- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- A5.-390-344/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00138-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Edita Gailienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Mažeikių r. sav., Seda, Vytauto g. 24, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S.“, administracine tvarka nebaustas,
Žemesnės instancijos teismas
nuo 2020 m. kovo 2 d. 8.30 val. iki 2020 m. kovo 6 d. 9.30 val., Mažeikių r. sav., Sedos sen., Seda, Vytauto g. 24, būdamas UAB „S.“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, leido darbuotojui V. S., gim. 1966 m. gruodžio 16 d., dirbti nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą. 2020 m. kovo 3 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniame skyriuje gautas telefonu anoniminis pranešimas apie tai, kad Mažeikių r. sav., Seda, Vytauto g. 24, autodetalių parduotuvės kieme, esančiuose garažuose, automobilius remontuoja dirbantis nelegaliai V. S.. Vadovaujantis tyrimo metu surinktais duomenimis, darbuotojas V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 5 d. tris kartus po pusę dienos, o 2020 m. kovo 6 d. nuo 8.30 val. iki 9.30 val. dirbo variklių transporto priemonių taisytoju-remontininku UAB „S.“ naudai, esant darbo sutarties požymiams, nesudarius darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą. V. M., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, leisdamas darbuotojui V. S. dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus.
Tokiais savo veiksmais V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 571 straipsnis numato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri nustato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė – nelegalaus darbo sąvoka pateikta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje – nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalimi, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 4 dalimi darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės; 2020 m. kovo 6 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 232, kuriuo pavesta vyriausiems darbo inspektoriams tikrinti UAB „S.“; 2020 m. kovo 6 d. V. S. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad jis sutarė su buvusiu kaimynu V. R., jog priims remontuoti automobilių važiuokles ir kovo 3 d. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo mokytis remontuoti mašinas, jam sekėsi gerai, todėl Vilmantas jį žadėjo priimti dirbti kovo 9 d. Dirbo tris pirmadienius. 2020 m. kovo 6 d. į garažą atvyko 8.30 val. ir garažo savininko V. nurodymu pradėjo apžiūrinėti remontuojamą automobilį. Su Vilmantu nebuvo sutarę dėl apmokėjimo ir už pusdienio darbą jis atlyginimo negavo; Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinėje sistemoje suformuota pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „S.“ V. S. pradėjo dirbti 2020 m. kovo 6 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma dėl informacijos pateikimo, kurioje nurodyta, kad UAB „S.“ pranešimą apie V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. kovo 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikė 2020 m. kovo 6 d. 9.46 val.; Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „S.“ vadovu nuo 2014 m. vasario 1 d. yra paskirtas V. M.; 2020 m. kovo 30 d. V. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jis, sužinojęs, jog V. S. moka remontuoti mašimas, pasiūlė ateiti pabandyti pasidarbuoti ir asmuo dirbo apie 6 valandas, apie atlyginimą nesitarė; 2020 m. kovo 3 d. darbo sutartis Nr. 3, kurioje nurodyta, kad darbdavys UAB „S.“, atstovaujamas direktoriaus V. M., ir darbuotojas V. S. sudaro neterminuotą darbo sutartį dėl automechaniko darbo, darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. kovo 6 d.; 2020 m. kovo 31 d. patikrinimo aktas Nr. 4VD-116, kuriame užfiksuota, kad darbuotojas V. S. nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 5 d. tris kartus po pusę dienos, o 2020 m. kovo 6 d. nuo 8.30 val. iki 9.30 val. dirbo variklių transporto priemonių taisytoju-remontininku UAB „S.“ naudai, esant darbo sutarties požymiams, nesudarius darbo sutarties, nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą.
Nors iš byloje esančių rašytinių administracinėn atsakomybėn traukomo asmens ir darbuotojo paaiškinimų matyti, kad jie nurodė, jog nesitarė dėl apmokėjimo už darbą, tačiau nustatant atlygintinumo už darbą faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie susitarimą dėl atlyginimo už darbą ar atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-183-1121/2020). Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į tai, kad darbuotojas faktiškai dirbdamas turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą, teismas daro išvadą, kad darbdaviui leidus dirbti darbuotojui, pastarasis turėjo teisę į apmokėjimą už darbą, todėl laikytina, kad tarp darbdavio UAB „S.“ ir darbuotojo V. S. buvo susitarimas dėl apmokėjimo už darbą.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog yra visos sąlygos nelegalaus darbo konstatavimui, t. y. UAB „S.“ direktoriui V. M. sutarus su V. S. dėl automechaniko darbo UAB „S.“ priklausančiuose garažuose, darbo sąlygų ir apmokėjimo už darbą, V. S. nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 5 d. tris kartus po pusę dienos, ir 2020 m. kovo 6 d. nuo 8.30 val. iki 9.30 val. dirbo automechaniku UAB „S.“ naudai, garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, nesudarius darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais UAB „S.“ direktorius V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėtį.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į V. M. asmenybę – administracine tvarka anksčiau baustas, tačiau nuobaudos negalioja, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą jam paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Pareiškėjas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį, tačiau visuotinai žinoma, jog dėl koronaviruso (COVID-19) paskelbtos pasaulinės pandemijos ir 3 mėnesius Lietuvoje užsitęsusio karantino nukentėjo ir verslas, ir visuomenė, todėl paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis, įpareigojant mokėti kas mėnesį ne mažiau 150 Eur iki visiško baudos išmokėjimo (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 614, 635–637, 646, 675, 687 straipsniais,
nutaria:
V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant V. M. kas mėnesį mokėti ne mažiau 150 Eur iki visiško baudos išmokėjimo.
Išaiškinti V. M., jog baudą turi pradėti mokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 20116948983 arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.