Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios F. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 289 straipsnį (valstybės tarnautojo asmens vardo pasisavinimas sukčiaujant nukentėjusiosios F. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios B. A. atžvilgiu laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 289 straipsnį (valstybės tarnautojo asmens vardo pasisavinimas sukčiaujant nukentėjusiosios B. A. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiosios J. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 289 straipsnį (valstybės tarnautojo asmens vardo pasisavinimas pasikėsinant sukčiauti nukentėjusiosios J. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmę už sukčiavimą prieš nukentėjusiąją F. P. subendrinus su bausmėmis už valstybės tarnautojo asmens vardo pasisavinimą apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (už sukčiavimą nukentėjusiosios B. A. atžvilgiu) ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą sukčiauti nukentėjusiosios J. D. atžvilgiu), ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Nukentėjusiųjų F. P. ir B. A. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista iš kaltinamųjų M. Ž. ir R. M. solidariai nukentėjusiajai F. P. 9000 Lt (devyni tūkstančiai litų) turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai B. A. – 600 Lt (šeši šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. Ž., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, M. Ž. būdamas vykdytoju, R. M. – organizatoriumi, kartu su organizuotos grupės nariais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais padėjėjais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) sukursčius organizuotos grupės narį vykdytoją M. Ž. paimti apgaule išviliotus pinigus, t.y. jį sukursčius padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastarajam sutikus, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui išaiškinus M. Ž. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t.y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam R. M. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 2009-09-18, 18:37 val. paskambinus į nukentėjusiosios F. P. laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūku ir pranešus, jog padarė avariją, liepus jai perskambinti padiktuotu Nr. (duomenys neskelbtini), po ko F. P. paskambinus nurodytu telefono numeriu, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam R. M. atsiliepus ir melagingai prisistačius policijos komisaru ir nurodžius, jog jos anūkas sužalojo asmenį ir sudaužė kompiuterį, žalos atlyginimui reikia 9000 Lt, nukentėjusiajai atsakius, jog turi namie 9000 Lt, tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu duodant M. Ž. nurodymus vykti adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis, tikslu paimti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčio R. M. apgaule išviliotus pinigus, nuvykus prisistatyti S. B., po ko M. Ž. nuvykus ir iš nukentėjusiosios paėmus 9000 Lt, dalį atlygio pasilikus sau, kitus realizavus R. M. nurodytais būdais, t. y. pervedant į nurodytas sąskaitas, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų padėjėjų naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai F. P. priklausančius 9000 Lt, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 18 d., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiosios F. P. turtą, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą prisistatydamas policijos komisaru nukentėjusiajai F. P., tokiu būdu įvykdė sukčiavimą, taip padarė žalą valstybės tarnybos prestižui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, M. Ž. būdamas vykdytoju, R. M. – organizatoriumi, kartu su organizuotos grupės nariais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais padėjėjais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) sukursčius organizuotos grupės narį vykdytoją M. Ž. paimti apgaule išviliotus pinigus, t.y., jį sukursčius padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastarajam sutikus, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui išaiškinus M. Ž. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t.y., pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam R. M. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 2009-09-19, 15:26 val. paskambinus į nukentėjusiosios B. A. laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūku ir pranešus, jog padarė avariją, liepus jai perskambinti padiktuotu Nr. (duomenys neskelbtini), po ko B. A. paskambinus nurodytu telefono numeriu, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam R. M. atsiliepus ir melagingai prisistačius policijos komisaru ir nurodžius, jog jos anūkas sužalojo asmenį, žalos atlyginimui reikia 5000 Lt, nukentėjusiajai atsakius, kad turi namie 600 Lt, tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu duodant M. Ž. nurodymus vykti adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis, tikslu paimti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčio R. M. apgaule išviliotus pinigus, nuvykus prisistatyti S. B., po ko M. Ž. nuvykus ir iš nukentėjusiosios paėmus 600 Lt, dalį atlygio pasilikus sau, kitus realizavus R. M. nurodytais būdais, t.y., pervedant į nurodytas sąskaitas, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų padėjėjų naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai B. A. priklausančius 600 Lt, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 19 d., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiosios B. A. turtą, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą prisistatydamas policijos komisaru nukentėjusiajai B. A., tokiu būdu įvykdė sukčiavimą, taip padarė žalą valstybės tarnybos prestižui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, M. Ž. būdamas vykdytoju, R. M. – organizatoriumi, kartu su organizuotos grupės nariais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais padėjėjais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) sukursčius organizuotos grupės narį vykdytoją M. Ž. paimti apgaule išviliotus pinigus, t.y., jį sukursčius padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastarajam sutikus, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui išaiškinus M. Ž. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t.y., pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam R. M. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 2009-10-08, apie 18:39 val., paskambinus į nukentėjusiosios J. D. laidinio ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu J. V. ir pranešus, jog jos brolis pakliuvo į bėdą, liepus jai perskambinti padiktuotu Nr. (duomenys neskelbtini), po ko J. D. paskambinus nurodytu telefono numeriu, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiam R. M. atsiliepus ir melagingai nurodžius, jog jos brolis sužalojo asmenį ir sudaužė kompiuterį, žalos atlyginimui reikia 5999 Lt, nukentėjusiajai atsakius, jog turi namie 6000 Lt, tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu duodant M. Ž. nurodymus vykti adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis, tikslu paimti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčio R. M. apgaule išviliotus pinigus, nuvykus prisistatyti S. B., po ko M. Ž. nuvykus ir iš nukentėjusiosios pasikėsinus paimti 6000 Lt, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų M. Ž., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų padėjėjų naudai pasikėsinus įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai J. D. priklausančius 6000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigus, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų paėmimo metu vykdytojas M. Ž. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 8 d., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiosios J. D. turtą, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą prisistatydamas policijos pareigūnu J. V. nukentėjusiajai J. D., tokiu būdu pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, taip padarė žalą valstybės tarnybos prestižui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. nurodo, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, jam taip pat nepagrįstai paskirta bausmė ir su paskirta bausme jis nesutinka, taip pat iš jo nepagrįstai priteisti civiliniai ieškiniai. Teigia, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, be to, telefoninių sukčiavimų atvejais dažniausiai sulaikomi nusikalstamų veikų vykdytojai, o ne organizatoriai. Pažymi, kad nors prie bylos yra pridėti kompaktiniai diskai su pokalbiais, kurių turinio jis nežino ir teisiamojo posėdžio metu prašė šiuos kompaktinius diskus perklausyti, apylinkės teismo teisėja to nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. jo balso nenurodė.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo teisėja per 20-30 min. pervertusi bylos lapus negalėjo pereiti prie baigiamųjų kalbų, nes per tokį trumpą laiko tarpą įvertinti byloje surinktus duomenis praktiškai neįmanoma.

