Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovės įstatyminei atstovei L. K., jos atstovui advokatui Petrui Remeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. K. ir A. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K. ieškinį atsakovui M. J., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. K. ir atsakovo M. J. dukra. Tai patvirtina A. J. gimimo įrašas. L. K. šeima nuo 2018 m. birželio 31 d. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki šiol yra vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu gyvena atskirai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbios aplinkybės, kur vaikas gyvena šiuo metu ir su kuo jis gyvena. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.

Iš ieškovės L. K. parodymų, Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 9 d. išvados, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad mažametė A. J. nuo gimimo gyvena su mama ieškove L. K.. Mamą ir dukrą sieja artimas ryšys. Ieškovė su dukra šiuo metu gyvena socialiniame būste - bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Butas su daliniais patogumais, yra centralizuotas šildymas ir vanduo, o tualetas ir dušas yra bendro naudojimo patalpose. Butas yra vieno kambario. Nors jo plotas yra tik 14,94 kv. m., tačiau jame yra vaiko poreikiams skirti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikas aprūpintas jo amžių ir poreikius atitinkančiais daiktais, žaislais, ugdymo priemonėmis. Ieškovės namuose mažamečiui vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Šiuo metu A. J. yra treji metai, todėl vaiko nuomonė nebuvo išklausyta dėl amžiaus. Atsakovas nereiškė reikalavimo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad A. J. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka jos interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mažametės A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jos mama ieškove L. K. (civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvai, globėjai (rūpintojai) gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo vaikui dydis priklauso nuo vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, tėvų išlaikomų vaikų skaičiaus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė L. K. niekur nedirba, yra registruota kaip bedarbė Užimtumo tarnyboje. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 800 Eur mokamos valstybės išmokos (nedarbo draudimo, netekto darbingumo, vienišo asmens išmokos, išmoka vaikui). Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ji gyvena socialiniame būste.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą šiuos duomenis pateikti. Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje verčiasi individualia veikla, gauna išmokas iš valstybės. Jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Iš ieškovės paaiškinimo, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių.

Vertinant vaiko A. J. poreikius, nustatyta, kad mergaitei šiuo metu yra treji metai, ji lanko lopšelį - darželį. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, nustatyta, kad dukros būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga apie 500 eurų suma mėnesiui, kurią sudaro išlaidos darželiui, maistui, aprangai, įvairiems buities bei vaiko daiktams, higienos priemonėms, vaistams, būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, kitoms nenumatytoms išlaidoms. Teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės.

Nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga neatskaičius mokesčių yra 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633 Eur. Taigi, priteistino išlaikymo iš vieno tėvo orientacinis dydis ieškinio pateikimo metu buvo apie 316 Eur (633 Eur : 2). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymą dukrai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 pateiktais išaiškinimais, ji neturi pareigos detaliai įrodinėti nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių. Įrodinėti, kad vaikui pakaks ir mažesnio dydžio išlaikymo, turėjo atsakovas, tačiau jis įrodymų nepateikė.

Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.

Nustatyta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė kiekvieną mėnesį ieškovei moka išmoką vaikui. Nors pagal kasacinio teismo praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo naujausioje praktikoje (pvz. 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis neturi kitų išlaikytinių, todėl gali gauti pakankamas pajamas dukros poreikiams patenkinti, todėl iš nustatytų vaiko poreikių sumos teismas neatima pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumos. Taip pat, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pastaruoju metu šalių dukra nuolatos gyvena tik su mama, ji yra mažametė ir jai reikalinga pastovi, nuolatinė priežiūra, todėl ieškovė neturi tokių galimybių kaip atsakovas rinktis darbą ir dirbti bet kokioje vietoje, bet kuriuo metu ir laiku. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Taigi, nustačius, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 500 Eur suma, atsižvelgiant, kad šalių pareigos išlaikyti dukrą lygios, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). A. J. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. K. (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai už du mėnesius iki ieškinio pateikimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2023 m. birželio mėnesio. Nuo to laiko (kaip ir šiuo metu) šalių dukra gyvena tik su ieškove. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė dukrai išlaikymą. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nebuvo nustatyta, kad atsakovas du mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) dukrai būtų teikęs išlaikymą ir kita forma, tai yra pirkęs jai maistą, reikalingus daiktus, rūbus, avalynę, ugdymo priemones, būtų prisidėjęs prie kitų dukros poreikių tenkinimo.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas nustatė, kad atsakovo dukrai mokėtina išlaikymo suma yra 250 Eur per mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo dukros poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 250 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo dukros poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 250 Eur per mėnesį išlaikymas. Iš atsakovo dukrai priteistina išlaikymo skola, po 250 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., viso 500,00 Eur (250 Eur x 2 mėn.). A. J. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. K..

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis.

Nustatyta, kad A. J. iki 2023 m. birželio mėnesio gyveno su mama ir tėvu. Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, mažametė liko gyventi su mama. Nuo to laiko atsakovas su dukra nebendrauja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, tačiau jis pats su ja nebendrauja, yra nusišalinęs nuo jos priežiūros ir auklėjimo, apie penkis mėnesius dukros nėra aplankęs. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį tikėtina vaiko ryšys su tėvu susilpnėjo. Todėl ieškovės prašymas, kad atsakovas bendrautų su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadieniais, nuo 12 val. iki 16 val. yra pagrįstas ir atitinka vaiko interesus. Pastoviai ir nepertraukiamai bendraudamas atsakovas turės galimybę atkurti emocinį ryšį su dukra. Kartu teismas nustato, kad M. J. privalo su dukra bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose. Nustatytina, kad M. J. netrukdomai ir neribotai bendrauja su dukra (pagal jos gebėjimus) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukros dienos režimą kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui. Taip pat, nustatytina, kad M. J. turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, atsižvelgiant į jos užimtumą ir galimybes bei iš anksto suderinęs tai su vaiko mama L. K.. Pasikeitus nepilnametės dukters gyvenamajai vietai, L. K. įpareigotina ne vėliau kaip per tris dienas informuoti dukters tėvą M. J. apie jos ir dukros gyvenamosios vietos adreso bei telefono numerio pasikeitimą.

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvai gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. L. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 14 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį bei aplinkybę, kad byla yra elektroninė, iš atsakovo priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis (250 Eur × 12 mėnesių = 3000 Eur × 3 % x75%= 67,50 Eur). Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 74,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama L. K., gimusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. K., gimusią 2001 m. rugsėjo 9 d.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., po 250 eurų kas mėnesį, viso 500,00 Eur. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. K., (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. J. bendravimo su nepilnamete dukra A. J., gimusia (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

M. J. bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadieniais, nuo 12 val. iki 16 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą. Neturint galimybės nustatytu laiku atvykti pas dukrą, M. J. privalo prieš 24 valandas apie tai pranešti L. K.. M. J. privalo su dukra bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose;

M. J. netrukdomai ir neribotai bendrauja su dukra (pagal jos gebėjimus) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į jos dienos režimą kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui;

M. J. turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, atsižvelgiant į jos užimtumą ir galimybes bei iš anksto suderinęs tai su vaiko mama L. K.. Pasikeitus nepilnametės dukters gyvenamajai vietai, L. K. įpareigojama ne vėliau kaip per tris dienas informuoti dukters tėvą M. J. apie jos ir dukros gyvenamosios vietos adreso bei telefono numerio pasikeitimą.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 74,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, 67,50 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, 6,64 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtis - išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.