Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Parodė, kad sutuoktinis turi priklausomybę alkoholiui ir seksui, triukšmauja namuose, normalus gyvenimas yra neįmanomas. Kol vaikai būdavo maži kartu su jais bėgdavo iš namų. Santuokinis gyvenimas pasikeitė praėjus maždaug 10 m. po santuokos kai sutuoktinis pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį. 2007 m. atsakovas išėjo į pensiją iš darbo priešgaisrinėje tarnyboje, tada viskas dar labiau pablogėjo. Už atsakovo vairavimą neblaiviam po keletą kartų buvo mokamos baudos, paskutinį kartą prieš 8 metus. Bandė prikalbinti atsakovą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atsakovas neigia turintis problemų dėl alkoholio. Atsakovas gauna 398 eurų pensiją iš kurios 300 eurų palieka ieškovei. Atsakovas visiškai nesirūpina šeimos ūkiu, jam nerūpi kaip sekasi vaikams, gyvena savo gyvenimą. Nurodė, kad automobilį nusipirko už iš savo tėvų gautus pinigus, taip pat buvo pasiėmusi paskolą.

Atsakovas R. N. buvo tinkamai informuotas apie iškeltą bylą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Skuodo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 26.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010).

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jau ilgą laikotarpį ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebėra lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos, emocinio prieraišumo. Įvertinus ieškovės teismui pateiktus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad šeima faktiškai iširo dėl atsakovo vartojamo alkoholio, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Šiuo atveju, teismo vertinimu, negalima taikyti ir CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima, jos išlaikymu, kad su atsakovu nuo 2007 metų bendro ūkio nebeveda, tačiau teisme nurodė, kad ir dabar gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje, tačiau atskiruose kambariuose, atsakovas kas mėnesį jai atiduoda po 300 eurų iš savo gaunamos 398 eurų pensijos, kurie yra naudojami faktiniam bendram ūkiui. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai seniai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nė vienas iš jų nesiekia atkurti santuokinius ryšius, pripažintina, kad santuoka faktiškai yra iširusi, todėl yra nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Dėl to ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – N., atsakovui – N.

Dėl po santuokos sudarymo įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis)

Nustatyta, kad po santuokos sudarymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe sutuoktiniai įgijo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 600 eurų. Automobilis įsigytas 2010-02-10. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad automobilį nusipirko už iš savo tėvų gautus pinigus, taip pat buvo pasiėmusi paskolą, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes po santuokos nutraukimo ieškovei priteistinas automobilis, o ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovui 300 eurų dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Likusi ieškinio reikalavimų dalis atmestina. Byloje nėra duomenų apie kitą sutuoktinių turtą, taip pat kreditorinius įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 120 eurų žyminis mokestis (100 eurų už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 20 eurų už turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo). Šioje byloje patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 60 eurų bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1992 m. vasario 22 d. Skuodo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 26, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei palikti santuokinę pavardę N., atsakovui – N.

V. N. priteisti automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 600 Eur (šeši šimtai eurų).

V. N. įpareigoti sumokėti R. N. 300 Eur (trijų šimtų eurų) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti V. N. iš R. N. 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.