- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1910-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20464-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- MB „Sėkmė“
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Sėkmė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankroto administratorės MB „Sėkmė“ ieškinį atsakovei R. D. su trečiuoju asmeniu D. P., dėl administravimo lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. D. 2 140 Eur administravimo lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „LIRAUTO logistics“. Administratoriumi paskirta MB „Sėkmė“. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė UAB „Lirauto“. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „LIRAUTO logistics“ laiku į teismą nesikreipė įmonės vadovė/akcininkė – atsakovė R. D., kuri nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi, o kreditoriniai reikalavimai 2017-07-13 dienai sudarė 8 715,99 Eur. Įmonė neturi lėšų atlyginti administravimo išlaidas. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „LIRAUTO logistics“ direktoriaus pareigas iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ėjo D. P., tačiau paaiškėjus visoms aplinkybėms, buvo pripažinta, kad D. P. tapo direktoriumi fiktyviai, todėl visa atsakomybė tenka savo įmonę perdavusiai direktorei R. D..
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „LIRAUTO logistics“ akcininke ir vadove buvo iki akcijų pardavimo (2013 m. gegužės 14 d.) D. P.. Jai vadovaujant įmonei, ši dirbo rentabiliai. Ieškovė neįrodo UAB „LIRAUTO logistics“ nemokumo momento, neįrodo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo.
I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė R. D. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. birželio 4 d., o nuo 2013 m. birželio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo - trečiasis asmuo D. P.. Atsakovei būnat direktore buvo teikiamos finansinės ataskaitos, paskutinė ataskaita pateikta 2013-04-15, t. y. prieš atsakovei parduodant įmonės akcijas. Teismas išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodytus, t. y. balansą, pelno nuostolių ataskaitas, darė išvadą, kad per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų likučiai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas rodo kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau pagal ieškovės pateiktus dokumentus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad įmonės vadovė atsakovė matydama šią situaciją privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė ieškinio faktiškai neįrodinėjo, apsiribodama deklaratyviais pasisakymais, kad įmonė UAB „LIRAUTO logistics“ buvo nemoki atsakovės R. D. vadovavimo laikotarpiu. Teismas su ieškovės nurodomu abstrakčiu nemokumo momentu nesutiko pirmiausia dėl to, jog nėra aišku kuo remiantis toks faktas nustatytas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog 2011-2013 metais pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto vertės. Byloje apskritai nėra pateikta jokių duomenų, apie kreditorinius įsipareigojimus atsakovės vadovavimo laikotarpiu, o tai reiškia, kad UAB „LIRAUTO logistics“ nebuvo nemoki, nes įsipareigojimus faktiškai vykdė.
6. Teismas nurodė, kad UAB „Ivetra ir Ko“ kreditorinis reikalavimas nuo jo priteisimo (2013-04-09) iki jo patvirtinimo bankroto byloje yra sumažėjęs iki 250,79 Eur, o tai patvirtina faktą, kad po įmonės pardavimo veiklą tęsė D. P. ir iš dalies atsiskaitinėjo su įmonės kreditoriais.
7. Teismas nesutiko, kad atsakomybė už įmonės finansinę padėtį tenka būtent atsakovei buvusiai BUAB „LIRAUTO logistics“ direktorei ir savininkei R. D., nes ieškovė neįrodė įmonės nemokumo fakto atsiradimo momento. Nors ieškovė reikšdama ieškinį remiasi 2017-04-07 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1920-264/2017, iš jos turinio nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakomybė tenka būtent atsakovei R. D.. Nutartyje yra konstatuojama bankroto bylos iškėlimo dienai esanti situacija. Teismo vertinimu atsakovė iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties veiklą vykdė, teikė metines finansines ataskaitas. Tuo tarpu trečiasis asmuo įsigijęs įmonę 2013-05-14 daugiau kaip tris metus būdamas jos direktoriumi jokių metinių finansinių ataskaitų neteikė. Teismo vertinimu, atsakovė, pardavusi įmonės akcijas tris metus po pardavimo negalėjo būti atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, negalėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, nes nebeturėjo pareigos susipažinti su įmonės finansiniais dokumentais. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė, kaip buvusi įmonės direktorė, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala ir šie faktai yra priežastiniame ryšyje. Taip pat ieškovė neįrodė administravimo išlaidų dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė (apelinatė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus. Nepagrįstas teismo išvadas patvirtina tai, kad
9.1. byloje nustatyta, jog po akcijų pardavimo D. P. UAB „LIRAUTO logistics“ jokios veiklos nevykdė, neteikė finansinės veiklos ataskaitų, su kreditoriais neatsiskaitinėjo, sandorių nesudarinėjo. D. P. neturi verslininko patirties, neturi savo turto, iš esmės yra asocialus asmuo, kuris teigia, kad jokių dokumentų, ar turto iš atsakovės negavo, su ja nebuvo pažįstamas, akcijas nusipirko fiktyviai, dokumentus pasirašė jų neskaitęs. Administratoriui nėra perduoti jokie šios įmonės dokumentai, todėl tik iš viešų registrų duomenų galima spręsti apie įmonės nemokumą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB „LIRAUTO logistics“ akcijas perleido fiktyviai (fiktyviai surašyti dokumentų ir turto perdavimo aktai), siekdama sudaryti iliuziją, kad neveikiant įmonei kelis metus po akcijų perleidimo, už nesavalaikį kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo, dokumentų ir turto neišsaugojimą, bus atsakingas naujasis akcininkas ir vadovas;
9.2. iš bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai yra atsiradę, kai UAB „LIRAUTO logistics“ vadovavo atsakovė, t. y. 1) atsakovės pareikštas kreditorinis reikalavimas 2 801,77 Eur sumai yra atsiradęs iš to, kad Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimu (civ. byloje Nr. 2-5946-877/2014) iš atsakovės ir UAB „LIRAUTO logistics“ solidariai buvo priteista ieškovei UAB „Rokauto“ 2 546,98 Eur skolos ir palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė sumokėjo skolą už UAB „LIRAUTO logistics“ ir pareiškė kreditorinį reikalavimą bendrovei; 2) kreditorius UAB „Mokilizingas“ savo reikalavimą kildina iš 2011-10-11 finansavimo lizingo sutarties, pagal kurią UAB „LIRAUTO logistics“ buvo perduotas automobilis IVECO. Sutartis nutraukta dėl jos nevykdymo 2013 m.; 3) kreditorius UAB „Ivetra ir Ko“ savo reikalavimą kildina iš 2013 m. balandžio 9 d. išduoto teismo įsakymo (civ. byla Nr. L2-9043-748/2013);
9.3. po akcijų pardavimo UAB „LIRAUTO logistics“ tris metus veiklos nevykdė, ataskaitų neteikė, jos veikla nekito, todėl atsakovei tenka atsakomybė;
9.4. atsakovei vadovaujant UAB „LIRAUTO logistics“, ši tapo nemoki. Tą patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. jau 2011-12-31 įmonė turėjo finansinių sunkumų ir buvo ties nemokumo riba (turtas – 123 185 Lt, o skolos – 103 688 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 76 330 Lt).
9.5. administravimo išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti, o tai, kad jie gauti po ieškinio pateikimo teismui neturi reikšmės, nes šios (2 140 Eur) išlaidos patvirtintos visam supaprastinto bankroto procesui;
9.6. trečiuoju asmeniu neįtraukta BUAB „LIRAUTO logistics“, kas gali būti besąlygišku pagrindu panaikinti teismo sprendimą, nes sprendžiamas klausimas dėl šios įmonės administravimo išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
10.1. apeliantė nepateikė įrodymų, kad akcijų pardavimas buvo fiktyvus sandoris, apeliantė šio sandorio neginčijo įstatymų nustatyta tvarka;
10.2. apeliantė nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, dėl kurių atsirado žala ir šie faktai yra priežastiniame ryšyje;
10.3. nepateikta įrodymų apie BUAB „LIRAUTO logistics“ nemokumą iki akcijų pardavimo;
10.4. atsakovei nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jai vadovaujant UAB „LIRAUTO logistics“, įmonė dirbo pelningai ir turėjo turto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).
13. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „LIRAUTO logistics“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskira MB „Sėkmė“. 2017 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinta 1 000 Eur bankroto administravimo išlaidų suma bei 1 140 Eur dydžio atlyginimas bankroto administratorei už visą supaprastinto bankroto procedūros trukmę. Atsakovė R. D. (akcininkė) įmonės vadovės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. birželio 4 d., o nuo 2013 m. birželio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo - trečiasis asmuo D. P.. Atsakovei būnat vadove buvo teikiamos finansinės ataskaitos, paskutinė ataskaita pateikta 2013-04-15 t. y. prieš parduodant įmonės akcijas trečiajam asmeniui (parduotos akcijos 2013 m. gegužės 14 d.). Iš 2012 m. balanso matyti, kad UAB „LIRAUTO logistics“ turto buvo 174 503 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 141 604 Lt (b. l. 125). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad tiek 2011 m., tiek 2012 m. UAB „LIRAUTO logistics“ dirbo nuostolingai (b. l. 126). Duomenų, jog po akcijų pardavimo įmonė vykdytų veiklą, nėra. UAB „LIRAUTO logistics“ buhalteriniai dokumentai administratoriui neperduoti.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė: 1) neįrodė įmonės nemokumo atsakovės vadovavimo laikotarpiu, 2) neįrodė, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala ir šie faktai yra priežastiniame ryšyje.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nenustatęs (nenustatinėdamas) reikšmingų bylai aplinkybių (apsiribodamas tuo, jog ieškovė nepateikė įrodymų), dėl ko galėjo būti neteisingai išspęsta byla. Tam, kad būtų galima įvertinti ieškinio pagrįstumą (vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą), būtina nustatyti:
16.1. ar UAB „LIRAUTO logistics“, atsakovės vadovavimo laikotarpiu (2012 m. - 2013 m.), buvo tapusi nemoki, dėl ko atsakovei buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne parduoti įmonės akcijas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenustatinėdamas šiai aplinkybei (nemokumui) reikšmingų faktų, pripažino, kad nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl įmonės nemokumo. Tačiau byloje esantys UAB „LIRAUTO logistics“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita (2012 m.) leidžia spręsti, kad įmonės finansinė būklė buvo sunki. Tam, kad nuspręsti, ar šią įmonės būklę galima vertinti, kaip faktinį įmonės nemokumą, kuris ir yra pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti aiškinamasi, ar atsakovės vadovavimo laikotarpiu, įmonė jau nevykdė (neturėjo galimybės įvykdyti) savo įsipareigojimų (ar buvo gautos pretenzijos, priimti teismų sprendimai ir pan.). Tuo tikslu turėtų būti pateikti ir renkami įrodymai (duomenys), kurių byloje nėra, t. y. 1) nustatyti, koks darbuotojų skaičius dirbo įmonėje, kada jie atleisti ir pan.; 2) ar buvo teikiamos buhalterinės paslaugos, jeigu taip apklausti buhalterę, kuri, nesant išlikusiems buhalteriniams dokumentams, galėtų pateikti informaciją apie įmonės finansinę būklę, vykdomą buhalterinę apskaitą; 3) kas ir kada atsiskaitė (padengta didžioji dalis įsiskolinimo) su UAB „Ivetra ir Ko“; 4) bankroto byloje esantys įrodymai apie įmonės skolininkus (iki akcijų pardavimo);
16.2. ar įvyko realus akcijų pardavimas ir turto bei dokumentų perdavimas (ar tai buvo tik imitacija, siekiant išvengti atsakomybės dėl įmonės skolų). Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Pažymėtina, kad įmonės savininko akcijų pardavimas nepašalina jo atsakomybės už žalą kreditoriams, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuo ir grindžiamas šiuo atveju ieškinys. Tam, kad būtų galima vertinti UAB „LIRAUTO logistics“ akcijų pardavimo realumą, tikslinga būtų: 1) apklausti trečiąjį asmenį D. P., kuris savo rašytiniame paaiškinime teismui bankroto byloje (b. l. 72-73) yra nurodęs, jog jis nebuvo realiai šios įmonės nei direktorius, nei akcininkas bei jam nebuvo perduotas joks turtas, ar dokumentai, 2) apklausti J. P., kuris, kaip teigia trečiasis asmuo, jam pasiūlė vykti (ir nuvežė) pas atsakovę dėl geresnės darbo vietos, 3) apklausti R. J., kuris neva derėjosi su atsakove dėl akcijų pirkimo, 4) gauti duomenis (dokumentus – pareiškimą, nutarimą ir pan.) iš ikiteisminio tyrimo institucijų, į kurias kreipėsi trečiasis asmuo (nurodo, kad kreipėsi 2013-08-07 dėl apgavystės, prašydamas nutraukti fiktyvią sutartį) (b. l. 72-73), 5) gauti duomenis (dokumentus, medžiagą) iš ikiteisminio tyrimo institucijų dėl atsakovės 2014 m. kovo 7 d. pareiškimo nagrinėjimo (išnagrinėjimo) (b. l. 87-89), kuriuose gali būti informacijos apie akcijų pirkimo-pardavimo sudarymo bei vykdymo aplinkybes, 6) nustatyti, kas sumokėjo atsakovei už akcijas (jeigu buvo sumokėta), 7) pateikti į bylą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; 8) gauti į bylą atsakovės susirašinėjimą su R. J. (UAB „Transpolitas“) el. paštu dėl akcijų pardavimo.
17. Pažymėtina, kad šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...> (CPK 178 str.). Tačiau, jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Taip pat teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva <...> kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2 d.); teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, ieškinys kildinamas iš bankroto teisinių santykių, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas, kas įpareigoja teismą taip pat būti aktyviam ir rinkti įrodymus tam, kad nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos baigčiai.
18. Taigi, nagrinėjant bylą iš naujo, šalys turi teikti įrodymus, siekiant nustatyti aukščiau nurodytas, reikšmingas bylai aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas nustatinėti bylai reikšmingas aplinkybes (esant reikalui padėti šalims gauti tam tikrus įrodymus, ar juos rinkti savo iniciatyva) ir tik iš byloje surinktų įrodymų visumos daryti išvadas apie ieškinio pagrįstumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiga įrodyti ieškinio pagrįstumą tenka ieškovei, todėl jos pasyvumas byloje negali būti pateisinamas (neteikimas į bylą dokumentų iš bankroto bylos ir kt., nereiškimas prašymų išreikalauti dokumentus, apklausti asmenis ir pan.) ir įrodymų rinkimo bei reikšmingų aplinkybių nustatymo pareiga perkeliama teismui.
19. Apeliacinio skundo argumentas dėl reikalingumo į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu BUAB „LIRAUTO logistics“ laikytinas nepagrįstu, nes teismo sprendimas neturės įtakos šios įmonės materialinėms teisėms ir pareigoms, t. y. ji neįgis (jai nebus nustatyta) jokių teisių ar pareigų. Be to, šią įmonę atstovautų pati ieškovė (apeliantė), kaip bankroto administratorė, kas reikštų tik formalų šios įmonės teisių užtikrinimą.
20. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.