Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei S. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. J. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei S. O. dėl skolos priteisimo. Nurodė, jog ieškinį reiškia pagal atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-18 nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir nurodė ieškovui, kad jis su pareikštais reikalavimais turi kreiptis pagal atsakovės paskutinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), nustatytą vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, į Pasvalio rajono apylinkės teismą.

Atskiruoju skundu ieškovas R. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas nurodo, jog ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą vadovaudamasis CPK 29 straipsniu, t. y. pagal atsakovės gyvenamąją vietą, kuri pagal faktinę situaciją gali skirtis nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas įpareigoja ieškovą nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą, ką ieškovas ir padarė – nurodė paskutinę jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Klaipėdoje, todėl teismas atsisakydamas priimti ieškinį pasielgė labai formaliai.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Pagal bendrą teritorinio teismingumo taisyklę ieškiniai reiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). CPK 30, 32 straipsniai ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kurios paskutinę žinomą gyvenamąją vietą nurodė Klaipėdoje, todėl pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles ieškinį pareiškė Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nustatant atsakovės gyvenamąją vietą būtina vadovautis viešo registro duomenimis. Byla nėra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, susijusi su šeimos, darbo santykiais, viešo intereso gynimu ar kitais išimtinai įstatymo ginamais teisiniais santykiais (CPK 31, 376, 414 str., 443 str. 8 d. ir kt.), todėl teismas šiuo atveju nepagrįstai ėmėsi aktyvaus vaidmens nustatinėti atsakovės gyvenamąją vietą. Juo labiau įstatyme nėra nurodyta, kad asmens gyvenamoji vieta tai būtinai jo viešai deklaruota gyvenamoji vieta – pagal bendrą taisyklę tokia vieta yra laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Ieškovas nurodė paskutinę jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Klaipėdoje, šią aplinkybę patvirtina ir antstolės pažyma, kurioje S. O. pati nurodė gyvenanti Klaipėdoje, todėl teismas šiuo atveju nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-18 nutartį panaikinti ir ieškovo R. J. ieškinio atsakovei S. O. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.