- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e1-1343-667/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48165-19-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. R.-K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Almos Markvaldienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. R.-K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R.-K. nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. XI-574 ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, nes buhalterinėje apskaitoje neapskaitė šešių Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 30204,77 Eur sumą, septynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 1016,31 Eur sumą, trijų (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų už 363,09 Eur sumą ir 2597,95 Eur atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 7594,09 Eur atsiskaitymą su (duomenys neskelbtini), pagal šias PVM sąskaitas neapskaitė sąnaudų, įsipareigojimų, nefiksavo atsiskaitymų, buhalterinėje apskaitoje apskaitė neteisingą įsipareigojimų įmonei (duomenys neskelbtini), lizingo įmonėms bei A. R. likutį, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d.
Kaltinamasis A. R.- K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad prisipažįsta, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiai bendrovei jis teikė buhalterinės apskaitos dokumentus. Dokumentus dažniausiai teikdavo elektroniniu paštu, tik kelis kartus fiziškai yra nuvežęs dokumentus buhalterei. Kai UAB „(duomenys neskelbtini) “ susidarė sunki ekonominė padėtis ir pritrūko lėšų mokėti už bendrovėje pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį įsigytas transporto priemones- du vilkikus Scania ir transporto priemonę Renault-, tuomet jis už transporto priemones lizingą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų ir šių PVM sąskaitų faktūrų nepateikė apskaitą tvarkančiai darbuotojai, todėl šios PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į apskaitą. Taip pat nepateikė kelių, galimai šešių, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, PVM sąskaitų faktūrų išrašytų Estijos įmonės (duomenys neskelbtini), jų nepateikė per savo aplaidumą. Visus dokumentus jis buhalterei teikė laiku ir tvarkingus, kaip liko nepateiktos šios kelios PVM sąskaitos-faktūros, paaiškinti negali, tai atsitiko tikrai ne tyčia, o dėl jo aplaidumo. Kadangi jis nepateikė buhalterei šių PVM sąskaitų faktūrų, ji šių PVM sąskaitų faktūrų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, pagal šias PVM sąskaitas neapskaitė sąnaudų, įsipareigojimų įmonei, nefiksavo atsiskaitymų, todėl buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, netiksliai. Dėl savo poelgio gailisi. Dar nori papildyti, kad jis moka už vilkiką Scania bendrovei (duomenys neskelbtini), paskutinis jo mokėjimas buvo 2022 m. kovo 30 d., jis sumokėjo 1000 Eur, bendrovei (duomenys neskelbtini) moka pagal sudarytą taikos sutartį. Dar nori parodyti, kad jam pranešta, kad dėl jo ekstradicijos iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką policija patyrė išlaidų. Žino, kad dėl jo ekstradicijos išlaidų suma yra 1813,84 Eur, šias išlaidas jis sutinka sumokėti. Taip pat sutinka, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų perduota į teismą ir jam kaip bausmės rūšis būtų paskirta piniginė bauda, šią baudą jis sumokės (7 t., b. l. 113–116).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:
2020 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-3-11659 dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad dokumentinio tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė ir į buhalterinės apskaitos registrus neįtraukė septynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų 1016,31 Eur sumai (2018 m. balandžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2019 m. liepos 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2597,95 Eur atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai už UAB „(duomenys neskelbtini) “ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2597,95 Eur 2018 m. gruodžio 7 d. sumokėjo A. R..
Pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pateiktus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitymą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir tyrimui nepateikė trijų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų iki 2019 m. rugsėjo 5 d., iš viso už 363,09 Eur sumą (Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 7594,09 Eur atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini): 2018 m. gegužės 15 d. suma 4890,07 Eur, 2018 m. liepos 24 d. suma 179,98 Eur, 2018 m. gruodžio 12 d. suma 2524,04 Eur, dokumentiniam tyrimui nepateikti duomenys kas ir kokiu būdu atsiskaitė.
Pagal Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ tyrimui nepateikė ir 2018–2019 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė šešių Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 30204,77 Eur sumą, pagal jas apskaitoje nefiksavo veiklos sąnaudų ir įsipareigojimų.
Buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama šešių Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) 00 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 30204,77 Eur sumą, septynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų už 1016,31 Eur sumą, trijų (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų už 363,09 Eur sumą ir 2597,95 Eur atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 7594,09 Eur atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini), taip pat neapskaitydama 2597,95 Eur skolos A. R. (nes A. R. sumokėjo), UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) reikalavimais:
- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kurioje nurodyta: „ Į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo. įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“,
- 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“.
Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. dėl to, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 ir 6 straipsnių reikalavimais, nes buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos šešios Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 30204,77 Eur sumą, septynios UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 1016,31 Eur sumą, trys (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 363.09 Eur sumą ir 2597,95 Eur atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 7594,09 Eur atsiskaitymas su (duomenys neskelbtini).
Pagal šias PVM sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė sąnaudų ir įsipareigojimų, nefiksavo atsiskaitymų, buhalterinėje apskaitoje apskaitė neteisingą įsipareigojimų įmonei (duomenys neskelbtini), lizingo įmonėms bei A. R. likutį.
Pagal Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimų pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 14 straipsnio 2 dalį „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimų vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”.
UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas-direktorius nuo 2018 m. vasario 9 d. A. R.-K. (5 t., b. l. 13–133).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. O. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) i“ buhaltere, nuo 2016 m. sausio 1 d. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai, kadangi šių dokumentų nepasiėmė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. R.-K.. Šiose patalpose laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programos duomenys. Visi turimi UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai ir kompaktinis diskas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės paskaitos kompiuterine programa 2020 m. gegužės 18 d. yra perduoti Kauno apskrities VPK KPENTV. Kai UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi tapo A. R.-K., tai jis jai visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdavo atsiųsdamas į jos elektroninį paštą. Ji nežino, kur buvo laikomos UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sudarytos sutartys naudotos transporto priemonės „Scania R 410 LA4X2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Scania R 410 LA4X2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jai nežinoma dabartinė šių transporto priemonių buvimo vieta. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. R.-K. jai pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus ne laiku, visada reikėdavo jam skambinti ir prašyti, kad jis pateiktų jai dokumentus. 2018 m. nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ komandiruočių įsakymai, darbo sutartys, taip pat nepateikti kiti dokumentai, todėl nebuvo galimybės pateikti 2018 m. atskaitomybės VĮ „Registrų centras“ (6 t., b. l. 60–63).
Pagal reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinių apskaitos dokumentų priimtas nutarimas, dokumentai priduoti Kauno rajono savivaldybės tarpžinybiniam archyvui (4 t., b. l. 178–192).
Gautas prie Europos tyrimo medžiagos kompiuterio kietas diskas apžiūrėtas, vertingos informacijos negauta (6 t., b. l. 101–129).
2022 m. kovo 14 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. R. K. atžvilgiu dėl turto iššvaistymo, nesant jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje požymių bei panaikinti nutarimus, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinti civiliniais ieškovais.
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013 ).
Kaltinamasis A. R.-K. savo kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina liudytojos O. O., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės parodymai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.
Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad A. R.-K. nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. XI-574 ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, nes buhalterinėje apskaitoje neapskaitė šešių Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 30204,77 Eur sumą, septynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 1016,31 Eur sumą, trijų (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų už 363,09 Eur sumą ir 2597,95 Eur atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 7594,09 Eur atsiskaitymą su (duomenys neskelbtini), pagal šias PVM sąskaitas neapskaitė sąnaudų, įsipareigojimų, nefiksavo atsiskaitymų, buhalterinėje apskaitoje apskaitė neteisingą įsipareigojimų įmonei (duomenys neskelbtini), lizingo įmonėms bei A. R. likutį, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d.
Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu (8 t., b. l. 169).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. R.-K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika baigta, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau teistas Nyderlanduose (8 t., b. l. 154–158), baustas administracine tvarka (8 t., b. l. 159–161), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (8 t., b. l. 163, 166), dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtina BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta viena švelniausių bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. R.-K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintos, pasas grąžintinas A. R.-K..
Dėl ekstradicijos išlaidų
Prokurorė nurodė, kad dėl A. R.- K., kuris buvo išduotas pagal Europos arešto orderį, ekstradicijos iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1813,84 Eur išlaidų (7 t., b. l. 173–186, 8 t., b. l. 1–25), kurias prašo priteisti iš kaltinamojo.
Baudžiamajame procese laikytinas proceso išlaidas reglamentuoja BPK 103 straipsnis, kurio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2006). Sprendžiant išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, būtina nustatyti, ar išlaidos atsirado dėl sąmoningų kaltininko neteisėtų veiksmų, nulėmusių išlaidų atsiradimą, ar išlaidos atsirado dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių. Pagal teismų praktika ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų - pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. balandžio 8 d. A. R.-K. surašytas pirmas pranešimas apie įtarimą. Kadangi A. R.-K. surasti nepavyko, 2020 m. balandžio 10 d. nutarimu A. R.-K. pripažintas įtariamuoju. 2020 m. balandžio 10 d. priimtas nutarimas paskelbti įtariamojo paiešką.
2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu A. R.-K. buvo pripažintas įtariamuoju (7 t., b. l. 31–34), 2020 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi A. R.-K. nedalyvaujant, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nurodant, kad sulaikius įtariamąjį ne vėliau kaip per 48 valandas pristatyti jį ikiteisminio tyrimo teisėjui (7 t., b. l. 150–153).
2021 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo išduotas Europos arešto orderis dėl A. R.-K. perdavimo baudžiamajam persekiojimui.
2021 m. rugpjūčio 26 d. pagal Europos arešto orderį A. R.-K. pristatytas į Kauno areštinę.
2021 m. rugpjūčio 27 d. surašytas pranešimas apie įtarimą (7 t., b. l. 36–38) bei A. R.-K. apklustas įtariamuoju (7 t., b. l. 45–46), po ko buvo priimtas nutarimas paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį (8 t., b. l. 37–40), paskiriant jam švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
Įtariamojo apklausos metu A. R.-K. nurodė, kad norėdamas užsidirbti jis išvyko į Olandiją. 2019 m. balandžio 25 d. buvo išvykęs į Belgiją, po to į Olandiją nevyko. Į Lietuvą jis buvo grįžęs 2019 m. gegužės pradžioje ir atgal šį užsienį išvyko apie gegužės 25 d. Iš Lietuvos važiavo į Ispaniją, kur 2020 m. vasario 11 d. buvo sulaikytas už tabako kontrabandą, suimtas, 2020 m. kovo 2 d. perduotas Olandijos pareigūnams ir birželio mėnesį nuteistas 24 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bylos medžiaga patvirtina, jog A. R.-K. iš Lietuvos išvyko tuo metu, kai jis nebuvo pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime, jam nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs. Ta aplinkybė, kad vykdant teismo nutartį ir nustačius jo buvimo vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti jį, kaip įtariamąjį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties A. R.-K. veiksmai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų, todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos 1813,84 Eur ekstradicijos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. R.-K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimties) MGL, tai yra 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R.-K. skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Įpareigoti A. R.-K. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, pasą grąžinti A. R.-K..
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtų ekstradicijos išlaidų nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteisti.
A. R.-K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.