Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-403-178/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-06-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2017-05-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-07
Bylos Nr.
2A-403-178/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05295-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Trečiasis asmuo
AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-403-178/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04592-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.15 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3715-560/2015 pagal ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. 2014 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs (t. 1, b. l. 142-150) teismo prašė priteisti jam iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių kalėjimas) 6 000 Eur neturtinei ir 41,64 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, taikyti atitinkamą gydymą atitinkamoje viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje III lygio, o atsakovą Lukiškių kalėjimą įpareigoti užtikrinti dietinę ar racionaliąją mitybą. Ieškovo teigimu, jo patirta turtinė ir neturtinė žala kilo dėl šių neteisėtų atsakovų veiksmų:

1 000 Eur neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Lukiškių kalėjimo medikai nuo 2013 m. gegužės mėnesio ilgą laiką nesiėmė veiksmų, reikalingų ištirti ieškovo pablogėjusiai savijautai, o paskyrus tyrimus, jie buvo atlikti netinkamai, todėl laiku nebuvo diagnozuota helmintozė, o diagnozavus, buvo paskirti netinkami medikamentai;500 Eur neturtinę ir 41,64 Eur turtinę žalą patyrė dėl to, kad 2013 metų pradžioje jį apžiūrėję gydytojai dermatovenerologai nesiėmė veiksmų pašalinti jo sveikatos nusiskundimams, neskyrė medikamentų, todėl reikiamų vaistų ieškovui nupirko jo artimieji.1 500 Eur neturtinę žalą patyrė dėl to, kad atsakovo Lukiškių kalėjimo medikai netyrė ieškovui gana ilgą laiką besitęsiančių paranormalių reiškinių, aiškiaregystės. Be to, nebūna budinčių medikų, priešingai nei poste, kuriame laikomi nepilnamečiai, todėl ieškovas jaučiasi diskriminuojamas;2 300 Eur neturtinė žala kilo dėl to, kad Lukiškių kalėjimo medikai netinkamai tyrė kitus ieškovo psichikos sutrikimus, dalis nusiskundimų nebuvo fiksuojama, paskirti netinkami vaistai. Dėl vidaus ligų gydytojos, neturėjusios teisės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paskirto psichotropinio medikamento „Clonazepam“ ieškovui išsivystė priklausomybė, jam kyla panikos priepuoliai;800 Eur neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Ligoninėje nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. liepos 16 d. jam buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, skirti medikamentai nepadėjo;700 Eur neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Lukiškių kalėjime jam nesuteikta dietinė mityba.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, pažeista jo teisė dalyvauti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje. Komisija rėmėsi Lukiškių kalėjimo šališkais ir formaliais medikų paaiškinimais, kurie yra nepagrįsti ir neturi nieko bendro su jo pareiškime išdėstytais nusiskundimais. Nurodo, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. Komisijos sprendimas yra formalus, šališkas, nepagrįstas ir neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė Komisijos 2013 m. spalio 10 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimuose Nr. 56-74 ir Nr. 56-61 padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Ieškovas nepagrindė nei jam padarytos neturtinės žalos fakto, nei jos dydžio. Ieškovas neįrodė visų atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas konkrečiai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kuo pasireiškė tiek Lukiškių kalėjimo, tiek Ligoninės personalo veikų neteisėtumas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pacientų teisių priežiūros skyriaus (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) kontrolės 2013 m. gruodžio 11 d. ir 2014 m. vasario 11 d. ataskaitose konstatuoti tam tikri ieškovui teiktų paslaugų neatitikimai teisės aktų reikalavimams nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo ieškinyje nurodytomis kilusiomis neigiamomis pasekmėmis. Ligoninės personalas veikė atidžiai ir rūpestingai tirdami ieškovo nurodytus nusiskundimus, atliko tyrimus, kuriuos, jų manymu, jie ir turėjo atlikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas V. K. (toliau ir – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti ar šį panaikinti ir priimti naują sprendimą; 2) panaikinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 56-61; 3) išreikalauti iš atsakovo Lukiškių kalėjimo ieškovo asmens sveikatos istoriją; 4) skirti ieškovui teismo psichologinę-psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, mokslinę ar parapsichologinę ekspertizę, šias pageidautinai atliekant Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos institutui ar Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas netyrė jam pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į Akreditavimo tarnybos konstatuotus pažeidimus, neskyrė ekspertizių, nepanaikino Komisijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 56-61, iš Komisijos neišreikalavo šiai pateiktų įrodymų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lukiškių kalėjimas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tuo, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde nemini jokių naujų aplinkybių ar argumentų savo pozicijai pagrįsti. Priimdamas sprendimą, teismas įvertino ir išsamiai ištyrė visas aplinkybes, sprendimas priimtas teisėtai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Akreditavimo tarnybos 2014 m. lapkričio 4 d. ataskaitoje konstatuota, kad Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos apeliantui buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.Komisijos 2013 m. spalio 10 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimuose Nr. 56-74 ir Nr. 56-61 nuspręsta, kad žalos ieškovui nepadaryta.Nėra visų atsakovės Ligoninės deliktinės atsakomybės sąlygų. Apeliantas neargumentuoja neturtinės žalos dydžio. Taip pat nėra priežastinio ryšio tarp nurodomos neturtinės žalos ir gydymosi Ligoninėje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens teigimu, pirmos instancijos teismas išsamiai, vadovaudamasis objektyviais duomenimis, išnagrinėjo civilinį ginčą ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl procesinio pobūdžio apelianto prašymų

Apeliaciniame skunde apeliantas suformulavo tokius procesinio pobūdžio prašymus: 1) išreikalauti iš atsakovo Lukiškių kalėjimo apelianto asmens sveikatos istoriją; 2) skirti apeliantui teismo psichologinę-psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, mokslinę ar parapsichologinę ekspertizę.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas, prašydamas išreikalauti įrodymus, iš esmės siekia jais papildyti bylos medžiagą, todėl jų tenkinimas galimas tik nustačius CPK 314 straipsnyje nurodytas išimtines aplinkybes, kurioms esant galimas naujų įrodymų prijungimas.

Apelianto prašyme išreikalauti iš atsakovo Lukiškių kalėjimo apelianto asmens sveikatos istoriją nėra nurodyta, kurias teisiškai reikšmingas aplinkybes šis įrodymas galėtų papildomai pagrįsti ar paneigti be byloje jau esančių įrodymų (CPK 199 str. 1 d. 3 p.). Juo labiau, kad apelianto gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija byloje yra (t. 1, b.l. 170-192). Dėl nurodytų priežasčių šis prašymas netenkinamas.

Apeliantas nemotyvavo, kokioms bylai teisiškai reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti yra prašoma paskirti teismo ekspertizę ir kokią konkrečiai (abstrakčiai prašoma paskirti psichologinę-psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, mokslinę ar parapsichologinę ekspertizę), nenurodė konkrečių siūlomų ekspertams užduotinų klausimų. Apelianto analogiškas prašymas pirmojoje instancijoje buvo netenkintas (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas šį apelianto prašymą atsisakė tenkinti nepagrįstai, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, o bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje skirti teismo ekspertizę poreikio nenustatė. Todėl šį apelianto prašymą tenkinti teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.).

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovui (šiuo atveju – apeliantui) tenka pareiga įrodyti (o ne tik deklaruoti) civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus, žalos atsiradimo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, tik atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.246 - 6.249 str.). Taigi, net nustačius tam tikrus neteisėtus atsakovo veiksmus, jie turi būti įvertinti (ieškovas turi pareigą įrodyti) tuo aspektu, ar jie turėjo (ir kiek) įtakos ieškovo sveikatos būklei bei sukėlė asmeniui neturtinę žalą, kurios turinys atskleistas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju teismas nekonstatavo tokio pobūdžio neteisėtų atsakovų veiksmų. Savo apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės tik deklaruoja, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir formaliai, netinkamai ištyrė įrodymus, tačiau faktiškai nenurodo jokių konkrečių argumentų, kuriais paneigtų teismo išvadas. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo kitokioms išvadoms.

Apeliantas skundu, kurį patikslino 2014 m. liepos 15 d. (t. 1, b. l. 89 – 104), kreipėsi į Komisiją, nurodydamas, kad ilgą laiką jaučia paranormalius reiškinius, tas vyksta apie 5 – 10 metų, tačiau anksčiau tokie įvykiai buvo retai pasitaikantys. Nurodė, jog 2013 metais dėl teisminių procesinių veiksmų apeliantas pradėjo blogai jaustis, atsirado nerimas, nuovargis, svaigulys, po gydytojo paskirto gydymo būklė kiek pagerėjo, vėliau apeliantas vėl pasijuto blogai. Nurodo, jog gydytoja L. K. 2013 m. rugpjūčio 27 d. skyrė apeliantui medikamentą „Clonazepam“, kurį apeliantas vartojo ir iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., o vartojant šį vaistą, apelianto išvardyti simptomai išnyko. Aprašė, kaip 2014 m. birželio 30 d. jam pasidarė bloga ir buvo diagnozuotas panikos priepuolis, palaikė argumentus, išdėstytus pirminiame skunde dėl helmintų netinkamo nustatymo.

Akreditavimo tarnybos 2014 m. vasario 11 d. kontrolės Nr. T3-395/2013 ataskaitoje (t. 1, b. l. 19 – 21) dėl laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. apeliantui Lukiškių kalėjime teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daromos išvados, jog: 1) Lukiškių kalėjimas teikė vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nors įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 2726 nesuteikė teisės teikti vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugų; 2) vidaus ligų gydytoja L. K. apeliantui teikė vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nors įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 2726 nesuteikė teisės teikti vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugų; 3) apeliantui nurodytu laikotarpiu nebuvo suteiktos šeimos gydytojo asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Akreditavimo tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. kontrolės Nr. T3-314-3/2013 ataskaitoje (t. 1, b. l. 23 – 25) dėl laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. apeliantui Lukiškių kalėjime teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daroma išvada, jog 2013 m. liepos 16 d. šeimos gydytoja apelianto tyrimo rezultatų neįrašė į medicinos dokumentus (nevertino skundų, anamnezės, nenustatė diagnozės), nepagrindė tyrimo dėl helmintų skyrimo. Akreditavimo tarnybos 2014 m. lapkričio 4 d. kontrolės Nr. T3-279-2/2014 ataskaitoje (t. 1, b. l. 167 – 168) dėl 2014 m. birželio 14 d. ir 2014 m. birželio 30 d. apeliantui Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daroma išvada, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo vertinimu. Nors Akreditavimo tarnybos 2014 m. vasario 11 d. kontrolės Nr. T3-395/2013 ataskaitoje ir 2013 m. gruodžio 11 d. kontrolės Nr. T3-314-3/2013 ataskaitoje konstatuojami tam tikri formalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, sudarantys prielaidas vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – buvimo fakto konstatavimui, tačiau civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir likusių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Gydymo įstaigos deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Vadinasi, be Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitose konstatuotų pažeidimų turėtų būti nustatyta, ar dėl jų buvo pakenkta apelianto sveikatai ir ar tai lėmė būtent atsakovų kalti veiksmai (neveikimas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog apeliantas neįrodė, jog jo įvardyti pažeidimai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškinyje nurodytomis neigiamomis pasekmėmis, t. y. tuo, jog apeliantas patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, jį kankino nemiga ir pan. (CPK 178 str.).

Apeliantas 2014 m. liepos 15 d. skunde Komisijai nurodė, jog paranormalius reiškinius jaučia jau apie 5 – 10 metų, tačiau 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog būdamas laisvėje, sveikatos problemų išsitirti pasitelkdamas ekspertų pagalbą nebandė (teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 00:21:45 iki 00:22:25 val.). Nurodyti apelianto paaiškinimai pagrindžia, jog jam kilusios sveikatos problemos nėra nulemtos neteisėtų atsakovo Lukiškių kalėjimo veiksmų, jos pasireiškė apeliantui dar net nesant laisvės atėmimo vietoje, dėl ko negalima išvada apie priežastinio ryšio tarp atsakovo Lukiškių kalėjimo veiksmų ir apeliantui kilusių sveikatos problemų buvimą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros įstaigų santykiai grindžiami savitarpio pagarbos, supratimo ir pagalbos principais, o Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnis nustato Lietuvos Respublikos gyventojų pareigą rūpintis savo sveikata. Byloje nėra duomenų, kad tokios pareigos (rūpintis savo sveikata) apeliantas tinkamai laikėsi.

Nepaisant to, kad vidaus ligų gydytoja L. K. apeliantui teikė vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išrašė medikamentą „Clonazepam“), nors įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 2726 nesuteikė teisės teikti vidaus ligų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apeliantui, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kad gydytoja buvo nekompetentinga (nėra ginčijamas pačios gydytojos licencijos turėjimas, o keliamas klausimas tik dėl įstaigos licencijos teikti atitinkamas paslaugas turėjimo), taip pat aplinkybių, jog nurodyti medikamentai paskirti nesant tam pagrindo, netinkamomis dozėmis ir pan. Pažymėtina, kad iš paties apelianto 2014 m. liepos 15 d. skunde Komisijai pateiktų aplinkybių matyti, kad apeliantas nurodytus vaistus vartojo ir anksčiau - iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., o vartojant šį vaistą, apelianto išvardyti simptomai išnyko. Bylos duomenys leidžia spręsti, jog atsakovo Lukiškių kalėjimo personalas veikė atidžiai ir rūpestingai, skirdavo apeliantui atitinkamą gydymą, kuris, kaip pripažįsta ir apeliantas, tam tikrais atvejais apelianto būklę pagerindavo.

Vertinant kitos atsakovės –Ligoninės, veiksmus, apeliantas 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į Ligoninės atstovo prašymą patikslinti, kuriais metais atlikti šios atsakovės neteisėti veiksmai, paaiškino, jog žala kildinama iš 2014 m. birželio 12 d. (pagal rašytinę bylos medžiagą – 2014 m. birželio 14 d.) ir 2014 m. birželio 30 d. galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 00:26:25 iki 00:28:50 val.). Apelianto įsitikinimu, 2014 m. birželio 14 d. ir 2014 m. birželio 30 d. jam kreipusis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jis turėjo būti hospitalizuotas arba jam skirtas atitinkamas gydymas medikamentais. Dėl 2014 m. birželio 14 d. ir 2014 m. birželio 30 d. apeliantui Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo atliekamas tyrimas Akreditavimo tarnyboje. Atlikto tyrimo išvados išdėstytos 2014 m. lapkričio 4 d. kontrolės Nr. T3-279-2/2014 ataskaitoje (t. 1, b. l. 167 – 168), kurioje sprendžiama, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos apeliantui buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Apeliantas teisingai atkreipė dėmesį, jog Akreditavimo tarnybos 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. T1-1653, kuriuo buvo patvirtintos 2014 m. lapkričio 4 d. kontrolės Nr. T3-279-2/2014 ataskaitos išvados, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, yra apskųstas teismui administracinio proceso tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3117-146/2016, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05295-2014-1) (CPK 179 str. 3 d.). Tačiau, nepaisant to, kaip bus išspręstas klausimas dėl nurodyto administracinio akto panaikinimo, nėra kliūčių atsakovės Ligoninės veiksmų įvertinimui atlikti civiline teisine prasme. Apeliantui nenurodžius jokių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, kurie galėtų paneigti Akreditavimo tarnybos 2014 m. lapkričio 4 d. kontrolės Nr. T3-279-2/2014 ataskaitoje padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, jog sąlygų atsakovės Ligoninės civilinės atsakomybės taikymui nėra. Apeliantas neįrodė nei atsakovės Ligoninės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp nehospitalizavimo / gydymo vaistais nepaskyrimo ir apelianto patirtų neigiamų išgyvenimų (CPK 178 str.).

Sveikatos sutrikimai visais atvejais sukelia asmeniui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau žala gali būti atlyginama tik nustačius visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas. Nesant vienos iš jų (šiuo atveju nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo Lukiškių kalėjimo veiksmų ir apeliantui kilusios žalos, taip pat nenustačius atsakovės Ligoninės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio), nėra pagrindo pasisakyti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nesutiktina su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 56-61. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepatenkinti skundo išnagrinėjimu Komisijoje pareiškėjai ir/ar sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kreiptis į teismą. Tokiu atveju teisme nagrinėjamas ginčas ne dėl Komisijos sprendimų panaikinimo, o sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo iš esmės, reiškiant atitinkamus reikalavimus ne Komisijai, bet sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios neteisėtų veiksmų, paciento nuomone, jam buvo padaryta žala (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes jos sprendimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų – nebuvimo, nagrinėjančio ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo nesaisto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas, atskirai nespręsdamas Komisijos sprendimo panaikinimo klausimo, pasielgė pagrįstai (pastebėtina, kad pats apeliantas pirmosios instancijos teisme tokio reikalavimo patikslintame ieškinyje ir nereiškė, jį suformulavo tik apeliacinės instancijos teisme, dėl ko tik šiam teismui pateiktas reikalavimas CPK 306 straipsnio 2 dalies pagrindu negalėtų būti nagrinėjamas net ir tuo atveju, jei kaip toks iš esmės galėtų būti reiškiamas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas priteisti jam 700 Eur neturtinę žalą dėl to, kad Lukiškių kalėjime jam nesuteikta dietinė mityba, yra iš esmės jau išspręstas kitoje –administracinėje - byloje. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1644-858/2015 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą atmesti kaip nepagrįstą apelianto skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių kalėjimo, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Toje byloje skunde apeliantas, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti Lukiškių kalėjimą išduoti apeliantui priklausančią, Ligoninės paskirtą ir rekomenduotą mitybą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių kalėjimo, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 179 str. 3 d.). Neturtinė žala nurodytoje byloje buvo kildinama iš netinkamo maitinimo apeliantui būnant Lukiškių kalėjime. Taigi, toje byloje buvo sprendžiama dėl reikalavimo, kylančio ne iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, dėl ko ginčas ir buvo nagrinėjimas administraciniuose teismuose. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju sutampa dalyvaujantys byloje asmenys (šios išvados nekeičia tas faktas, jog administracinėje byloje atsakove formaliai buvo nurodyta valstybė, tačiau faktiškai ji buvo atstovaujama Lukiškių kalėjimo ir nėra ginčo dėl to, jog žala kildinama būtent iš pastarojo veiksmų (neveikimo)). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje dalyje toje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir iš naujo nenustatinėtinos (CPK 182 str. 2 p.). Tuo tarpu joje buvo nustatyta, kad dėl dietinio maitinimo nepaskyrimo Lukiškių kalėjimo administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Todėl net jei laikyti, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo prašoma susiejant dietinio maitinimo klausimą su medicininių paslaugų (ne)teikimu ir apelianto sveikatos būkle, t.y. ne kaip administracinio pobūdžio ginčą, Lukiškių kalėjimo neteisėtus veiksmus konstatuoti nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasAlvydas Poškus