Nuteistojo įsitikinimu, byloje esančios pokalbių išklotinės neturi įrodomosios reikšmės, nes juose pateikta tik informacija, tačiau koks asmuo kalbėjo neaišku, nes byloje balso ekspertizė neatlikta, nors atlikti ekspertizę prašė ne tik jis, bet ir M. Ž., kuris nepatogiai jautėsi jį (R. M.) apkalbėjęs. Teigia, kad tuo buvo užkirsta jo teisė į gynybą, pažeistos BPK 45 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies, 292 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 290 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad ant raštelių pasirašinėjo ne jis, o M. Ž., be to, nė viena iš trijų nukentėjusiųjų teismo metu jo, kaip jas apgaudinėjusio asmens, balso neatpažino. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai, tarp jų – ir A. B. bei R. P. parodymai patvirtina tik M. Ž., o ne jo (R. M.) kaltę. Mano, kad jo kaltės įrodymais negali būti nei įvykių vietos apžiūros protokolai, nes jis tuo metu kalėjo, nei iš M. Ž. konfiskuoti daiktai, nes tai nėra jo, t. y. R. M. daiktai, nei pas M. Ž. rastas mobiliojo ryšio telefonas su SMS žinutėmis, kuriose jo (R. M.) duomenų nėra. Mano, kad atlikta ekspertizė patvirtintų, jog prie bylos esančiuose diskuose įrašytas balsas yra tikrai ne jo. Nuteistojo įsitikinimu, atsisakant atlikti balso ekspertizę yra pažeidžiami lygybės ir nešališkumo principai, BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio nuostatos.

