- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e1-2890-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41951-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. G., 2020 m. spalio 20 d., apie 01.40 val., Žalgirio g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 19 d. vakare, tiksliai laiko nepamena, gėrė savo namuose. Išgėrė apie tris butelius alaus. Nesijautė girtas, todėl vėlai vakare nusprendė nuvažiuoti pas savo draugę į Vilniaus miestą. Automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Vilnių. Jam važiuojant Žalgirio gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jį sustabdęs pareigūnas paprašė, kad jis nusistatytų blaivumą ir papūstų į alkotesterį. Jis iš karto atsisakė pūsti į alkotesterį. Pareigūnas jam paaiškino, jei atsisako pūsti į alkotesterį, tai bus sulaikytas dėl girtumo ir patalpintas į areštinę. Pareigūnas dar kartą pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis vėl atsisakė. Po ko pastarasis pasiūlė atlikti blaivumo patikrinimo pratimus, t.y. pirštu užsimerkus pataikyti į nosį, tačiau jis ir vėl atsisakė tai daryti. Tada jis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, o jo vairuojamas automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Atsisakė tikrintis blaivumą todėl, kad nenorėjo. Automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pirktas jo vardu ir jam priklauso. Automobilį pirko Anglijoje, atrodo, 2017 metais. Automobilio numeriai yra angliški ir automobilis Lietuvoje neregistruotas. Dėl padaryto jis labai gailisi (b. l. 44).
Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 20 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu A. B.. Apie 01.10 val., patruliuojant Vilniuje, Kalvarijų g., pastebėtas važiuojantis automobilis „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis įtartinai manevravo, jis važiuodamas vingiavo per eismo juostą, tai pristabdydavo, tai pagreitėdavo. Nusprendė nurodytą automobilį sustabdyti. Sustabdžius automobilį Kalvarijų ir Žalgirio g. sankryžoje bei priėjus prie nurodyto automobilio, už jo vairo sėdėjo vyras kuris prisistatė kaip D. G.. Paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris suteiktų teisę vairuoti transporto priemonę. Po šio prašymo, automobilio vairuotojas pateikė Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas D. G. vardu. Bendraujant su automobilio vairuotoju užuodė, kad iš šio burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, o kalba nerišli. Paklausus asmens ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis žodžiu paaiškino, kad alkoholio nevartojo. Nurodžius asmeniui, kad jam reikės girtumą pasitikrinti alkoholio kiekio išpūstame ore alkoholio matuokliu „Drager alcotest 7510“, D. G. nurodė, kad girtumo jis nesitikrins. Matydami, kad D. G. vengia būti tikrinamas alkoholio matuokliu, asmeniui nurodė, kad vengimas tikrintis blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Asmuo buvo dar kartą įspėtas dėl galimų pasekmių, jeigu šis atsisakytų tikrintis blaivumą, tačiau nurodytas asmuo atsakė, kad vis tiek girtumo nesitikrins. Atsisakymo motyvų nekomentavo. Įtariant D. G. nusikalstamos veikos padarymu, jis buvo sulaikytas, bei pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Automobilis „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 9).
2020 m. spalio 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. spalio 20 d., 01.17 val., D. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (b. l. 12).
Iš byloje esančio automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo nustatyta, kad šis automobilis yra registruotas D. G. vardu (b. 1. 27).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio „Chrysler 300 C 3.0 CRD“ vertė Lietuvoje 2020 m. spalio mėnesį buvo 7250 Eur su PVM (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad D. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu jis vengė neblaivumo patikrinimo.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį, kai prieš tai tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė, kad jis pasitikrintų blaivumą ir papūstų į alkotesterį, tačiau jis iš karto atsisakė tai padaryti. Pareigūnas jam paaiškino, jei atsisako pūsti į alkotesterį, bus sulaikytas dėl girtumo, ir dar kartą pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis vėl atsisakė tai padaryti. Tai, kad D. G. vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, jam nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G., 2020 m. spalio 20 d., apie 01.40 val., Žalgirio g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis D. G. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė baudą sumažinti ir leisti ją sumokėti dalimis per 2 metus (b. l. 59).
Teismas, skirdamas bausmę D. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vykdantis individualią veiklą, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka vieną kartą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra artimas BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra proporcingas D. G. padarytam nusikaltimui ir šio dydžio labiau mažinti pagal kaltinamojo prašymą teismas nemato pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, D. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į D. G. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. spalio 20 d., nuo 01.15 val. iki 13.20 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. anksčiau neteistas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimą neblaiviam ar atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, administracine tvarka už kitus baustas vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, teismas vertina, kad tikslinga D. G. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams – artimam minimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. 2020 m. spalio 20 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 47-51), tokiu būdu D. G. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. spalio 20 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 20 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei byloje esančiu automobilio registracijos liudijimu (b. l. 27) nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 7250 eurų su PVM (b. l. 22). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad prieštaravimo šios prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui neišreiškė ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. G. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. spalio 21 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, kad D. G. priklausantis automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. spalio 21 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas (b. l. 47-51) – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonė – dokumento paėmimą, byloje esantis paimtas dokumentas – D. G. vairuotojo pažymėjimas (angliškas) Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. G. paskirti 40 MGL, tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti D. G. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. spalio 20 d., nuo 01.15 val. iki 13.20 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 38 MGL, tai yra 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų baudą.
Paskirti D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. spalio 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. G., palikti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam D. G. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonė – dokumento paėmimą, byloje esantį paimtą dokumentą – D. G. vairuotojo pažymėjimą (anglišką) Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti D. G., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti D. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.