- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- II-151-201/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02152-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui G. T., protokolą surašiusios institucijos - Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-04-20 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja V. O. 2016-04-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-03N-58006148-16 G. T. už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini) " paskyrė 870 Eur baudą, už tai, kad į valstybės biudžetą iki 2015-11-30 nebuvo sumokėta 71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iki 2015-12-15 nesumokėta 66 Eur mokesčio, iki 2015-12-31 nesumokėta 177 Eur mokesčio, iki 2016-01-15 nesumokėta 172 Eur mokesčio, iki 2016-02-01 nesumokėta 116 Eur mokesčio, iki 2016-02-15 nesumokėta 85 Eur mokesčio, iki 2016-02-29 nesumokėta 116 Eur mokesčio. Tuo G. T. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
2016-05-13 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. skundas dėl minėto nutarimo. Skunde G. T. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamo pažeidimo labai gailisi, tačiau pažymi, kad sumokėti gyventojų pajamų mokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)" gaunamų pajamų, nebuvo objektyvių galimybių. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini) " susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kurie artimiausiu metu bus pašalinti ir išspręsti. Jis, kaip juridinio asmens vadovas, deda visas pastangas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " gautų pajamų, ir galėtų mokėti mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad mokestinė prievolė tenka juridiniam asmeniui, jis, siekdamas užtikrinti šio juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymą, dengdavo įsiskolinimus savo asmeninių lėšų sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas mokesčių nemokėjimo bylas, yra pažymėjęs, kad „<..> atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą kyla tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2013). Jo nuomone, šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas principas yra reikšmingas ir administracinio teisės pažeidimo byloje, nes pagal kasacinį teismą atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai asmuo tyčia, sąmoningai nesumoka mokesčių, jei tokią galimybę turėjo. UAB „(duomenys neskelbtini) " neturėjo galimybių sumokėti gyventojų pajamų mokesčio, o tai patvirtinta byloje esantis banko išrašas. Iš to seka, kad jo veikoje nėra visų būtinų šio pažeidimo sudėties požymių, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Jei visgi teismo nuomone yra pagrindas laikyti, kad jis inkriminuojamą pažeidimą padarė, tai mano, kad yra galimybė taikyti Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Mokesčiai nebuvo sumokėti ne dėl jo sąmoningų veiksmų, o dėl to, kad juridinis asmuo neturėjo galimybės juos sumokėti. Kai tik tokia galimybė atsiranda, UAB „(duomenys neskelbtini) " nedelsiant sumoka priklausančius mokėti mokesčius. Kaip fizinis asmuo supranta mokesčių mokėjimo privalomumą ir neišvengiamumą, todėl deda visas pastangas, kad visi priklausantys mokėti mokesčiai būtų sumokami laiku. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini) " dėl laikinų finansinių sunkumų neturi galimybės sumokėti viso gyventojų pajamų mokesčio už inkriminuojamus laikotarpius, todėl jis, suprasdamas mokesčių paskirtį ir prigimtį, yra pasirengęs iš savo asmeninių lėšų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)" mokestinį įsiskolinimą. Prašo panaikinti 2016-04-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-03N-58006148-16 nesant G. T. veikoje jam inkriminuojamo pažeidimo sudėties. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo pakeisti 2016-04-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir skirti mažesne nei įstatyme numatytą minimalią baudą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsiliepime į skundą nurodė, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja V. O. 2016-04-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-03N-58006148-16 pareiškėjui už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini) " paskyrė 870 Eur baudą. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad į valstybės biudžetą iki 2015-11-30 nebuvo sumokėta 71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iki 2015-12-15 nesumokėta 66 Eur mokesčio, iki 2015-12-31 nesumokėta 177 Eur mokesčio, iki 2016-01-15 nesumokėta 172 Eur mokesčio, iki 2016-02-01 nesumokėta 116 Eur mokesčio, iki 2016-02-15 nesumokėta 85 Eur mokesčio, iki 2016-02-29 nesumokėta 116 Eur mokesčio. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).Tą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo pažeista iš darbuotojų darbo užmokesčio išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarka, įrodo UAB „(duomenys neskelbtini) " mokesčių administratoriui pateiktos Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2015 m. lapkričio, gruodžio, 2016 m. sausio, vasario mėnesio mėnesius. Deklaracijose yra nurodytos išskaičiuotos pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 dienos ir po mėnesio 15 dienos iki paskutinės mėnesio dienos ( deklaracijų 19 ir 20 laukeliai) sumos. Tą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " įstatymo nustatytais terminais į biudžetą nesumokėjo iš darbuotojų darbo užmokesčio išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, pripažino ir pareiškėjas administracinės bylos nagrinėjimo metu. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jo veikoje (neveikime) nėra tiesioginės tyčios, nes sumokėti pajamų mokestį bendrovė neturėjusi galimybės. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir jų vyriausiesiems buhalteriams administracinė atsakomybė už mokesčių mokėjimo tvarkos pažeidimus numatyta tik tuomet, kai nesumokamas gyventojų pajamų mokestis. Už kitos rūšies mokesčių mokėjimo tvarkos pažeidimus administracinė atsakomybė nenustatyta, įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus įtvirtino dėl to, kad gyventojų pajamų mokestis yra mokestis, kurį ūkio subjektas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išskaičiuoja iš darbuotojo (gyventojo) gautų pajamų. Išskaičiuotos iš darbuotojo (gyventojo) pajamų mokesčio sumos privalo būti sumokėtos į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų darbo užmokesčio išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis buvo panaudotas kitais tikslais, o nepervestas į valstybės biudžetą, leidžia daryti išvadą, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tyčia. Teismo prašo Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotojos V. O. 2016-04-20 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-03N-58006148-16 palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu G. T. paaiškino, kad skundą palaiko. Pripažįsta pažeidimą ir gailisi dėl to. Įmonė neturėjo tuo metu galimybių sumokėti. 120 Eur sumokėjo iš įmonės lėšų, likusią sumos dalį sumokėjo iš savo lėšų. Įmonė užsiima nuosavų patalpų nuoma. Yra sunkioje padėtyje. Vos užtenka nuomos, kad sumokėti darbuotojams. Nuomininkas liko skoloje, yra prisiteista iš jo. Pastatas avarinės būklės, įmonės padėtis prasta. Nori pastatą parduoti, uždaryti įmonę. Skolą pilnai padengė iki bylos nagrinėjimo. Bauda yra žymiai didesnė nei įsiskolinimas. Yra naujas įsiskolinimas, kuris nėra padengtas. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, skirti mažesnę baudą nei numato įstatymas.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, kad G. T. prašo tik sumažinti paskirtą nuobaudą. Viena aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi, o kitų aplinkybių nėra. G. T. pripažino, kad nėra sumokėjęs visos skolos į valstybės biudžetą, anksčiau yra baustas. Palieka teismui spręsti.
Motyvuojamoji dalis
G. T. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 173¹¹ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus, užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (savininkams) ir jų vyriausiesiems buhalteriams (buhalteriams) nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.
2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalyje mokesčių mokėtojui nustatyta pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o to paties įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.
2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos)“.
Tai, kad G. T. pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 11-12), išrašas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės (b.l. 13), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas (b.l. 14), mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2015 m. lapkričio, gruodžio, 2016 m. sausio, vasario mėnesio mėnesius (b.l. 15-18). G. T. neginčijo padaryto teisės pažeidimo. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad G. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 173¹¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos padarymą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 173¹¹ straipsnio 2 dalį.
Iš esmės G. T. neginčydamas padaryto teisės pažeidimo, kelia ATPK 30¹ str. taikymo ir nuobaudos individualizavimo klausimą. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. (ATPK 30 str. 2 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos taikytinos ir nagrinėjant pažeidėjo Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 30¹ str. nuostatos paprastai taikytinos esant išskirtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. T. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to 2016-03-31 Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai sumokėjo 120 Eur, o 2016-04-19 sumokėjo 683 eurų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Šios aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta LR ATPK 173¹¹ str. 2 d. sankcijoje. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, kurias patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat atsižvelgus į G. T. padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str., ir jam skirtina švelnesnė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
Skundą patenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-04-20 nutarimu G. T. paskirtą pagal ATPK 173¹¹ str. 2 d. administracinę nuobaudą – 870 Eur baudą, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.