Taip pat mano, kad jo kaltės įrodymu negali būti ir iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų gauta informacija, jog perklausius garso įrašus manoma, kad tai gali būti jo (R. M.) balsas. Be to, tiksliai neaišku, kas konkrečiai perklausė pateiktus balsus ir nustatė, kad balsas yra jo. Teigia, kad išvadą pasirašę pataisos namų direktorius T. K. ir V. R. su juo tiesiogiai nebendrauja, todėl pažinti jo balsą negali. Nurodo, kad jo balsą galėtų atpažinti (duomenys neskelbtini) būrio, kuriame jis kalėjo, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, viršininkas T. B., kuris šiuo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose galimai nebedirba, bet būtų galima jį iškviesti į teismą ir pateikti balsus, kurių buvo klausomasi pataisos namuose.

Anot apelianto, jį M. Ž. apkalbėjo, tą pastarasis patvirtino ir 2010 m. balandžio 19 d. apklausos metu, nurodydamas, kad duoti parodymus prieš R. M. jį prikalbėjo prokuroras S. P., nes byloje reikėjo nusikaltimų organizatoriaus. Pažymi, kad jis narkotikų pataisos namuose niekada nevartojo, todėl M. Ž. parodymų neteisingumą patvirtina ir pastarojo teiginys, kad jis, t. y. R. M., sukčiauja dėl to, kad pastoviai vartoja narkotikus, o jie brangiai kainuoja. Be to, iš jo (R. M.) asmens bylos akivaizdu, kad jis niekada neturėjo nuobaudų už telefono ar kitų draudžiamų daiktų laikymą. Prašo atkreipti dėmesį, kad pats M. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo susitarimas tarp jo ir prokuroro, ir jis, norėdamas kuo greičiau išeiti į laisvę jį, t. y. R. M., apkalbėjo. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, reikėtų vadovautis pirmine M. Ž. apklausa Radviliškio PK, kurios metu jis teigė nieko nežinąs ir atsisakė kalbėti. Teigia, kad daugiau jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, išskyrus neteisingus M. Ž. parodymus, byloje nėra. Jo kaltės nepatvirtina ir kitoje byloje jam įteiktas įtarimas dėl sukčiavimo kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Mano, kad siekiant išsiaiškinti byloje tiesą, į apygardos teismo posėdį turėtų būti kviečiami nuteistasis M. Ž. ir prokuroras S. P., įtakojęs M. Ž. apsisprendimą jį (R. M.) apkalbėti.

Teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Nors apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. neigia padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau jo kaltė yra įrodyta nuteistojo M. Ž., nukentėjusiųjų F. P., B. A., J. D. parodymais bei kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš nuteistojo M. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (2 t. 150-152 b. l., parodymai ištirti apeliacinės instancijos teisme) matyti, jog pastarasis apklausos metu, dalyvaujant gynėjui V. V., parodė, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. jam iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų paskambino bausmę 21 būryje atliekantis R. M. ir pasiūlė apgauti žmogų pagal schemą „alio, mama“. R. M. nurodymu jis nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), Radviliškis, prisistatė neva nukentėjusio asmens, kuriam lūžo koja, broliu S. B., davė telefoną nukentėjusiajai, su kuria toliau bendravo asmuo iš pataisos namų. Tąkart nukentėjusioji jam padavė 9000 Lt. Gavęs pinigus, jis apie tai pasakė R. M.. Iš gautų 9000 Lt jis sau pasiliko 3000 Lt, o likusius 6000 Lt (duomenys neskelbtini) atidavė asmenims, kurie į aikštelę prie viešbučio atvyko „Audi“ markės automobiliu. Kitą dieną jam vėl paskambino iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir liepė nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), Radviliškis. Ten nuvykęs jis iš namuose buvusios „močiutės“ paėmė 600 Lt, po to nuvažiavo į Šiauliuose esantį PC (duomenys neskelbtini), kur iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių filialo pervedė į (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančią sąskaitą 300 Lt. Sąskaitos numerį jis turėjo savo mobiliajame telefone. 2009 m. spalio 8 d. jam vėl paskambino R. M. ir pasakė, kad reikia nuvykti į Radviliškį adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykęs minėtu adresu jis prisistatė S. B., pasakė, kad jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Jis į bute buvusią moterį kreipėsi vardu, ji turėjo jam paduoti 6000 Lt, tačiau moters vyras pradėjo šaukti, tuomet jis, supratęs, kad pinigų negaus, ėmė leistis laiptais į apačią ir tuo metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų. M. Ž. taip pat nurodė, kad R. M. jis pažįsta nuo 2007 metų, - jie kartu kalėjo pataisos namuose. Skambindamas R. M. žinojo, kad jis (M. Ž.) jau yra laisvėje. Paaiškino, kad R. M. iš telefono numerio, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), atsiųsdavo jam į telefoną, kurį paėmė policijos pareigūnai, sąskaitų numerius, į kurias jis pervesdavo pinigus, jam pačiam nuo gautos pinigų sumos likdavo 30 procentų. Patvirtino, kad su pataisos namuose kalinčiais asmenimis jis nėra susipykęs, todėl jų nebijo ir neturi pagrindo jų apkalbėti. Minėtus nuteistojo M. Ž. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo.

Nukentėjusioji F. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo mėnesį jai paskambinęs vyras prisistatė policininku ir pasakė, kad jos anūkas padarė avariją, kurios metu sužeidė L. B.. Skambinęs vyras taip pat pasakė, kad jos anūkas ne tik sužalojo L. B., bet ir sudaužė kompiuterį. Pažadėjęs tarpininkauti, vyriškis pasakė, kad reikia 9000 Lt, sakė, kad paimti pinigų ateis (duomenys neskelbtini) brolis. Tą patį vakarą pas ją atėjęs jaunas žmogus paėmė pinigus ir S. B. vardu pasirašė ant jos surašyto rašto (4 t. 92 b. l.).

Nukentėjusioji B. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme – 4 t. 133 b. l.), kad 2009 m. rugsėjo 19 d. jai į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs vyriškis pasakė, kad jos anūkas padarė avariją, partrenkė mergaitę, ir tam, kad mergaitės tėvai jam atleistų, reikia su pastaraisiais atsiskaityti. Vyriškis, pasakęs, kad jis yra policijos darbuotojas, kad jos anūkas „uždarytas“ policijoje, liepė jai paruošti 5000 Lt, tačiau jai atsakius, kad tokios pinigų sumos neturi, liepė duoti tiek pinigų, kiek ji turi. Skambinęs vyriškis taip pat pasakė, kad pinigų tuoj ateis pasiimti S. B. ir paklausė jos adreso. Maždaug po 5 minučių pas ją atėjo apie 20 metų amžiaus jaunuolis, kuris savo mobiliuoju telefonu paskambino tariamam jos anūkui, ir pasakė, kad yra atėjęs paimti pinigų. Paėmęs pinigus, jaunuolis pasirašė popieriaus lape, kuriame ji buvo surašiusi vyriškio telefonu padiktuotą tekstą ir išėjo (1 t. 92-93, 101-103 b. l.).

