- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-98-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09097-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- R. I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė teismo atnaujinti terminą palikimui priimti po jos tėvo A. D. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes sąžiningai klydo, kad mirusysis mirties dienai savo vardu neturėjo jokio turto, dėl ko nebuvo pagrindo kreiptis į notarą. Pareiškėja neturi teisinių žinių, pirmą kartą susidūrė su paveldėjimo teisiniais santykiais. Gavusi 2021 m. kovo 29 d. Kauno miesto I-ojo notaro biuro notarės raštą sužinojo apie užvestą paveldėjimo bylą, kad po tėvo mirties liko palikimas, dėl kurio priėmimo kreipėsi pareiškėjos sesuo J. D..
3. 2021 m. lapkričio 10 d. šalys pateikė teismui 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos R. I. D. ir suinteresuoto asmens J. D. 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Pareiškėja R. I. D. atsisako visų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2YT-15564-955/2021 pareikštų reikalavimų.
2. Suinteresuotas asmuo J. D. įsipareigoja sumokėti pareiškėjai R. I. D. 6 500 Eur kompensaciją per 2 savaites nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos.
3. Šalys susitaria, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtina ši taikos sutartis, suinteresuotas asmuo J. D., turės teisę pateikti įsiteisėjusią teismo nutartį Kauno miesto 1-ojo Notaro biuro notarei R. R., tačiau neteiks prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo tol, kol nebus visiškai atsiskaityta su pareiškėja R. I. D.. Šalys susitaria, kad R. I. D. pateiks notarei R. R. patvirtinimą apie visišką atsiskaitymą pagal šią taikos sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios taikos sutarties 2 punkte nurodytos 6 500 Eur dydžio sumos gavimo dienos.
4. J. D. įsipareigoja mokėti R. I. D. 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvienų pradelstą laiku sumokėti kompensaciją dieną nuo laiku nesumokėtos kompensacijos sumos.
5. Nuo šios sutarties įsigaliojimo momento suinteresuotas asmuo J. D. atsisako bet kokių reikalavimų R. I. D. dėl išlaidų, susijusių su šalių tėvo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) laidojimu ir / ar reikalavimų dėl tėvo A. D. vardu Nekilnojamojo turto registre registruoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), išlaikymo atlyginimo ir įsipareigoja ateityje tokių reikalavimų pareiškėjai nereikšti.
6. Šalys susitaria, kad suinteresuotas asmuo J. D. neprašo iš pareiškėjos R. I. D. priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai R. I. D. buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens J. D. valstybės naudai, šalys palieka spręsti teismo nuožiūra.
7. Sutartis sudaryta 3 vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių po 1 egzempliorių tenka kiekvienai sutarties šaliai ir 1 egzempliorius teikiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams tvirtinti ir po sutarties patvirtinimo lieka civilinėje byloje Nr. e2YT-15564- 955/2021.
8. Šalių pasirašyta sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo momento.
Teismas atšaukė 2022 m. sausio 11 d. 9.30 val. paskirtą teismo posėdį. Nutraukė civilinę bylą Nr. e2YT-15564-955/2021. Padengė iš valstybės lėšų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (348,82 Eur).
5. Teismas nustatė, kad šalys ginčą išsprendė taikiai, pretenzijų neliko, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, todėl šalių prašymą dėl bylos užbaigimo taikiai ir taikos sutarties patvirtinimo tenkino, civilinę bylą nutraukė.
6. Teismas konstatavo, kad byloje šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys bendradarbiavo ir taikiai sutarė dėl ginčo esmės, šalys taikos sutartį sudarė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Todėl bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens valstybei nepriteisė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad šalių pasirašyta taikos sutartis neatitinka pareiškėjos valios. Svarstydama taikos sutarties sąlygas, netinkamai įvertino savo apsisprendimą. 2021 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą, siekdama atsisakyti taikos sutarties pateikimo, tačiau sužinojo, kad taikos sutartis jau teismo nutartimi patvirtinta.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus.
12. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo J. D. 2022 m. sausio 13 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atsiliepimu į atskirąjį skundą. Teismas sprendžia, kad rašytinių paaiškinimų priėmimas apeliacinio proceso neužvilkins, todėl jie priimami.
Dėl šalies valios, sudarant taikos sutartį
13. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bylos šalims galimybė užbaigti byloje vykstantį ginčą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Kiekvienu atveju, teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikos sutartį teismas gali atsisakyti tvirtinti vien tuo pagrindu, jei paaiškėja, jog taikos sutartis buvo sudaryta nesavanoriškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009). Taigi, bylos šalies valios trūkumai, sudarant taikos sutartį, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1060/2012).
15. Apeliantės esminis atskirojo skundo motyvas dėl taikos sutarties neteisėtumo yra susijęs su jos valios trūkumu, sudarant taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas bei CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga, įpareigoja šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai šalis remiasi CPK 182 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju, apeliantė deklaratyviai nurodo, kad sudaryta taikos sutartis neatitinka jos valios, šio teiginio niekaip nepagrindė ir nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos valios trūkumą.
16. Priešingai, iš bylos medžiagos nustatyta, kad dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios šalys siekė ginčą išspręsti taikiai, bandė surasti abipusiai tinkamą sprendimą. Prašymas dėl teisminės mediacijos taikymo byloje pasirašytas apeliantės ir suinteresuoto asmens, pateiktas apeliantę atstovaujančios advokato padėjėjos. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. spalio 27 d. nutartimi perdavus civilinę bylą spręsti teisminės mediacijos būdu, 2021 m. lapkričio 10 d. gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo ir bylos nutraukimo, kuris pasirašytas apeliantės ir suinteresuoto asmens, pateiktas apeliantę atstovaujančios advokato padėjėjos. Prie pastarojo prašymo pateiktas pačios apeliantės pasirašytas taikos sutarties, surašytos ant 1 lapo, egzempliorius. Taikos sutarties sąlygos yra konkrečios ir aiškios, lengvai įskaitomos ir suprantamos, taikos sutartyje šalys nurodė, kad šalys sudarė jų valią ir tikruosius ketinimus atitinkančią sutartį. Šalys patvirtino, kad šalims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 6.985 straipsnis). Taigi, prieš tvirtinant taikos sutartį, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo manyti, kad taikos sutartis apeliantės pasirašyta ir pateikta teismui tvirtinti nesant tikrosios, laisvai išreikštos apeliantės valios. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė buvus jos valios trūkumą, pasirašant teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį (CPK 12 ir 178 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų galima teismui atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad pagal patvirtintų taikos sutarties sąlygų turinį apeliantei neatsiranda jokių vykdytinų prievolių kitai taikos sutarties šaliai ar kokiems nors kitiems tretiesiems asmenims. Priešingai, pagal patvirtintas taikos sąlygas finansines prievoles, vykdytinas apeliantei, įgijo tik suinteresuotas asmuo, o apeliantė įgijo teisę reikalauti iš suinteresuoto asmens įvykdyti tą prievolę. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Pažymėtina, kad tirti šalių sulygtos finansinės prievolės dydį ar vertinti galimybę vykdyti sutartį teismas neprivalėjo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima teismui atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, todėl jos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.