinkos vertę ji turėjo Bendrovei sumokėti už 1500000 pajų 716809,55 Eur (2475000 Lt), dėl ko V. R. valdomo ir turimo Bendrovės turto – 177740 pajų, dalis sumažėjo nuo 11,755 procento iki 5.90 procento,

V. P. tęsdamas nusikalstamą veiką, dėl 2009-06-08 dėl apgaule įgytų 73,02 proc. pajų ir teisės vienasmeniškai priiminėti sprendimus susirinkimuose bei valdyti Bendrovę, 2010 m. vasario 05 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavęs kitų pajininkų, sušaukė Bendrovės narių susirinkimą, kuris pagal Bendrovės įstatų 59 straipsnį yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, ir 2010-02-05 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimo protokole Nr. 2 nurodė, kad susirinkime dalyvavo jis, turintis

pajus ir J. P., turinti 1503333 pajus ir suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų skaičių 1000000. apgaule, nežinant pajininkei J. P. tikrosios pajaus vertės, nustatęs vieno pajaus rinkos vertę po 0.03 Eur (0.10 Lt), nors susirinkimo dieną pajaus rinkos vertė buvo 0,24 Eur (0,83 Lt), leido jai įsigyti 1000000 pajų už 28962 Eur (100000 Lt) nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą ji turėjo sumokėti už 1000000 pajų 240384,62 Eur (830000 Lt), dėl ko V. R. valdomo ir turimo Bendrovės turto - 177740 pajų dalis sumažėjo nuo 5.90 procento iki 4,42 procento, tokiu būdu V. P. apgaule savo ir J. P. bei M. P. naudai iš viso įgijo V. R. turtinę teisę i Bendrovės turtą 137 526,66 Eurų, kurią sudarė V. R. valdomo Bendrovės pajų paketo ir jo vertės sumažėjimas nuo 23,348 procento, suteikiančių teisę į Bendrovės 168 655,66 Eurų vertės turtą , iki 4,42 procento, suteikiančio teisę į 31 928 Eurų vertės Bendrovės turtą, įvertinant Bendrovės turtą 2010-02-05 dienai, kuomet 100 procentų Bendrovės turto vertė sudarė 722 355,94 Eurų.

