- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1204-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00774-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Curita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rovena“
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Loretos Bujokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Curita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rovena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Curita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Curita“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rovena“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Rovena“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Curita“ 15 754,20 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. atsakovas teikia ekspedijavimo ir logistikos paslaugas, tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta sutartis dėl pervežimų vykdymo;
1.2. atsakovas neapmokėjo 2 ieškovo 2018-09-25 PVM sąskaitų faktūrų 15 754,20 Eur sumai. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su raginimu susimokėti skolą, tačiau atsakovas į ieškovo raginimus dėl skolos nereagavo, rašytinių pretenzijų nereiškė;
1.3. dėl priešieškinio nurodė, kad ieškovas tinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį. Elektroninėmis ryšio priemonėmis 20187-08-28 ieškovas informavo atsakovą, kad ieškovas negali pakrauti krovinio, nes pervežimui pateiktos 6 transporto priemonės „Peugeot Expert new“ dėl susidarančio per didelio krovinio aukščio negali būti pervežtos vienu metu. 2017-08-29 atsakovas ieškovui nurodė pervežti tik penkias transporto priemones. Ieškovas informavo atsakovą, jog dėl per didelių krovinio gabaritų krovinio priimti negali ir išvyko vykdyti kito atsakovo užsakymo. Atsakovas, kaip pervežimo užsakovas, turėjo įspėti ieškovą apie nestandartinių gabaritų krovinį bei žinoti apie teisės aktuose nustatytus leistinus maksimalius autovežiais gabenamų transporto priemonių gabaritus. Nesuprantamas 2 399,75 Eur nuostolių skaičiavimas po 325 Eur už dieną, lyg atsakovas dėl netransportavimo kasdien patirtų nuostolių;
1.4. atsakovas nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo dėl vėlavimo. Pretenziją dėl 2017 m. rugpjūčio mėnesį pristatytų krovinių atsakovas ieškovui pateikė 2018-03-09, t. y. nesilaikydamas CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto 21 dienos termino. Apie galimą vėlavimą ieškovas sužinojo tik gavęs 2018-03-09 pretenziją. Sutartinės netesybos nebuvo numatytos sutartyje. CMR konvencijos pagrindu vykdomuose tarptautiniuose vežimuose tokie susitarimai negalimi. Atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas būtų patyręs realius nuostolius;
1.5. atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimų dėl sutarto 350 km kilometražo. 2 500 Eur nuostoliai paskaičiuoti netinkamai, nes nėra duomenų, jog tokie nuostoliai buvo patirti;
1.6. atsakovas nepagrįstai reikalauja atlyginti 800 Eur nuostolius dėl atšauktų krovinių bei 1 500 Eur nuostolius dėl trijų autovežių atsisakymo. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Curita“ prašė ieškinį atmesti bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo UAB „Rovena“ priteisti 7 188,75 Eur už netinkamą sutarties vykdymą, 6 procento dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį ir tenkinti atsakovo priešieškinį, atsakovas prašė taikyti priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymą bei išieškoti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. ieškovo prašoma priteisti suma yra neteisinga, kadangi ieškovas yra pažeidęs sutartį, dėl atsakovas pareiškia priešieškinį;
2.2. pagal sutarties 2.4 punktą ieškovas privalo informuoti atsakovą apie išskirtinius atvejus. Ieškovas 2017-08-28 pakrovimo metu Hordain – Valenton nepasiėmė krovinio ir apie tai neinformavo atsakovo. Ieškovas informavo atsakovą tik išsiuntus užklausą elektroniniu paštu dėl trūkstamų CMR dokumentų. Informacija apie krovinio nepakrovimą atsakovui buvo pateikta tik 2017-10-09.Už nepaimtą krovinį atsakovas reikalauja 3 981,25 Eur, kuriuos skaičiuoja po 325 Eur už 49 dienas (15 925 Eur) ir šią sumą mažina iki 2 388,75 Eur, siekdamas taikaus ginčo išsprendimo;
2.3. ieškovas nesilaikė sutarties 2.5 punkto nuostatų dėl susitarto dienos kilometražo iki 350 km. Ieškovas dažnai vėluodavo paimti krovinį arba krovinį paimdavo tik kitą dieną, dėl ko atsakovas turėjo problemų su klientais. Nuo 2017-08-17 iki 2017-08-29 keturi nurodyti ieškovo autovežiai netinkamai įvykdė arba neįvykdė dalies užsakymų. Apie pažeidimus ieškovas informuotas 2017-12-11 raštu. Už 12 nurodytų krovinių, kuriuos ieškovas vėlavo paimti reikalavo priteisti 3 900 Eur (12 x 325 Eur) ir sumą mažino iki 2 500 Eur. Už 3 atšauktus krovinius – 975 Eur (3 x 325 Eur), už planuotų 3 papildomų autovežių, kuriuos dėl nekokybiško darbo ir vėlavimų klientas atsisakė priimti, netinkamumą – 48 750 Eur (3 x 650 Eur už dieną x 25 d.), sumą mažino iki 1 500 Eur;
2.4. ieškovas netinkamai vykdė sutartį, todėl atsakovas sustabdė mokėjimą iki ieškovas atsiskaitys su atsakovu. Informacija apie priešpriešinės prievolės neįvykdymą ieškovui buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2017-12-11, tačiau ieškovas iki nurodyto termino atsakovui kompensacijos nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino ieškovo UAB „Rovena“ ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Curita“ 15 754,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, 1 103 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 354 Eur žyminį mokestį. Atsakovo UAB „Curita“ priešieškinį teismas atmetė. Nurodė, kad:
3.1. tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurios nuostatas ieškovas įsipareigojo suteikti autovežius ir užtikrinti, jog jie galės atlikti krovinio pervežimus sutartu laiku bei sąlygomis, o atsakovas garantavo ieškovo suteiktų autovežių pakrovimą kroviniais sutartomis sąlygomis bei periodais;
3.2. ieškovas 2017-09-25 išrašė PVM sąskaitas faktūras ROV serija Nr. 00352 ir Nr. 00358 už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, iš viso 15 754,20 Eur sumai. Krovinių pervežimą patvirtina CMR važtaraščiai ir automobilių maršrutų išrašai. Ieškovas įrodė, jog pervežimai atlikti tinkamai;
3.3. dėl priešieškinio pažymėjo, kad priešieškiniu reikalaujama suma apskaičiuota su aritmetinėmis klaidomis. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas pažeidė informavimo pareigą 2017-08-28 pakrovimo metu. Ieškovas informavo atsakovą elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ir laukė instrukcijų iki 2017-08-29, kai atsakovas nurodė gabenti 5 transporto priemones. Atsakovas turėjo pareigą įspėti ieškovą apie nestandartinių gabaritų krovinį, žinoti maksimalius leistinus krovinio gabaritus ir teikti instrukcijas vežėjui, kaip elgtis nestandartinėse situacijose;
3.4. atsakomybė už vėlavimą ieškovui nekyla, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas ir vėlavo pasikrauti užsakyme nurodytus krovinius. Pretenziją atsakovas pateikė ieškovui tik 2018 m. kovo mėnesį. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsakovas praleido naikinamąjį terminą pretenzijų pateikimui;
3.5. sutartyje nebuvo numatytos sutartinės netesybos. CMR konvencija draudžia numatyti tokius susitarimus. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl netinkamo kilometražo bei patirtų 2 500 Eur dydžio nuostolių, susijusių su vėlavimu. Atsakovas neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų;
3.6. atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas dėl padarytų pažeidimų turi mokestinių prievolių atsakovui. Atsakovas nepateikė duomenų dėl priešpriešinės prievolės egzistavimo, nenurodė priešpriešinės prievolės teisinio pagrindo, jos dydžio. Atsakovas nenurodė, kokios priešpriešinės pareigos ieškovas neįvykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas UAB „Curita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą ir nagrinėti atsakovo priešieškinį iš naujo. Nurodo, kad:
4.1. ieškovas 2017-08-28 nepaėmė planuoto krovinio ir apie tai neinformavo atsakovo, taip pažeidė CK 6.817 straipsnio 1 dalies ir 6.64 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovo 4 autovežiai vėlavo paimti krovinius. Dėl autovežių vėlavimo pretenzija išsiųsta 2017-12-11;
4.2. atsakovo nuostolius sudaro: 2 388,75 Eur dėl nepaimto krovinio ir neinformavimo, 2 500 Eur dėl krovinių, kuriuos ieškovas vėlavo paimti, 800 Eur dėl atšauktų krovinių ir 1 500 Eur dėl atšauktų planuotų autovežių dėl ieškovo vairuotojų kaltės;
4.3. dėl ieškovo netinkamai vykdytos sutarties atsakovas patyrė neplanuotus nuostolius ir negavo planuotų pajamų. Pagal sutartinius įsipareigojimus su trečiaisiais asmenimis, atsakovui gali būti taikomos sankcijos už neįvykdytas sutartis dėl nenugabentų automobilių į paskirties vietą.
5. Ieškovas UAB „Rovena“ prašo apeliacinį skundą atmesti, ištaisyti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą aritmetinę klaidą padidinant iš apelianto ieškovui priteistas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui iš apelianto 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 145 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų ir 363 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Nurodo, kad:
5.1. ieškovas tinkamai informavo apeliantą apie susiklosčiusias aplinkybes dėl 2017-08-28 pervežimo vykdymo kliūčių, kurios atsirado ne dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nepažeidė nei šalių sutarties, nei teisės aktų nuostatų;
5.2. ieškovas nepateikė prašomų atlyginti nuostolių pagrindžiančių įrodymų ir jų paskaičiavimo principo;
5.3. pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1 103 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nors pagal visas pateiktas abiejų ieškovą civilinėje byloje atstovavusių atstovų sąskaitas bei žyminio mokesčio mokėjimo nurodymus bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 396 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo UAB „Rovena“ ieškinys dėl skolos pagal ieškovo atsakovui UAB „Curita“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras priteisimo bei atmestas atsakovo UAB „Curita“ priešieškinys ieškovui UAB „Rovena“ dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas UAB „Rovena“ ir atsakovas UAB „Curita“ sudarė sutartį, pagal kurios nuostatas vežėjas (ieškovas) įsipareigojo suteikti autovežius ir užtikrinti, jog jie galės atlikti krovinio pervežimus sutartu laiku bei sąlygomis, o atsakovas (tiekėjas) garantavo ieškovo suteiktų autovežių pakrovimą kroviniais sutartomis sąlygomis bei periodais. Sutartyje numatyta darbo veiklos teritorija – Europa.
10. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalies nuostatas, vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.824 straipsnio 3 dalis nustato, jog krovinio ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu.
11. CK 6.817 straipsnio 1 dalis numato, jog už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, CK, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kadangi kroviniai buvo vežami kelių transporto priemonėmis už užmokestį, krovinių išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų šalių teritorijoje, pripažįstama, jog krovinių vežimas yra reguliuojamas CMR konvencijos. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas CMR konvencijos taikymas ginčo išsprendimui.
12. Nustatyta, jog šalių sutarties pagrindu ieškovas atsakovui 2017-09-25 išrašė PVM sąskaitas faktūras ROV serija Nr. 00352 ir Nr. 00358 už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas iš viso 15 754,20 Eur sumai (7877,10 Eur ir 7877,10 Eur), kurių apmokėjimo terminas baigiasi 2017-10-09. Atliktų vežimų atsakovas neginčija, tačiau nurodo, jog sustabdė šių sąskaitų apmokėjimą dėl ieškovo netinkamai vykdytos vežimo sutarties. Atitinkamai, dėl sutarties pažeidimų atsakovas priešieškiniu reikalauja kompensacijos.
13. Atsakovas nurodo, jog ieškovas tinkamai nesilaikė šalių sutartyje įtvirtintos informavimo pareigos, kadangi ieškovas 2017-08-28 pakrovimo metu Hordain – Valenton (autovežio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaėmė planuoto krovinio ir apie tai neinformavo atsakovo. Atsakovo teigimu, nuostoliai už nepaimtą krovinį ir neinformavimą sudaro 3 981,25 Eur (49 dienos neinformavimo, 1 darbo diena – 650 Eur, 1 nepaimtas krovinys – 1 darbo dienos, t. y. 325 Eur 49 dienos x 325 Eur = 15 925 Eur). Siekiant ginčą išspręsti taikiai, atsakovas prašo priteisti 2 388,75 Eur.
14. Pagal šalių sutarties 2.4. punktą, vežėjas (ieškovas) įsipareigoja informuoti atsakovą apie visus atvejus, kurių negalima laikyti normalia darbo eiga (autovežio gedimą, vėlavimą, ankstesnį atvykimą, nurodyto krovinio negavimą arba gavimą kito krovinio, krovinio atšaukimą, avariją, pervežamų automobilių pažeidimus ir t.t.).
15. Nustatyta, jog elektroninėmis ryšio priemonėmis (kompiuterine programa „Skype“) 2017-08-28 ieškovas informavo atsakovą, kad autovežis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali pasikrauti viso krovinio (6 automobilių) ir išsiuntė nuotrauką, patvirtinančią ieškovo nurodytas aplinkybes. Atsakovas informavo ieškovą, jog susisieks su klientu. Kadangi konkretus kitos šalies informavimo būdas sutartyje nėra numatytas, o byloje pateikto šalių susirašinėjimo atsakovas neneigia, darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog nebuvo ieškovo informuotas apie 2017-08-28 krovinio pervežimo kliūtis.
16. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovas yra kaltas dėl nepaimto krovinio. Nustatyta, jog ieškovas 2017-08-28 negalėdamas paimti krovinio dėl per didelių jo gabaritų teiravosi atsakovo dėl tolimesnių veiksmų, tačiau į šią užklausą atsakymas iš atsakovo buvo gautas tik sekančią dieną. Ieškovas informavo atsakovą, jog autovežis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neėmė krovinio ir jį paliko. CK 6.200 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, todėl sutikina su ieškovu, jog atsakovas, kaip vežimo užsakovas, turėjo įspėti ieškovą apie nestandartinių gabaritų krovinį. Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalį siuntėjas vežėjui turi pateikti reikiamą informaciją apie pervežamą krovinį. Aplinkybės, kad 2017-08-28 pakrovimo metu krovinio gabaritai dėl susidariusio aukščio buvo per dideli autovežiui, atsakovas neginčija.
17. Pažymėtina, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Konstatuotina, jog atsakovo prašomi priteisti 2 388,75 Eur nuostoliai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir bylos medžiaga. Ieškovas tinkamai laikėsi sutarties nuostatų dėl atsakovo informavimo apie 2017-08-28 susiklosčiusią nestandartinę situaciją, tuo tarpu duomenų apie patirtus realius nuostolius dėl nepaimto krovinio, atsakovas nepateikė.
18. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas pažeidė sutartį, kadangi nesilaikė sutarties sąlygų dėl susitarto dieninio kilometražo (šalių sutartas dienos kilometražas – iki 350 km), dažnai vėluodavo į pasikrovimus arba paimdavo planuotus krovinius tik kitą dieną, atsakovas patyrė nuostolių dėl atšauktų krovinių ir atšauktų autovežių dėl ieškovo vairuotojų kaltės. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė duomenis apie autovežių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdytus vežimus nuo 2018-08-17 iki 2018-08-29, susirašinėjimą su tarptautinių gabenimų vadybininku, vežimais gabenamų krovinių kiekius. Atsakovo teigimu, jo nuostoliai dėl vėlavimo paimti krovinį sudaro: 3 900 Eur, už atšauktus krovinius – 975 Eur, už atšauktus kitus planuotus autovežius – 48 750 Eur. Siekiant ginčą išspręsti taikiai, atsakovas nurodytas sumas atitinkamai mažina iki 2 500 Eur, 800 Eur ir 1 500 Eur.
19. CMR konvencijos 19 straipsnis numato, jog laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos (CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis).
20. Bylos duomenimis, pretenziją dėl kompensacijos dėl netinkamo sutarties vykdymo (įskaitant vėlavimą paimti ir pristatyti krovinius laikotarpiu nuo 2017-08-17 iki 2017-08-28) atsakovas ieškovui pateikė 2018-03-09. Kadangi nurodyti kroviniai buvo gabenami 2017 m. rugpjūčio mėnesį (pretenzijoje nurodyti 2018 metai laikytini aritmetine klaida, kadangi pati pretenzija surašyta 2018-03-09), sutiktina su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas praleido CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą pareikalauti kompensacijos dėl krovinio pristatymo termino viršijimo.
21. Pažymėtina, jog šalis reikalaujanti atlyginti nuostolius susijusius su vėlavimo pasikrauti ir pristatyti krovinius privalo įrodyti patirtų nuostolių faktą ir priežastinį ryšį tarp vežėjo padarytų vežimo sutarties pažeidimų ir patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Taigi, vien to fakto, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinius, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu jis įrodo, kad dėl jam buvo padaryti nuostoliai. Šiuo atveju atsakovas teismui pateikė tik ieškovui siųstą pretenziją dėl sutarties pažeidimų (kuri, kaip minėta, pateikta praleidus CMR konvencijoje numatytą terminą), bet pačių nuostolių ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog už pavėluotai paimtus ir pristatytus krovinius atsakovas negavo pajamų ar jam buvo taikytos sutartinės netesybos, todėl darytina išvada, jog nėra aišku, kuo vadovaudamasis atsakovas prašo kompensuoti 2 500 Eur dydžio nuostolius.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas priešieškiniu taip pat nepagrįstai reikalauja atlyginti ir nuostolius susijusius su 3 atšauktais kroviniais (800 Eur) ir 3 autovežių atsisakymu (1 500 Eur). Apelianto teigimu, dėl ieškovo veiksmų jis negavo planuotų pajamų ir atsakovui pagal sutartinius įsipareigojimus su trečiaisiais asmenimis gali būti taikomos sankcijos už neįvykdytas sutartis dėl nenugabentų automobilių į paskirties vietą.
23. Teismų praktikoje nurodyta, jog nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.). Duomenų, pagrindžiančių konkretaus dydžio patirtus nuostolius dėl krovinių atšaukimo ir autovežių atsisakymo, atsakovas nepateikė, tuo tarpu tik atsakovo nurodytos tikėtinos negautos pajamos negali būti laikomos realiai patirtais ir įrodytais nuostoliais.
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas pažeidė šalių sutartį ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius, kurie jie jam turi būti atlyginti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė ir sprendė, jog atsakovas neturėjo teisės sustabdyti savo prievolių ieškovui vykdymo. Kadangi ieškovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos pagal atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras priteisimo, apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.
25. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Konstatavus, jog atsakovo priešieškinį teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Ieškovas prašo priteisti iš apelianto 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 145 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
27. Nustatyta, jog ieškovas po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo priėmimo pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, už kurį 2018-11-22 sumokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-28 ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Už vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas antstolei B. P. 2018-12-03 sumokėjo 145 Eur. Taip pat nustatyta, jog ieškovas turėjo 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų dėl atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo.
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo turėtos 546 Eur (38 Eur + 145 Eur + 363 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Dėl aritmetinės klaidos ištaisymo
29. Ieškovas taip pat prašo ištaisyti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą apskaičiuojant ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Kadangi klaidas sprendime taiso jas padaręs teismas, todėl su šiuo prašymu siūlytina kreiptis į pirmosios instancijos teismą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Rovena“ iš atsakovo UAB „Curita“ 546 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.