Nukentėjusioji J. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2009 m. spalio mėnesį jai paskambinę asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėju J. V., pasakė, kad jos brolis yra „uždarytas“ areštinėje, nes susimušė su kitu asmeniu bei sudaužė kompiuterį, ir paaiškino, jog tam, kad nebūtų keliama byla, reikia nukentėjusiajam sumokėti. Diktuojant vyriškiui ji parašė sutikimą, kad sutinka sumokėti 5999 Lt. Skambinęs vyras jai pasakė, kad jos brolis susimušė su S. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), taip pat pasakė, jog pinigų paimti ateis S. B. ar jo atstovas. Atėjusiam jaunuoliui ji pinigų neperdavė, nes jos vyras pasakė, kad pinigų niekam neduos. Jaunuolį, bėgantį laiptais žemyn, sulaikė policijos pareigūnai (4 t. 129-130 b. l.).

Nuteistojo M. Ž. parodymus patvirtina ne tik minėti nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus rašte (1 t. 58 b. l.) nurodyta, kad perklausius prokuroro pateiktus garso įrašus, manoma, jog įrašuose girdimas R. M., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) būryje, balsas. Apelianto skundo argumentas, kad pataisos namų direktorius T. K. ir minėtą raštą surašęs V. R. negalėjo atpažinti jo balso, nes su juo nebendrauja, vertintinas kaip deklaratyvus, nes tai tėra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo patenkintas R. M. prašymas perklausyti byloje esančius įrašus. Perklausęs kompaktiniame diske užfiksuotą apklausą, R. M. patvirtino, kad įraše girdimas jo balsas, tai yra jo apklausa. Perklausęs įrašus failuose (duomenys neskelbtini) R. M. nurodė, kad juose girdimas balsas yra labai panašus į jo balsą, tačiau visgi tai ne jo balsas (4 t. 186 b. l.).

Siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paskirta fonoskopinė teismo ekspertizė (4 t. 205-209 b. l.). Gauto 2011 m. gruodžio 2 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vyro, tyrimui pateiktose suvestinėse žymimo „V“, balsas ir kalba yra R. M.. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje pažymėta, kad audityviniu būdu ekspertės, palyginusios tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto vyro, pateiktose garso įrašų suvestinėse žymimo „V“, ir R. M. balso aukštį, stiprumą (skambėjimo garsumo pasikeitimų svyravimus), tembrą, bendrą kalbos tempo pobūdį, melodiką, ritmiką, pauzaciją, emocinį toną, dikcijos, kalbos garsų ištartiems ypatumus, intonacijos (balso aukščio ir stiprumo fazių: kilimo, loginio kirčio ir kritimo) ir kalbos manieros pobūdį, nustatė, kad vyro, garso įrašų suvestinėse žymimo „V“, ir R. M. bendrieji balso ir kalbos ypatumai sudaro individualių, dėsningai ir pastoviai pasikartojančių požymių visumą (5 t. 23-30 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl R. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Apelianto skundo argumentas, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio, 45 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies, 292 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 290 straipsnio 2 dalies nuostatas laikytinas deklaratyviu ir dėl to atmestinas. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas bylą, procesinių pažeidimų nepadarė, byloje surinktus įrodymus ištyrė tinkamai, juos išanalizavo ir įvertino visų bylos duomenų kontekste.

Duomenų, patvirtinančių apelianto skundo argumentą, kad M. Ž. jį apkalbėjo, taip pat nėra. Priešingai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo M. Ž. paaiškino, kad su pataisos namuose kalinčiais asmenimis jis nėra susipykęs, todėl jų nebijo ir neturi pagrindo juos apkalbėti. R. M. nurodyta aplinkybė, kad jis laisvės atėmimo vietoje nuobaudų už telefono ar kitų draudžiamų laikyti daiktų laikymą neturėjo, pastarojo kaltės nepaneigia.

Nurodydamas, kad jam nepagrįstai paskirta bausmė ir nepagrįstai iš jo priteisti civiliniai ieškiniai, šių teiginių nuteistasis visiškai neargumentavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad R. M. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė paskirtos teisingai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nusikalstamas veikas R. M. ir M. Ž. padarė bendrais veiksmais, pagrįstai žalos atlyginimą nukentėjusiosioms F. P. ir B. A. priteisė iš abiejų nuteistųjų solidariai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama nuteistojo apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą.