Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-19724-347/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2YT-19724-347/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01011-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
T. G.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-19724-347/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01011-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis T. G., T. G. ir T. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., po savo sutuoktinės G. G. mirties – nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. – priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys T. G. ir T. G. prieštaravimų neišsakė. T. G. atsiliepime raštu patvirtino, kad sutinka su pareiškėjos prašymu ir išsakytais teiginiais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokė 1965 m. rugsėjo 11 d. Jiems gimė keturi vaikai – 1966 m. rugsėjo 8 d. dukra V., 1969 m. gegužės 9 d. – dukra R., 1972 m. kovo 9 d. sūnus T. ir 1988 m. sausio 6 d. sūnus T..

Gyvendami santuokoje sutuoktiniai G. G. ir J. G. įsigijo nuosavybės teise nekilnojamą turtą, registruotą J. G. vardu:

0,0400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybėje;

pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybėje;

0,0400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybėje;

pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajono savivaldybėje;

pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajono savivaldybėje;

kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė b1,b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybėje;

kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys k1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybėje;

negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas.

J. G. 2013 m. birželio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1,0049 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybėje.

2014 m. rugsėjo 30 d. G. G. mirė (patvirtina Gyventojų registro tarnybos Išrašas apie asmenį).

Po sutuoktinės mirties pergyvenęs sutuoktinis J. G. liko gyventi tame pačiame šeimos gyvenamajame name - esančiame (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Jis ir toliau rūpinosi visu turtu, valdė ir tvarkė nekilnojamą turtą, remontavo ir prižiūrėjo statinius, mokėjo mokesčius. Nors G. G. buvo surašiusi testamentą, nei testamentiniai įpėdiniai, nei įpėdiniai pagal įstatymą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (tai patvirtina 2022 m. sausio 17 d. Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro Gintauto Butkaus liudijimas), nes, jų įsitikinimu, esant gyvam tėvui J. G. jam ir turėjo priklausyti visas užgyventas turtas. J. G. dėl sutuoktinės turto dalies palikimo priėmimo taip pat į notarą nesikreipė, nes visas turtas buvo registruotas jo vardu. Po sutuoktinės mirties jis perėmė ir visus kilnojamus daiktus, toliau valdė kaip savo. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai – 2022 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Ignitis“ raštas Nr.13444-2167, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. pažyma ir kt.

2015 m. spalio 6 d. mirė J. G. (tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos Išrašas apie asmenį). 2015m. rugsėjo 17 d. jis buvo surašęs testamentą (notarinio reg. Nr. 7194), kuriuo visą turtą paliko vaikams. Po jo mirties faktiškai palikimą priėmė vaikai – pareiškėja ir suinteresuoti asmenys. Jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo nesiėmė. Tik 2022 metų pradžioje pareiškėjai tapo žinoma, kad palikimas įstatymu nustatyta tvarka tėvo J. G. nebuvo priimtas dar ir po motinos mirties.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėjas J. G. po sutuoktinės mirties tik faktiškai priėmė jos palikimą - pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teisės į paveldimą turtą ( mirusiosios palikimą) šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėja nurodė, jog po mamos mirties tėvas nepertraukiamai rūpinosi jos paliktu turtu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius. Pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjos tėvas J. G. aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę po sutuoktinės mirties, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. G. mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėja kitokia nei teismo tvarka negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims sukels teisines pasekmes, kadangi jie galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kaip jau buvo minėta, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (miręs 2015 m. spalio 6 d.) po savo sutuoktinės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties – nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. - priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia