Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), oficialiai dirba (duomenys neskelbtini), narkotinių priemonių nevartoja, psichiatrinėse įskaitose neregistruotas, yra psichiškai sveikas. Dėl pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad įtarime nurodytą dieną, t. y. 2022-10-08, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bare, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, norėjo važiuoti namo taksi automobiliu. Priėjo prie vieno taksi automobilio, jo valstybinių numerių neatsimena, vairuotojas sėdėjo automobilyje, pro langą su juo pasikalbėjo, sakė, kad jį reikia nuvežti namo, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vairuotojas jam atrodo pasakė, kad kainuos 50 eurų, dėl ko jis nesutiko ir susinervino, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, kadangi buvo išgėręs, po to, spyrė į automobilį, t.y. norėjo spirti į vairuotojo pusės galinę padangą, bet galimai pataikė į sparną, po to, iškart nuėjo, bet netrukus prie „(duomenys neskelbtini)" turgaus jį pasivijo taksi vairuotojas su policijos pareigūnais. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, t.y. viešosios tvarkos pažeidimo, kad viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, po to spyrė į taksi automobilį, tokiu būdu galimai apgadino automobilio sparną, savo kaltę pripažįstu visiškai, labi dėl to gailisi, žalą norėtų atlyginti ir su nukentėjusiuoju susitaikyti.

2022-11-15 D. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 187 str. 1 d., dėl turto sugadinimo. Apklaustas D. S. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nori paaiškinti, kad laikosi savo parodymų, duotų 2022-10-20, todėl smulkiai jų nekartos, tik dar kartą paaiškins, kad 2022-10-08, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp manęs ir taksi vairuotojo, kuris sėdėjo savo automobilyje „Seat", įvyko žodinis konfliktas dėl pavežimo kainos, dėl ko jis iš pykčio tyčia spyrė į automobilio vairuotojo pusės galinį sparną, tokiu būdu apgadino automobilį. Dėl turto sugadinimo savo kaltę pripažįsta pilnai, labai dėl to gailisi, žalą atlygino, prašo bylą nagrinėti sutrumpinta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2022-10-08, apie 15.15 val., jis sėdėjo savo taksi automobilyje „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo vyras, paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., už 10 eurų. Jis atsisakė tą vyrą vežti, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai stovėjo ant kojų ir nerišliai kalbėjo, taip pat būdamas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Tada, tas vyras spyrė į jo automobilio vairuotojo pusės galinio sparno arką, taip apgadindamas automobilį. Po spyrio, asmuo iškart bandė šalintis. Tuomet, jis ėjo tam vyrui iš paskos, šis toliau bandė šalintis iš įvykio vietos. Po to, kai jis šį vyrą pasivijo, pastarasis pradėjo agresyviai elgtis. Tuo metu, jis grįžo prie savo automobilio ir iškvietė policiją, tačiau minėtas vyras jau buvo pasišalinęs, bet vėliau jis vyrą pastebėjo prie „(duomenys neskelbtini)" turgaus, ten atvyko ir pareigūnai. Dėl automobilio apgadinimo jam padaryta 300 eurų žala.

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos tyrėjos S. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-10-08 apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), D. S., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent gatvėje būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, bei apspardė automobilį „SEAT“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. P..

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis būdamas neblaivus su koją spyrė į taksi automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės galinio sparno arką, taip sugadino svetimą turtą. Tokią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo D. S. kaltę įrodo A. P. pareiškime užfiksuotos aplinkybės ir 2022 m. spalio 8 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis bei kiti rašytiniai įrodymai.

Taigi, tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis D. S. veikė tiesiogine tyčia, nes, su koja spirdamas į automobilio vairuotojo pusės galinio sparno arką, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad D. S., 2022-10-08, apie 15.15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su taksi vairuotoju-nukentėjusiuoju A. P. dėl taksi paslaugos kainos, tyčia spyrė į automobilio „SEAT“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės galinį sparną, taip savo veiksmais apgadino automobilį „SEAT“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. padarydamas 300 eurų turtinę žalą. Sugadinto turto vertė viršija 5 MGL vertę.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. S. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Sugadinto turto vertė – 300 Eur. Bylos duomenimis kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajam jo patirtą turtinę žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. S. praeityje teistas, per paskutinius vienerius metus baustas administracine tvarka, „Sodra“ duomenimis dirba (duomenys neskelbtini). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti lankytis baruose, restoranuose, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

D. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nėra paskirta.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti lankytis baruose, restoranuose, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti lankytis baruose, restoranuose, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.