V. P. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2002-10-29 įsigijo beveik bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajų kontrolinį skaičių. Bendrovė buvo labai susmukusi, skolinga tiekėjams, žmonėms, žemės nuomotojams. Pamačius kas yra, paaiškėjo, kad reikia gelbėti bendrovę. Todėl 2002-2003 m. „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinęs pinigų, nes ji neturėjo net kuro už ką nusipirkti. Toliau matydamas, kad bendrovė yra sunkioje padėtyje, prasitarė V. R., kurį pažinojo iš anksčiau – nuo 1994-1995 metų, kad įsigijo bendrovę, nežinodamas kokia jos padėtis. Sužinojęs apie įsigytą ,,(duomenys neskelbtini)”, jis savotiškai pasisiūlė turėti kažkiek bendrovės pajų ir pabandyti verslą žemės ūkyje. 2003 m. jis atsivežė atspausdintą lapą, kur buvo jo parašas, taip pat žemės ūkio bendrovės vadovo P. S. parašas. Ten buvo surašyta tai, kad bendrovę abu valdytų per pusę. Jis žadėjo visokeriopai padėti bendrovei, padėti technika. V. P. tą raštą pasirašė. V. P. pardavė pajus per pusę, už 2428 litus. Ta sutartis buvo pasirašyta keturių žmonių, bet tos sumos sumokėjimas padarytas nebuvo. V. R. neįvykdė to, ką pats pasirašė. V. P. nusipirkus „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo P. S.. Bendrovėje trūko lėšų, buvo didelis įsiskolinimas, ką uždirbdavo, viskas eidavo mokėjimams. Po kelių metų prasidėjo nesutarimai ir šeimoje – namuose pradėjo aiškinti, kaip elgsimės toliau, paskolinti bendrovei pinigai nedavė grįžtamos vertės. Todėl vieno pokalbio metu tą mintį perdavė ūkio vadovui S.. V. R. gyveno Vilniuje, todėl paprašė, kad jis notariškai pasirašytų įgaliojimą visais klausimais, kad galėtų vienas V. P. spręsti visus reikalus. Apie tą įgaliojimą žinojo ir ūkio vadovas P. S.. P. S., kaip reikėtų spręsti klausimą dėl į kasą įneštų pinigų (jeigu įvyktų bankrotas labiausiai nukentėtų įnešę pinigus P.). Kadangi prasidėjo Europos Sąjungos projektų eiga, jis kelis kartus buvo nuvažiavęs į bankus kalbėtis, bankininkams kliuvo, kodėl yra pagrindinių pajininkų, kaip skolininkų. Todėl S. įrodė, kad geriausias būdas būtų kapitalizuoti tuos pinigus ir išspręsti dalį problemos. Su S. susitikdavo labai dažnai, susitikimai būdavo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kur V. P. buvo direktoriumi. Tuo metu įmonėje dirbo juristas P. S. buvo prašęs paruošti susirinkimo protokolo projektą, kad susitikus viską aptarti ir matyti kaip spręsti tą klausimą. Todėl V. P. paprašė juristo, kad paruoštų projektą, paliktų tik eilutes, kad būtų galima įrašyti ką reikia. S. atvykus su buhaltere, J. Č., P. parodė, kad gali spręsti visus klausimus, nes sugretinus pajų skaičius, gaunasi absoliuti dauguma. Tame susirinkime buvo apsvarstyta eilė klausimų. Tas susirinkimas įvyko 2009-06-08. apsvarstė pasiūlymą, kad P. nereikia atsiimti jo bendrovei paskolintų pinigų, o juos paversti pajais. S. su buhaltere sutiko, todėl dienotvarkėje pirmu klausimu tai ir buvo padaryta. Taip pat buvo išrinktas revizorius, patvirtintos metinės apyskaitos, pajų pateikimo tvarka, gyvulininkystės klausimus, dėl technikos. Ūkio vadovas laišku kreipėsi į V. P. šeimą dėl finansinės paramos – 250 000 litų atsiskaityti su kreditoriais, kadangi S. pasakė, kad gavo raštą, kuriame rašoma, kad V. R. reikalauja jo įmonei gražinti 145 000 litų skolą. Ši skola susidarė, nes Lizingo būdu įsigijo traktorius, sėjamąją, terminatorius. V. R. kreipėsi į Panevėžio teismą, kad būtų areštuotos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir jam gražinti pinigai. Kitos išeities nebuvo. T. S. vėl rašė raštą, prašydamas suteikti 100 000 litų paramą atsiskaityti su R. individualia įmone „(duomenys neskelbtini)“. Reikėjo, kad nuimtų visus areštus, nes bendrovė negalėjo vykdyti veiklos. Karščiausias to susirinkimo dalyvis buvo S. savo žodžiais prieš pajininką R. įrodinėjantis, kad įnešus pinigų, bendrovė išlips iš situacijos. Įrodinėjo, kad bus sumokėti mokesčiai bei už žemės nuomą. Būtent P. S. pasiūlė J. P. parašyti prašymą dėl pajų padidinimo. Čia kalba eina apie vasario 5 d. susirinkimą, kur buvo padidinta J. P. pajų skaičius. S. teigė, kad yra kreipęsis į V. R., kad ir jo pinigus kapitalizuotų, bet jis nesutiko. Tada prasidėjo trintis. Susirinkimus visada organizuodavo ūkio administracijos vadovas. Susirinkimai būdavo organizuojami telefoniniu skambučiu. Kelis kartus ir R. dalyvavo susirinkimuose vykusiuose „(duomenys neskelbtini)“. V. R. yra siūlęs bankrotinti bendrovę. Birželio 8 d. pajaus vertę po 0,30 centų paskaičiavo pats V. P., kadangi ūkio vertė buvo gana žema. Pirkdamas ūkį sumokėjo už pajus po 0,30 centų. Per tą laiką niekas nepasikeitė, net pastatai nebuvo įregistruoti. Nuo nupirkimo iki birželio 8 d. bendrovei jis duodavo paskolas, bet viską paimdavo kreditoriai. Su civilinėje byloje nustatyta pajų verte nesutinka, S. ne kartą uždavė klausimą kokia dabar „(duomenys neskelbtini)“ reali kaina, tai jis pasakydavo pajaus kainas. Fermų stovis labai blogas, karvių išmilžis 2000 tonų, jų niekas neperka. Yra 2004-12-07 susitarimas tarp P. ir R. valdyti Bendrovę per pusę, bet mano, kad šis susitarimas nieko nereiškia, nes nėra prierašo, jog R. sumokėjo pinigus už įgyjamus pajus. Buvo kalbėta su R., kad pirks žemę, techniką nuo 2004 m. Tikėjosi, kad lizingu „(duomenys neskelbtini)“ vardu bus nupirkti traktoriai. Kieno vardu buvo nupirkta, sužinojo vėliau – nupirko „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir išnuomavo, o mokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, jog 2009 m. birželio 19 d. sutartimi visus savo turėtus pajus padovanojo dukrai M. (6 t., 104 l.), ji perleido M. O. A., bet tai su byla nesusiję todėl atsisako apie tai kalbėti. 2010-02-26 Kėdainių apylinkės teismo nutartį, kur patvirtinta taikos sutartis tarp P. ir jo žmonos prisimena. Žmonos pageidavimu buvo padalintas visas turtas, sutarties dalies, kur kalbama apie pajų vertę – neprisimena, tai buvo jų šeimos reikalas – tiesiog pasidalino turtą. Kokį pajų skaičių P. turėjo parduoti R. – nesitarė. R. 963 litų niekada nesumokėjo. Jis ir 2428 litų nesumokėjo – iš viso už pajus niekada nė kiek nėra sumokėjęs. Iki 2004 m. R. visai pajų neturėjo. Jeigu jam būtų pardavęs pajus, žinoma jis būtų sumokėjęs ne tokią kainą. Tai gal ir būtų buvę abiems po lygiai. O superkant iš kitų pajininkų ir naujos emisijos akcijų neįsipareigojo nusipirkti lygiomis dalimis. R. pajus įsigijo iš oro. Jis tuos raštus nuvežė į bendrovę ir todėl buvo įrašytas į pajininkų knygą. Pajai yra virtualūs. Yra pajininkų knyga ir ten matosi kiek kas pajų turi. T. P. neprieštaravo, nes buvo kvailesnis. O vėliau nesikreipė, nes prasidėjo teismai. V. R. susitarė su ūkio vadovu ir jis įrašė pajus R.. 2009-04-14 V. R. įsigijo 177 470 pajų iš V. R., kas prieštarauja susitarimui valdyti lygiomis dalimis. V. R. įgaliojimo apimtis buvo visapusiška, spręsti visus klausimus – apėmė teises dalyvauti pajininkų susirinkimuose ir spręsti klausimus, kuriuos būtų galėjęs spręsti V. R.. Ar turint tokį įgaliojimą, buvo privaloma informuoti V. R. apie pajininkų susirinkimus, apie tai spręsdavo ūkio vadovas. Susirinkimų sušaukimų ir vedimo nusistovėjusios tvarkos nebuvo. Vadovas metų gale pakviesdavo, visi subėgdavo, pasikalbėdavo ir ką reikia apiformindavo ir laikydavo, kad visuotinis susirinkimas įvyko. Pajų emisija buvo reikalinga gelbėti ūkį ir panaikinti piniginę skolą, kuri buvo šeimos įnešta į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai buvo įnešti jau anksčiau, o vėliau už tuos pinigus įsigijo pajus. Tokia situacija V. R. buvo žinoma ir jis žinojo, kokias teises jis turi. Teismo metu pats P. pirmą kartą išgirdo, kad kai kuriuos veiksmus R. padarė P. nežinant – suskaldė savo pajus. V. R. irgi turėjo pasirinkimo teisę – ar kapitalizuoti pajus, ar atsiimti skolą, tokią teisę jis turi ir šiandien, teoriškai jis turi teisę ir įsigyti pajų. Kaip dabar apskaičiuotų pajų vertę – pasakyti negali. Nebuvo nustatyta tvarka, kaip apskaičiuoti vieno pajaus vertę. Dabar irgi tokios tvarkos nėra. Iki 2009 m. birželio 8 d. buvo žinoma, kad V. R. yra paskolinęs bendrovei pinigų, tačiau kiek – neprisimena. Savo skolą V. P. kapitalizavo todėl, kad nebuvo iš ko grąžinti pinigų. Lygtai vadovas ir R. buvo pasiūlęs kapitalizuoti skolą. Iki birželio 8 d. tarp P. ir R. jau buvo stiprus atotrūkis. Pareiškimą dėl 2004 m. gruodžio mėnesio susitarimo negaliojimo, P. atsiėmė, kadangi ten buvo įtraukta daugiau jo šeima negu jis pats. 2003 m. vasario mėnesį parašyto įgaliojimo anksčiau nenaudojo, P. S. pasiūlė naudoti tą įgaliojimą, kad viskas būtų teisinga. V. R. nebuvo išreiškęs noro kapitalizuoti pinigų, tai galėjo padaryti ir vėliau. Dėl birželio 8 d. duomenų protokolui, tai P. davė numerį, kad susiskambintų su bendrovės vadovu ir buhaltere. Jeigu tame protokole buvo skaičiai, jis turėjo bent kažką žinoti. Vadovas P. S. prašė, kad P. užsiimtų protokolo paruošimu. Reikėjo paruošti tokį kaip protokolo šabloną, dėl to bendravo su P.. Protokolo surašymui duomenis R. P. pateikė tikrai ne P., kas pateikė – nežino. Kokia eiga buvo pasirašytas protokolas – neprisimena. Pasirašė, kai buhalterė ir ūkio vadovas buvo atvykę į kepyklą. Protokolą atvežė gal P., nes paruoštą maketą perrašė ir atspausdino jo žmona – pilną tekstą ir visus trūkstamus duomenis ji įrašė, pasakant P.. Šiaip protokoluis ruošia buhalterė, kodėl šį kartą ruošė jis – nežino. P. S. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kontorą, pasakė, kad yra protokolo projektas ir reikia apsvarstyti tuos klausimus, ir klausimą dėl skolos pavertimo pajais. Viskas užsitempė valandą ar pusantros. Pagrinde ten daug buvo skirta gyvulininkystės klausimams, sprendė opias, tuo metu buvusias problemas. Protokolą pasirašė, kai viskas buvo apkalbėta, perskaitytas visas protokolas. Atrodo, kad redaguoti protokolo neteko, jį po valandos pasirašė vietoje. Balsavimo rezultatai protokole, kuris buvo surašytas iki susirinkimo, atsirado, nes vadovas turbūt žinojo, kas kaip balsuos. Kad nebus V. R. pasakė irgi vadovas. Susirinkimo iniciatorius buvo vadovas. P. prieš susirinkimą buvo informuotas, kad vadovas visus informavo, o kas tie visi – negali paakyti. Neprisimena, kada atsirado įrašas protokole, kad nariai informuoti telefonu. R. įgaliojimą panaudojo pirmą kartą, kad nebūtų jokių abejonių dėl susirinkimo teisėtumo. Tuo metu su V. R. jau nebendravo, bendravo per P. Kokią pajaus kainą reikia įrašyti į protokolą, rekomendavo administracijos vadovas P. S.. V. P. paskola bendrovei buvo įforminta buhalteriškai. Ji ilgą laiką buvo kaip skola, o paskui, pasiūlius ūkio vadovui, paversta į pajus. Buvo išleista emisija, skola nusirašė ir padidinti pajai. Skola buvo apie 200000 ar daugiau. Kad V. R. ginčija tai, kas įrašyta į protokolą, sužinojo nepraėjus nei savaitei, jokių su tuo susijusių veiksmų nesiėmė. Dėl sausio ir vasario mėnesio protokolų, tą kartą viskas vyko kontoroje, kaip ir priklauso. Sausį atėjo raštas, kad V. R. kreipėsi į teismą, kad jam būtų grąžinta piniginė skola už techniką. V. R. buvo kviečiamas į sausio ir vasario mėnesio susirinkimus, taip informavo vadovas. D. J. P. prašymo, dėl papildomo pajų skaičiaus, tuo metu Jolanta pati viską surašė ir pasirašė. Skaičių, kad ji nori įsigyti už 1,5 milijono litų, ji surašė pati, nes buvo tokia kalba. Kas dalyvavo sausio 15 d. susirinkime, tai turbūt ūkio vadovas, tiksliai jau neprisimena, kas balsavo irgi neprisimena. J. P. susirinkime dalyvavo. Kodėl ji nepasirašė – neprisimena – pasirašė P., pasirašyti įgaliojo Jolanta. Vasario 5 d. protokolą surašė galbūt J. Č.. Dėl 3333 Jolantos pajų, kurie yra nurodyti sausio 15 d. protokole, tai prieš tai buvo kreiptasi į bendrovę, įnešti į kasą pinigai ir taip P. tapo bendrovės nariu ir pajininku (čia birželio 8 d. protokolu, tie protokolai jau maišosi). Teigia, jog veikė sąžiningai, nemano, kad V. R. prarado kažkokią dalį turto - jis atsiėmė tai, ką buvo įnešęs į ūkį.

2009-09-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog V. R. prašymu antstolė konstatavo ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktines aplinkybes, t. y. atliko bendrovės pajininkų susirinkimų, pajininkų registracijos dokumentų aprašą bei dokumentų kopijų paėmimą. Nebuvo rastas 2009-06-08 pajininkų susirinkimo protokolas, kuris pateiktas vėliau. Pareiškėjo manymu, protokolas datuojamas 2009-06-08 buvo surašytas po faktinių aplinkybių konstatavimo, t. y. suklastotas (1 t., 1 b. l.).

2009 m. spalio 15 d. V. P. surašytas pranešimas apie įtarimą (8 t., 26 b. l.) bei atlikta jo apklausa (8 t., 28 b. l.).

2009-10-15 surašytas ir Kėdainių PK gautas 2009-10-21 V. R. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad dėl ikiteisminio tyrimo dėl 2009-06-08 pajininkų susirinkimo protokolo suklastojimo, atsižvelgiant į tai, kad kreipiantis į policijos įstaigą V. R. nebuvo žinomos jo atsiradimo bei kitos su tuo susijusios aplinkybės, o šiuo metu jos tapo žinomos, mano, kad tolimesnis baudžiamasis procesas tampa negalimas nesant nusikaltimo, todėl prašo jį nutraukti (1 t., 81 b. l.).

2009 m. spalio 20 d. J. P. pareiškimas, patvirtintas notaro, kad V. R. yra įvykdęs visus piniginius įsipareigojimus pagal visas rašytines skolos sutartis ir kitus susitarimus ar kitus skolos lapelius ir jam jokių piniginių pretenzijų neturiu ir nereikšiu (8 t., 45 b. l.). Analogiško turinio V. P. pareiškimas (1 t., 46 b. l.); V. R. analogiškas pareiškimas, dėl J. P. (1 t., 47 b. l.).

2009 m. spalio 27 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi tenkintas ieškovo V. P. 2009-10-23 prašymas dėl 2009-06-04 ieškinio (kuriuo buvo prašoma susitarimą ir pajų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančiomis) atsiėmimo ir jo ieškinys paliktas nenagrinėtas (6 t., 164 b. l.).

2009-11-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl dokumento – 2009-06-08 protokolo suklastojimo – nutrauktas nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., 82-84 b. l.).

2010 m. vasario 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi (byla Nr. 2-22-336/2010) patvirtinta taikos sutartis UAB ,,Snoro rizikos kapitalo valdymas“ ir skolininko V. P. ir suinteresuoto asmens J. P. dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, pagal kurią J. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka 547 928,35 vnt. Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų, kurių vertė 288 257,50 Lt , P. įsipareigoja kreiptis į bendrovę dėl pajų nuosavybės teisių pasikeitimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (6 t., 128-130 b. l.).

2013-08-30 surašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas dėl ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir V. R. skolų, iš kurio matyti, kad 2007-10-08 V. R. bendrovė buvo skolinga 771 770,70 Lt, o nuo 2011-06-06 skola liko 8479,20 Lt. (tačiau buhalterė prieraše nurodyta, jog šie duomenys gali būti tikslinami, nes V. R. aktas nebuvo siųstas) (2 t., 126 b. l.);

2014-03-05 Civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo V. R. ieškinį paskirta pajų vertės nustatymo ekspertizė (2 t., 129-130 b. l.).

Ekspertizės, atliktos 2014-07-15 – 2015-01-16 akto išvadoje nurodyta, jog: 2009-06-08 pajaus vertė galėjo būti lygi apie 4,18 Lt., kas sudaro 1,21 Eur; 2010-01-15 – galėjo būti lyti apie 1,65 Lt, kas sudaro 0,48 euro; 2010-02-05 – galėjo būti lygi apie 0,83 Lt, kas sudaro 0,24 euro; 2010-03-05 – galėjo būti lygi apie 0,62 Lt, kas sudaro 0,18 euro (2 t., 139 b. l. – 3 t., 154 b. l.).

2015-06-15 V. R. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 183 str., 182 str. (1 t., 11-15 b. l.).

2015-08-26 P. S. liudijimo civilinėje byloje Nr. e2-583-260/2015 stenograma (1 t., 92-101 b. l.)

2015-09-21 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo atmestas ieškovo V. R. ieškinys atsakovui V. P., M. P. ir J. P., kuriuo ieškovas prašė panaikinti atsakovo V. P. žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų įsigijimo už 222575,00 Lt paskolą sandorį ir taikyti restituciją; Panaikinti M. P. ir J. P. ŽUB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų įsigijimo sandorius po 1000 Lt ir taikyti restituciją, J. P. žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų įsigijimo už 500000 Lt ir 100 000 Lt sandorius ir taikyti restituciją. (8 t., 18-24 b. l.).

2015-11-04 V. R. prašymas atnaujinti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių esminę reikšmę turinčių aplinkybių (1 t., 86-91 b. l.).

2015-12-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas (1 t., 126-127 b. l.).

2016-04-25 Bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ siunčia ikiteisminio tyrimo pareigūnams Pajų perleidimo ir įsigijimo dokumentus – 10 kopijų; V. R. pasižadėjimą, duomenis apie gautų iš V. P. pinigų panaudojimą, apie finansinę padėtį 2009 m. ir darbuotojų nemokamas atostogas (6 t., 103 b. l.).

2009 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog R. P. kompiuteryje rastas aplankas pavadinimu ,,Protokolas“, kuriame yra:

2009-06-08 Kėdainių ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolas, kuris paskutinį kartą redaguotas 2009-06-08 11 val. 20 min.;

Taip pat kompiuteryje rasti M. O. A. 2009-09-07 prašymas įsigyti pajus, M. P. prašymas suteikti teisę įsigyti pajus (redaguotas 2009-06-22), V. P. prašymas, redaguotas 2009-06-08 (suteikti jam teisę įsigyti papildomų pajų už 2002-2003 paskolintus 222 575 litus pagal anksčiau bendrovėje nustatytą ir naudojamą pajų pirkimo kainą, už vieną pajų mokant 0,30 lito (6 t., 155 b. l.).

2009-09-07 susirinkimo protokolas (redaguotas 2009-09-08); 2009-09-14 susirinkimo protokolas, redaguotas 2009-09-14; Pajų pirkimo pardavimo sutartis 2009-09-07 (Redaguota 2009-09-07) (6 t., 147-148, 149-161 b. l.) ,

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto 2009-09-07 susirinkimo protokolo nuorašo matyti, jog jame dalyvavo M. P., J. P., V. P., P. S. ir J. Č., dienotvarkės klausimai: Dėl gyvulininkystės atsisakymo bendrovėje, dėl naujos technikos įgijimo, dėl M. O. A. prašymo įsigyti pajų ir priimti ją į bendrovės narius. Protokolo teksto išdėstymas analogiškas 2009-06-08 tekstui (8 t., 175-176 b. l.).

V. R. pateikė 2009 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo apie 2009 m. rugpjūčio 14 d. 10 val. šaukiamą susirinkimą, kopiją. Pranešime nurodoma susirinkimo darbotvarkė: gyvulių fermos likvidavimas bei ūkiniai klausimai, pranešimas pasirašytas P. S. (9 t., 51 b. l.), bei vokai, siųsti ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ V. R., V. R. bei V. R. ant kurių yra atitinkami 2009-08-13 antspaudas (9 t., 52-53 b. l.), 2009-08-12 (9 t., 55-56 b. l.) bei 2009-08-14 pranešimas apie 2009-08-20 10 val. šaukiamą susirinkimą (9 t., 57 b. l.) ir vokas su antspaudu 2009-08-20 (9 t., 58-59 b. l.).

ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas pateikė teismui notariškai patvirtintas sutarčių kopijas, pagal kurias V. P. įgijo bendrovės pajų 2002 m. lapkričio 5 d. , 2003 m. sausio 30 d., 2003 m. balandžio 11 d. (9 t., 81-88, 125 b. l.); V. R. 2008-12-22 prašymą priimti jį į bendrovės narius, kuriame yra V. P. prierašas ,,susilaikyti dėl prašymo patenkinimo“ (9 t., 89 b. l.); 2008-12-23 ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ neeilinio pajininkų susirinkimo protokolas, kuriame nutarta: Grąžinti kreditą ,,Swedbank“, V. R. priimti į bendrovės narius. Protokole nurodyta, jog susirinkimo pirmininkas V. R., sekretorius P. S., bendrovėje yra 760140 pajų, dalyvavo 709 888 pajų (9 t., 90 b. l.): 2002 m. spalio 29 d. protokolas, kuriame nurodyta, jog dalyvavo pajininkai, turintys 533 527 pajus, pirmininkavo R. V., sekretoriavo V. B., svarstyta V. P. priėmimo į bendrovės narius ir pajininkus ir nutarta priimti V. P. į bendrovės narius, jam suteikiant visas bendrovės narių ir pajininkų teises bei pareigas, nurodyta, jog už balsavo 410969 pajai, susilaikė 122 558 pajai (9 t., 92 b. l.).

2012-11-13 išduotas Kėdainių rajono I-ojo notarų biuro liudijimas, jog V. R. yra priėmęs palikimą po motinos V. R. mirties 2012 m. spalio 24 d. (9 t., 149 b. l.); Iš Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad V. R. turėjo Bendrovėje 177470 pajų (9 t., 150 b. l.) bei V. R. testamentu savo sūnui V. R. palieka visą savo turtą, kuris priklausys jai mirties dieną (9 t., 151 b. l.).

Veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje

V. P. kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį formuoluojami nurodant, jog jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtą ar turtinę teisę.

Kaltinamajame akte nurodoma, jog V. P. ,,...2009 m. birželio mėnesį .... tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva ....surašė netikrą dokumentą – 2009-06-08 ….protokolą…, kuriame nurodė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č. ...ir Bendrovės administracijos vadovui P. S....“; Prokurorės prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos aplinkybes taip pat nurodoma, jog V. P. apgaulė pasireiškė tuo, kad ,,...Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavęs vieno iš didžiausių Bendrovės pajininkų V. R., tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva.....ir, turėdamas 2003-02-27 pasirašytą V. R. įgaliojimą, ..... pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. šį V. R. įgaliojimą ir atspausdintą tariamo 2009-06-08 ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, ....pateikė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č., …. bei Bendrovės administracijos vadovui P. S.….“. Teismas, informuodamas kaltinamąjį apie galimą veikos kvalifikavimą kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta prokuroro kaltinimuose, taip pat nurodė, jog V. P. ,,.... suklastojęs tikrą dokumentą, ..... o būtent: būdamas Bendrovės pajininku, ......2009 m. birželio mėnesį ..... Bendrovės įstatų 61 str. nustatyta tvarka neinformavęs kito Bendrovės pajininko – V. R. tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą Bendrovės administracijos iniciatyva, ......pasinaudodamas V. R. pasitikėjimu – pasinaudodamas 2003-02-27 pasirašytu V. R. įgaliojimu ..... pateikė Bendrovės administracijos vadovui P. S. šį V. R. įgaliojimą ir atspausdintą tariamo 2009-06-08 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolą Nr. 8, suklastojo šį tikrą dokumentą – ….susirinkimo protokolą Nr. 8, pateikė pasirašyti Bendrovės vyr. buhalterei J. Č., kurią protokole įvardijo tariamo susirinkimo sekretore bei Bendrovės administracijos vadovui P. S., kurį protokole įvardijo tariamo susirinkimo pirmininku.....tokiu būdu apgaule, t. y. neinformuodamas ir nutylėdamas nuo V. R. apie tariamą susirinkimą ir šio tariamo susirinkimo metu tariamai priimtus Bendrovės vardu sprendimus...“.

Taigi visuose trijuose kaltinimuose pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį nurodoma, jog V. P. apgaulė įgyjant svetimą turtą (turtinę teisę) pasireiškė 2009-06-08 pajininkų susirinkimo protokolo klastojimu (nors kaltinamajame akte išdėstytame kaltinime kaltinant V. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, net nepaminėta, kokį dokumentą V. P. suklastojo). Taigi kaltinimas daro išvadą, jog 2009-06-08 Bendrovės pajininkų susirinkimo realiai nebuvo, jį ,,neva tai“ sušaukė V. P., surašė protokolą ir pateikė jį pasirašyti Bendrovės administracijos vadovui ir buhalterei, įvardindamas juos atitinkamai susirinkimo pirmininku ir sekretore.

Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (2005-01-01 – 2010-01-04 redakcija) 21 straipsnyje yra nuostata, jog susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) ne rečiau kaip du kartus per metus (...). Apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę bendrovės valdyba (administracija) bendrovės nariams praneša raštu arba kitokiu sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatytos susirinkimo dienos. Neeilinius susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) savo iniciatyva arba kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) ar bendrovės nariai, turintys ne mažiau kaip 1/4 visų balsų, rašytiniu pareiškimu. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvaujančių bendrovės narių balsų skaičius sudaro daugiau kaip 1/2 visų balsų. Šio įstatymo 22 straipsnyje nurodoma, jog bendrovės nariai dalyvauja susirinkime patys ar per savo įgaliotinius iš bendrovės narių.

Iš minėtos įstatymo nuostatos išplaukia, jog ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimo sušaukimas, tinkamas pajininkų informavimas apie jį – priskiriamas bendrovės administracijos vadovo prerogatyvai. Taigi, nagrinėjamu atveju, užtikrinti, jog susirinkimas būtų sušauktas tinkamai ir tinkamai informuoti pajininkai turėjo tuo metu Bendrovės administracijos vadovo pareigas ėjęs P. S.. Būdamas administracijos vadovu, ir matydamas, jog susirinkimo sušaukimas neatitinka Įstatyme ar Bendrovės įstatuose numatytos tvarkos, jis privalėjo laikyti tokį susirinkimą neįvykusiu ir protokolo nepasirašyti. Šiuo atveju, viskas įvyko priešingai – P. S. pats atvažiavo į V. P. darbo vietą ne Bendrovės patalpose, atvažiavo kartu su Bendrovės buhaltere V. Č., įsitikinęs, jog V. P. turi V. R. įgaliojimą – pasirašė V. P. pateiktą ir surašytą susirinkimo protokolą, patvirtino protokole esantį įrašą, kad pajininkai informuoti nusistovėjusia tvarka, t. y. telefonu ir, kad tai padarė administracijos vadovas. Įvertinus tai, jog susirinkime dalyvavo vienas pajininkas – V. P., akivaizdu, jog tokio veiksmo kaip pasisakymai, diskusijos, balsavimas ir pan. nebuvo ir negalėjo būti – todėl V. P. tą pačią dieną surašytas (apie surašymo laiką bus pasisakyta vėliau) protokolas buvo P. S. pasirašytas. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats P. S. bei J. Č., nurodydami, kad tikrai V. P. pateikė jiems surašytą protokolą pasirašymui. P. S. nurodė ir tai, jog, paklausus, kodėl nėra V. R., V. P. parodė V. R. pasirašytą įgaliojimą. P. S. teigimu, prieštarauti dėl vieno V. P. dalyvavimo susirinkime, jis neturėjo pagrindo. J. Č. taip pat patvirtino, jog įsitikino, kad protokole surašyti tikslūs duomenys apie dalyvaujančius asmenis, apie tai, jog jiems pranešta telefonu ir, kad tai padarė P. S., todėl protokolą pasirašė. Nors visuomet ji protokolus rašo pati, tačiau šiuo atveju ji atostogavo, protokolo pasirašymui ją atvežė P. S., protokolas jau buvo surašytas.

Nors savo parodymuose P. S. teigė, jog protokolas buvo daug kartų taisomas, pasirašytas ne pirminis jo variantas, galimai vėliau nei 2009-06-08, tačiau tokius jo parodymus paneigia duomenys, gauti atliekant daiktų apžiūrą. O būtent R. P. kompiuteryje rastas 2009-06-08 Kėdainių ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolo ruošinys, kuris paskutinį kartą redaguotas 2009-06-08 11 val. 20 min. (6 t., 149-152 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog atspausdinus R. P. kompiuteryje rastą protokolą matyti, jog jis yra identiškas esančiam byloje pasirašytam P. S., J. Č. ir V. P. protokolui (net neištaisytos gramatinės klaidos), kas leidžia daryti išvadą, jog protokolas buvo pasirašytas toks, koks jis buvo parengtas 2009-06-08, t. y. jeigu jis ir buvo koreguojamas, tai vyko iki susirinkimo dienos, t. y. 2009-06-08.

Nors P. S. teigė, jog jis susirinkimo nekvietė ir todėl mano, kad protokolas netikras, tačiau patvirtino faktą, kad toks įvykis – vieno pajininko susirinkimas – buvo ir būtent todėl jis, manydamas, jog kito pasirinkimo, kaip tik pasirašyti protokolą – neturėjo, nes negalėjo protokole išdėstytiems teiginiams prieštarauti, protokolą pasirašė. Atkreiptinas dėmesys, jog protokole nurodyta, kad susirinkimas sušauktas administracijos iniciatyva, todėl, jeigu, kaip teigia P. S., jis susirinkimo nekvietė, todėl akivaizdu, jog pagrindo pasirašyti tokį protokolą jis neturėjo, dėl jame nurodytų tikrovės neatitinkančių aplinkybių. Tačiau vis tik P. S. protokolą pasirašė, tuo pačiu patvirtindamas jame nurodytus duomenis, jog susirinkimas buvo sukviestas Bendrovės administracijos iniciatyva. Nustačius, jog protokolas po 2009-06-08 koreguotas nebuvo, vertinant P. S. parodymus apie protokolo taisymą bei apie tai, jog P. S. kapitalizuoti skolą siūlė, tiek V. P., tiek V. R. (ką patvirtino ir V. R.), teismas daro išvadą, jog apie V. P. tikslus kapitalizuoti jo skolą bendrovei, P. S. žinojo dar iki susirinkimo, galimai žinojo ir tai, kokio turinio susirinkimo protokolas rengiamas, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog protokolą P. S. pasirašė tik todėl, kad neturėjo kito pasirinkimo. Priešingai šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog susirinkimo sušaukimas ir V. P. skolos kapitalizavimas įvyko ne be Bendrovės administracijos vadovo P. S. žinios. Šias aplinkybes, nors ir netiesiogiai patvirtino ir J. Č., kuri nurodė, jog dėl protokolo pasirašymo ją pakvietė ir į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvežė būtent P. S..

Vertinant kitą kaltinime nurodytą apgaulės požymį – piktnaudžiavimą V. R. pasitikėjimu – teismas pažymi, jog V. R. buvo įgaliojęs V. P. dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais, pasirašyti už V. R., atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas buvo patvirtintas notariškai, notarė apklausta teisme nurodė, jog visuomet įgaliojimo turinį įgaliotojui išaiškina, tai buvo padaryta ir šiuo atveju. Vertinant šio įgaliojimo panaudojimą susitarimo tarp V. P. ir V. R. pajus valdyti lygiomis dalimis, kontekste, teismas laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo daryti išvadai, jog šiuo atveju V. P. neturėjo pagrindo naudotis V. R. įgaliojimu. Galbūt tokie V. P. veiksmai ir prieštarauja moralei, tačiau jam suteiktų V. R. įgaliojimų apimties V. P. neviršijo, be to nei Žemės ūkio bendrovių įstatyme, nei ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nenumatytas draudimas naudotis pajininkų įgaliojimu sprendžiant pajų skaičiaus didinimo klausimą (1 t., 26-28 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog susitarimas pajus valdyti lygiomis dalimis buvo pažeistas paties V. R., kuris perleido pusę turimų pajų savo motinai.

Be to, aplinkybės, jog galimai V. P. neteisėtai panaudojo V. R. įgaliojimą susirinkime, V. R. neginčijo ir teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl to, jog V. R. galimai buvo neinformuotas apie vyksiantį susirinkimą, atsakomybė kilti V. P. negali, nes pareiga informuoti apie susirinkimą pajininkus, kaip jau buvo minėta anksčiau, priskiriama Bendrovės administracijos vadovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien dėl to, jog susirinkimas sušauktas galimai pažeidžiant Įstatuose nustatytą tvarką – negali kilti baudžiamoji atsakomybė, o juo labiau asmeniui, kuris pagal Įstatus gali tik reikalauti sušaukti susirinkimą. Nors, kaip nurodė V. R., anksčiau visuomet buvo pranešama apie bendrovės susirinkimus raštu, ir kaip to įrodymą pateikė keletą jam ir jo motinai siųstų pranešimų, tačiau šie pranešimai išsiųsti 2009 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. po byloje nagrinėjamo susirinkimo įvykimo ir po to, kai V. R. atšaukė savo įgaliojimą, duotą V. P. ir šie pranešimai nepaneigia P. S., J. Č. ir V. P. nurodytų aplinkybių, jog apie susirinkimus būdavo pranešama įvairiai – ir raštu ir telefonu ir skelbimais skelbimų lentoje.

Įvertinus aptartus duomenis, teismas daro išvadą, jog Bendrovės pajininkų susirinkimas (vieno pajininko, pateikusio įgaliojimą spręsti klausimus kito pajininku vardu) vyko 2009 metų birželio 8 d., kuomet ir buvo surašytas bei pasirašytas protokolas, kuriame nurodytą teiginį apie pajininkų informavimą telefonu patvirtino P. S.. Nors byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog apie šį šaukiamą susirinkimą V. R. buvo informuotas, taip kaip numatyta Bendrovės įstatuose, tačiau neginčijamai nustatyta tai, jog praktiškai iš karto po protokolo pasirašymo, t. y. ne vėliau kaip 2009 m. birželio 22 d. (kuomet panaikino V. P. išduotą įgaliojimą) – jis apie šį susirinkimą ir jo metu priimtus nutarimus – žinojo.

Byloje nustatyta ir tai, jog nuo 2003 metų tarp V. R. ir V. P. Kėdainių Žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ valdyme klostėsi įvairialypiai turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai. V. R. 2003 m. vasario 27 d. pasirašė notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, kuriuo suteikė kitam Bendrovės pajininkui V. P. teises dalyvauti Bendrovės pajininkų visuotiniuose susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiūra visais klausimais. 2003 m. – 2004 m. laikotarpiu V. R. suteikė bendrovei paskolas įvairiomis sumomis, bendrai 801 610,40 Lt. (konstatuota civilinėje byloje Nr. 2-716-198 / 2010). 2004 m. gruodžio 7 d. V. P. ir V. R. sudarė susitarimą turimus pajus valdyti lygiomis dalimis, tuo tikslu V. P. įsipareigojo parduoti ir pardavė V. R. 80963 pajus už 2428,89 Lt, t. y. pajaus kaina pagal šį susitarimą nustatoma 0,03 Lt (2004-12-08 sutartis). 2009-04-14 V. R. pusę savo turimų pajų pardavė V. R. (pajaus kaina po 0,005 Lt), tam, kad galėtų naudotis Europos Sąjungos parama savo turimame ūkyje. Iš esmės tuo pat metu – 2009-04-24 V. R. sugyventinė sudarė 8 pajų pirkimo sutartis, pagal kurias įgijo 29 174 pajus. Kaip matyti iš V. P. ieškinio, kurį jis pateikė 2009-06-01 Vilniaus miesto I apylinkės teismui, būtent dėl to, jog manė, kad V. R. per savo motiną ir sugyventinę šiuo metu turi 384 114 pajus, o V. P. – 354 940 pajus, V. P. prašė teismo pripažinti negaliojančiais susitarimus ir pajų V. R. pardavimą. 2009 m. birželio 8 d. įvyko ginčijamas pajininkų susirinkimas, kurio metu V. P., panaudojo V. R. įgaliojimą ir kapitalizavo savo skolą bendrovėje – įgydamas daugiau (kontrolinį paketą) pajų. Iš karto po šio susirinkimo V. R. atvyko į bendrovę, norėdamas susipažinti su bendrovės dokumentais (teigia, jog dėl civilinės bylos iškėlimo Vilniaus teisme), 2009-06-08 pajininkų susirinkimo protokolas jam nepateikiamas, jis nepateikiamas ir antstolei 2009-06-15 surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nors pajininkų susirinkimo protokolas V. R. tuo metu nepateikiamas, tačiau, kaip matyti tiek iš paties V. R., tiek iš P. S. parodymų, V. R. apie įvykusį susirinkimą žinojo ir būtent todėl nutraukė V. P. suteiktą įgaliojimą apie tai išsiųsdamas pranešimą V. P. ir Bendrovei 2009-06-22. 2009-08-31 V. R. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl 2009-06-08 pajininkų susirinkimo protokolo klastojimo bei įrašų apie naujus pajininkus bendrovėje nebuvimo. Pagal šį V. R. pranešimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2009-10-15 V. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą nusikaltimu, numatytu BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad V. P. atspausdino ir pasirašė netikro dokumento turinį, t. y. 2009 m. birelio 8 d. Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo, kurio nebuvo, protokolą ir taip pagamino netikrą dokumentą (8 t., 26 b. l.). Tačiau 2009 m. rugsėjo 21 d. Kėdainių PK buvo gautas V. R. pareiškimas (rašytas 2009-10-15), kuriame prašoma nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V. P. veiksmų, kadangi kreipiantis į teisėsaugos institucijas V. R. nebuvo žinomos pajininkų susirinkimo protokolo atsiradimo aplinkybės, kurios šiuo metu tapo žinomos.

Dar iki pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, t. y. 2009 m. spalio 20 d., notaras patvirtino J. P., V. P. ir V. R. pareiškimus, jog minėti asmenys visus piniginius įsipareigojimus pagal visas rašytines skolos sutartis ir kitus susitarimus ar kitus skolos lapelius yra įvykdę ir vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Po šių pareiškimų pagal 2009-10-23 V. P. prašymą, Vilniaus m. I apylinkės teismas priėmė V. P. atsisakymą nuo ieškinio (dėl prašymo pripažinti negaliojančiais susitarimus ir pajų V. R. pardavimą) ir bylą nutraukė 2009 m. spalio 27 d. nutartimi (LITEKO duomenų bazė).

Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog V. R. iki 2009 m. spalio 27 d. (kuomet buvo nutraukta V. P. pradėta civilinė byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, paliekant jo pareiškimą nenagrinėtu), o tiksliau 2009-08-31 (kuomet rašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o galimai ir anksčiau, kadangi jau 2009-06-22 nutraukė įgaliojimą V. P.) – žinojo apie 2009 m. birželio 8 d. pajininkų susirinkimo aplinkybes ir jame spręstus klausimus. Šio susirinkimo jis įstatymų nustatyta tvarka teisme neginčijo, taikyti restitucijos neprašė, bendravo su kitais Bendrovės pajininkais – V. P., J. P., sprendė tarp jų buvusius turtinius santykius. Akivaizdu, jog tuo metu tarp visų minėtų pajininkų buvo pasiektas kompromisas, pasirašyti notariškai patvirtinti pareiškimai dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų, kas leidžia daryti išvadą, jog tuo metu V. R., žinodamas apie įvykusį susirinkimą ir jame priimtus nutarimus, po pasiekto kompromiso su P. – sutiko su susirinkimo nutarimais ir įvykusiu pajų skaičiaus pasikeitimu. Tai, jog V. R. neginčijo minėto susirinkimo, laikydamas jį įvykusiu, patvirtina ir jo ieškinys teismui, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma panaikinti V. P. žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų įsigijimo už 222 575 Lt paskolą sandorį ir taikyti restituciją. Šį reikalavimą ieškovas V. R. grindė tuo, jog 2009 m. birželio 8 d. sušauktas neeilinis Bendrovės narių susirinkimas Bendrovės administracijos iniciatyva, jame dalyvavo tik Atsakovas (V. P.), atstovaujantis ir Ieškovo (V. R.) dalį Bendrovėje, buvo vienbalsiai nutarta leisti Atsakovui įsigyti pajų už 222 575,00 Lt, skaičiuojant vieno pajaus kainą po 0,30 Lt. (8 t., 18-19 b. l.). Taigi, prašydamas panaikinti susirinkimo metu priimtus nutarimus, ieškovas, t. y. V. R. iš esmės neginčijo paties susirinkimo vykimo fakto ir jo atstovavimo pagal įgaliojimą teisėtumo, ginčydamas tik susirinkimo metu priimtus nutarimus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio teikimo metu, visos aplinkybės, kurias V. R. nurodė teisiamojo posėdžio metu, jam jau buvo žinomos, išskyrus tai, jog po ekspertizės, atliktos nagrinėjant bylą civiline tvarka, buvo nustatyta didesnė Bendrovės pajaus vertė, nei pajai parduoti P.. Būtent ekspertizės metu gauti duomenys dėl pajaus vertės ir buvo pagrindas vėl inicijuoti ikiteisminį tyrimą, teigiant, jog V. R. padaryta žala. Būtent pajų vertės dirbtiniu sumažinimu V. P. ir buvo kaltinamas, kaltinimuose nurodant, jog apgaulė V. R. atžvilgiu pasireiškė tuo, jog pajai P. buvo parduoti už ženkliai mažesnę kainą nei tuo metu buvusi reali Bendrovės pajaus vertė. Atkreiptinas dėmesys, jog pajaus vertė buvo nustatyta tik pagal V. R. ieškinį iškeltoje civilinėje byloje atlikus ekspertizę, kuri baigta atlikti 2015-01-16 (2 t., 139 b. l.). Tikrai, pajų įgijimo metu, kaip to reikalauja Bendrovės įstatai ir Žemės ūkio bendrovių įstatymas, tiksli jų vertė nustatyta nebuvo, tačiau teismas neturi pagrindo tikslia jų verte laikyti ekspertizės išvadoje nurodytą 1,21 Eurą ir tuo pagrindu laikyti V. P. teikiamą kaltinimą –pagrįstu. Pajų vertės nustatymo išvada yra tikėtino pobūdžio (nurodyta, kad vertė ,,galėjo būti lygi apie“). Tai, jog bendrovės pajaus vertė ekspertizės metu buvo nustatyta apytikslė patvirtino ir abi teisiamojo posėdžio metu apklaustos specialistės, nurodydamos, jog vertė buvo nustatinėjama lyginamuoju metodu pagal bendrovės turimo turto galimą vertę (vertinant panašius tuo metu įvykusius turto pardavimo sandorius). Paaiškino, jog nustatyti turto vertę žemės ūkio bendrovėje yra itin sudėtinga, kadangi ją dažnai sudaro ir biologinio turto vertė, kurio, vertinamuoju momentu jau nėra. Bandant išsiaiškinti, kokiu būdu 2009 m. turėjo būti nustatinėjama pajaus vertė, ekspertės nurodė, jog tokiu pajaus vertės nustatymui dažnai kviečiami vertintojai, vertė nustatoma pagal bendrovės turto vertę, tačiau lemiamas sprendimas yra vis tik pajininkų. Esant šioms aplinkybėms, daryti kategorišką išvadą apie gerokai didesnę pajaus vertę 2009 metais ir tuo pagrindu teigti, jog V. P. veiksmuose, nurodant ją mažesnę yra apgaulės požymių – pagrindo nėra. Juo labiau, kad aplinkybės dėl susirinkimo metu vykusio balsavimo, kuriuo įgyvendinta neturtinė pajininkų teisė ir padidintas Bendrovės pajų skaičius V. R. neginčija, nurodydamas, jog ginčija sprendimo dalį, kuria pajų skaičius buvo padidintas, pasilikti sau, t .y. atlikti įskaitymą. Abejones pajaus verte, nurodyta ekspertizėje, teismui kelia ir tai, jog ir V. R. sugyventinės V. Č. 2009 m. balandžio mėnesį iš įvairių asmenų įgytų pajų kainos svyravo nuo 0,06 Lt iki 1 Lt. Suprantama, jog asmenų tarpusavio sandorių metu parduodamų pajų kaina yra susitarimo dalykas, pajai gali būti ir dovanojami, o tai neturi būti siejama su pajaus verte, tačiau vis tik vertinant prieš devynerius metus sudarytą sandorį į tai nekreipti dėmesio negalima, juo labiau, jog iš pradžių pajų vertės civilinėje byloje pareikštame ieškinyje neginčijo ir V. R.. Atkreiptinas dėmesys, jog esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, jog net ir V. R. dalyvaujant 2009 m. birželio mėnesį vykusiame pajininkų susirinkime, jis būtų ginčijęs pajaus vertę.

Taigi, nustačius, jog 2009-06-08 Bendrovės pajininkų susirinkimas vyko, nėra pagrindo daryti išvadai, jog V. P. šį protokolą suklastojo ir suklastoto protokolo pagrindu įgijo didelės vertės V. R. turtą ar jo turtinę teisę, padarydamas jam žalą. Taigi nėra pagrindo V. P. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl šių nustatytų aplinkybių nėra pagrindo sieti tolimesnių tiek šiame (2009-06-08) susirinkime, tiek vėlesniuose Pajininkų susirinkimuose (2010-01-15 ir 2010-02-05) priimtų nutarimų su kokiais nors nusikalstamais V. P. veiksmais – V. P., kapitalizavęs savo skolą Bendrovei, įgijo daugiau kaip 50 procentų pajų, kas jam leido vienasmeniškai priiminėti sprendimus Bendrovėje ir 2010-01-15 ir 2010-02-05 tokie sprendimai buvo priimti.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadai, jog kaltinamajame akte ir prokurorės bei teismo suformuluotuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis V. P. veiksmai įgijus dar 741 916 pajus prie savo turėtų ir tokiu būdu įgijus vienvaldę galią priiminėti sprendimus buvo atlikti panaudojant apgaulę – klastojant dokumentus ar piktnaudžiaujant kieno nors pasitikėjimu. Taip pat, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog V. P. nepagrįstai nustatė mažesnę nei rinkos vieno pajaus vertę ir tokiu būdu savo, ir savo šeimos narių naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – bendrovės pajus. Tai, jog po 2009-06-08 įvykusio susirinkimo V. P. įgijo galimybę vienasmeniškai valdyti Bendrovę, naudotis ir disponuoti iš bendrovės veiklos rezultatų gaunamu turtu, tuo galimai sumažindamas kito Bendrovės pajininko V. R. turimų pajų vertę, vertinant teismo išdėstytus motyvus apie apgaulės nebuvimą V. P. veiksmuose, vertinama tarp pajininkų susiklosčiusiais civiliniais teisiniais santykiais, kuriuose V. R. nuo pat sužinojomo apie 2009-06-08 susirinkimą galėjo ginti (ir gina šiuo metu) pasinaudodamas civilinės teisės normomis ir civiliniu procesu.

Juo labiau, nėra pagrindo laikyti 2010 m. sausio 15 d. ir 2010 m. vasario 5 d. pajininkų susirinkimų, sušauktų, kaip nurodyta kaltinime, neinformavus kitų pajininkų, nustačius vieno pajaus vertę mažesnę nei susirinkimo dieną buvusi pagal ekspertizės išvadas pajaus rinkos vertė atitinkamai 0,48 Eur (1,65 Lt) ir 0,24 Eur (0,83Lt), ir leidus pajus įsigyti J. P. ir M. P.. Nustačius, jog 2009-06-08 susirinkimas įvyko, jo metu priimti nutarimai 2010-01-15 ir 2010-02-05 teismine tvarka ginčijami nebuvo (nors V. R. apie susirinkimą žinojo) minėtu 2010-01-15 ir 2010-02-05 laikotarpiu, nebuvo jokio pagrindo nesiremti minėtame susirinkime priimtais nutarimais, dėl P. turimų pajų skaičiaus, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog 2010-01-15 ir 2010-02-05 Bendrovės pajininkų susirinkimuose priimti nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais dėl kokių nors apgaulės veiksmų. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog pajaus rinkos vertė V. P. buvo sumažinta, jog tai buvo padaryta neteisėtai ir tokiais veiksmais V. R. padaryta didelė turtinė 344 224,00 Eur žalą, kurią sudaro jam priklausančių 354940 pajų rinkos vertės sumažėjimas 2010-02-05 dienai nuo 1,21 Eur iki 0,24 Eur.

Dėl tų pačių aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, jog V. P. veikoje yra nusikalstamų veikų, kurių aplinkybės išdėstytos remiantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, teismo suformuluotame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog apgaulė V. R. atžvilgiu panaudota nebuvo, kadangi nenustatyta, jog V. P. būtų suklastojęs tikrą dokumentą – 2009 m. birželio 8 d. pajininkų susirinkimo protokolą. Būtent todėl nėra pagrindo išvadai, jog V. P. apgaulė pasireiškė tuo, jog jis neinformavo ir nutylėjo nuo V. R. apie susirinkimą, juo labiau, jog kaltinimuose šis susirinkimas įvardijamas tariamu, o jo metu priimti sprendimai Bendrovės vardu – tariamais. Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendė, jog nors galima daryti išvadą, kad pajai įsigyti pigiau nei tuo metu busi jų kaina, tačiau teigti, jog pajų rinkos vertė buvo būtent tokia, kokia nurodyta civilinėje byloje atliktoje ekspertizėje – pagrindo nėra dėl išvados tikėtino pobūdžio. O tai nesuteikia galimybės grįsti kaltinimą ir kaltinti turto ar turtinės teisės įgijimu, remiantis tikėtinomis išvadomis. Tai, jog pajų vertė nustatyta tikėtina, matyti ir iš eksperčių apklausų teisiamojo posėdžio metu. Sutiktina, jog dėl pajų pardavimo V. P. jo ir jo šeimos narių valdomas ir turimas pajų skaičius padidėjo, kas kartu sudarė 73,02 procento Bendrovės turto vertės, o V. R. valdomo ir turimo Bendrovės turto dalis – sumažėjo iki 11,755 procento Bendrovės turto dalies. Tačiau jog toks pajų skaičiaus sumažėjimas lėmė būtent V. R. turtinės teisės į bendrovės turtą sumažėjimą nuo 215 065,40 Eurų iki teisės į 107 348,08 Eurų vertės Bendrovės turtą – pagrindo nėra dėl anksčiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių apie tikėtiną pajų vertės nustatymą.

Dėl tų pačių aukščiau išdėstytų motyvų, nėra pagrindo V. P. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus 2010-01-15 ir 2010-02-05 susirinkimuose, nors šie susirinkimai sukviesti galimai pažeidžiant Įstatuose numatytą susirinkimų sušaukimo tvarką, tačiau jų metu priimti nutarimai, neprieštarauja Bendrovės įstatams, todėl ir V. R. galimas pajų paketo dalies sumažėjimas, o tuo pačiu valdymo teisės į Bendrovės turtą sumažėjimas galėjo būti ginčijami civilinio proceso tvarka.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog tarp V. P. ir V. R. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o V. R. galimai pažeistos turtinės teisės gali ir yra ginamos civilinio proceso tvarka, todėl V. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 1 ir 2 dalyse

Nors prokurorė, prašydama V. P. veiką kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir atsisakė kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio1 ir 2 dalis, tačiau teismas pasisako ir dėl jų.

Kaltinamajame akte V. P. suformuluotame kaltinime jis kaltinamas tuo, kad būdamas Bendrovės pajininku ir su V. R. būdamas didžiausias Bendrovės pajininkas, ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, jis 2009 m. birželio mėnesį tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą....pats vienas nustatęs pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors sandorio sudarymo dieną pajaus kaina buvo 1,21 Eur (4,18 Lt), jis už suteiktą bendrovei paskolą- 64462,18 Eur (222575 Lt) įgijo turtinę teisę į 741916 pajus, nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą jis turėjo sumokėti už 741916 pajus 898127,17 Eur (3101208,88 Lt), tokiu būdu jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą – 833 709,99 Eur.

Taip pat, jog būdamas Bendrovės pajininku ir su V. R. būdamas didžiausias Bendrovės pajininkas, ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, jis 2009 m. birželio mėnesį, ...tariamai sušaukė neeilinį Bendrovės narių susirinkimą, ir kuriame buvo nutarta leisti J. P. įsigyti bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000 Lt) ir M. P. įsigyti bendrovės pajų už 289,62 Eur (1000 Lt) ir jis nustatęs pajaus kainą po 0,09 Eur (0,30 Lt), nors sandorio sudarymo dieną pajaus kaina buvo 1,21 Eur (4,18 Lt), leido J. P. įsigyti 3333 pajus ir M. P. įsigyti 3333 pajus, nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą jos turėjo sumokėti bendroje sumoje už 66666 pajus 8069,94 Eur (27863,88 Lt), tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą – 7490,7 Eur,

Be to, būdamas Bendrovės didžiausiu pajininku ir turėdamas savo žinioje Bendrovės turtą, jis 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sušaukė Bendrovės narių susirinkimą .... nustatyta tvarka neinformavo kitų pajininkų, kuriame dalyvavo jis, turintis 1096856,7 pajus ir J. P., turinti 3333 pajus ir 2010-01-15.... protokole Nr. 1 nurodė, kad suteikė teisę pajininkei J. P. padidinti pajų 1500000, ir jis nustatęs pajaus kainą mažesnę nei tuo metu buvo reali jo kaina leido J. P. įsigyti 1500000 pajų už 43443 Eur (150000 Lt), nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą ji turėjo sumokėti už 1500000 pajų 716809,55 Eur (2475000 Lt), tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą – 673366,55 Eur.

V. P. kaltinamas ir tokių pat veiksmų atlikimu 2010 m. vasario 05 d. susirinkimo metu suteikus teisę pajininkei J. P. padidinti pajų 1000000, ir jis nustatęs pajaus kainą po 0,03 Eur (mažesnę nei buvo reali pajaus kaina, leido J. P. įsigyti 1000000 pajų už 28962 Eur (100000 Lt) nors pagal sandorio dienos pajaus rinkos kainą ji turėjo sumokėti už 1000000 pajų 240384,62 Eur (830000 Lt), tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą – 211422,62 Eur.

Taigi, dėl visų V. P. inkriminuojamų veikų pagal BK 183 ir 184 straipsnius, kaltinimas remiasi 2009-06-08 Bendrovės pajininkų susirinkimo metu priimtais nutarimais, kurie, pagal kaltinimą, turėjo įtakos ir 2010 m. sausio 15 d. ir 2010 m. vasario 5 d. susirinkimuose priimtiems sprendimams dėl bendrovės turto. Dėl 2009-06-08 vykusio susirinkimo ir jo metu priimtų nutarimų teisėtumo pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl BK 300 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies, todėl dar kartą argumentai, jog susirinkimas realiai vyko ir jame buvo priimti sprendimai, nekartojami. Jeigu buvo padaryta žala bendrovei, susirinkimo teisėtumas galėjo būti ginčijamas, tačiau tokie veiksmai atlikti nebuvo. Priešingai, byloje net yra Bendrovės administracijos vadovo pasirašytas raštas, jog žala bendrovei nepadaryta. Jokiuose kituose atliktuose procesiniuose veiksmuose ar pateiktuose dokumentuose, kuriuos būtų galima ištirti ir juose esančius duomenis patikrinti teisiamojo posėdžio metu – nėra jokių duomenų, kad V. P. skolos bendrovei kapitalizavimu, t. y. pajų už suteiktą paskolą įgijimu, bendrovei būtų padaryta kokia nors žala. Dabartinis Bendrovės administracijos vadovas E. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2009-06-08 susirinkimo metu išsprendus V. P. skolos kapitalizavimo klausimą bendrovei žala nepadaryta, priešingai – vėlesni P. indėliai į bendrovę išgelbėjo bendrovę nuo bankroto. Dėl pajų vertės (kaltinime nurodoma kaina) buvusios 2009 metais nustatymo, taip pat pasisakyta šio nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėl BK 300 str. 3 d. ir 182 straipsnio 2 d., ir argumentų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo laikyti pajų verte ekspertizėje nurodytą jų vertę – nekartoja.

Dėl turto iššvaistymo, pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto iššvaistymo neteisėtumas yra tada, kai kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, neatlygintinai. Taigi, nustačius, jog pajus V. P., J. P. ir M. P. buvo leista įsigyti visuotinio susirinkimo metu, teigti, jog tokie veiksmai atlikti neteisėtai – pagrindo nėra. Kaip jau buvo minėta, šio nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakyta ir dėl pajaus vertės nustatymo pagrįstumo pajų pardavimo dieną, kas nesuteikia teismui kategoriškai teigti apie tikslią kaltinime nurodyto iššvaistyto turto vertę.

Todėl teismas laikosi nuomonės, jog V. P. inkriminuoti veiksmai dėl turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo, remiantis 2009-06-08, 2010-01-15 ir 2010-02-05 Bendrovės pajininkų susirinkimo metu priimtais nutarimais, neapgrįsti bylos duomenimis, todėl V. P. ir dėl šių veikų išteisinamas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog V. P. veikoje nėra jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl jis išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje pareikštas 2016-03-03 pasirašytas V. R. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo atlyginti V. P. jam padarytą žalą, kurios dydis 786 218,89 Eur ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti Ieškovą ir Atsakovą į pradinę padėtį iki Susirinkimo (1 t., 134-141 b. l.).

Šis ieškinys baudžiamojoje byloje nenagrinėjamas, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 straipsniais, 301– 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.