- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- AN2-183-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05250-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. M.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Robertas Klovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos N. M. atstovo advokato Roberto Klovo (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo N. M. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutarimu nustatė, kad N. M., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore, esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie L. K., D. S., I. B., D. D. ir J. S. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, minėtus asmenis nelegaliai įdarbino ir leido jiems dirbti įmonės naudai jos vadovaujamos bendrovės patalpose, o būtent: padavėjai L. K. – 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d., padavėjai D. S. – 2019 m. spalio 26 d., indų plovėjai I. B. – 2019 m. spalio 26 d., indų plovėjai D. D. – 2019 m. lapkričio 6 d., virėjui J. S. – 2019 m. lapkričio 6 d. Tokiais savo veiksmais N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei buvo nubausta 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio bauda.
2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad N. M. pažeidė darbo laiko apskaitą, nes neužtikrino, jog UAB „A“ administratoriui A. N. būtų pažymėtas darbo laikas 2019 m. rugsėjo 13, 14, 18 ir 21 d. bei 2019 m. spalio 15 d. Tokiais savo veiksmais N. M. pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje, ir buvo nubausta 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) dydžio bauda.
3. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, N. M. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną N. M. atžvilgiu nutraukti, nes nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo konstatavo, kad N. M. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes nebuvo surinkta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad jos esą padaryti administraciniai nusižengimai yra visiškai įrodyti tiek N. M. ir liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tokia išvada visiškai nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino formaliai, paviršutiniškai, o išvadas grindė prielaidomis.
6. Apeliaciniame skunde aptariami liudytojos L. K. paaiškinimai. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi paaiškinimais, kuriais liudytoja parodė, jog už 2019 m. lapkričio 1 d. gavo 25 Eur atlygį. Tai prieštarauja apylinkės teismo išvadai, kad bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog L. K. buvo atėjusi į UAB „A“ dirbti 2019 m. lapkričio 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu konstatavo, kad L. K. nelegaliai dirbo tik 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. Apylinkės teismas nenustatė, kad liudytoja nelegaliai būtų dirbusi 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau rėmėsi tuo, jog ji už tą dieną gavo 25 Eur atlygį, dėl ko teismas prieštarauja pats sau.
7. Pasak apelianto, liudytojos 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinimų turinį nulėmė Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas. Tikrąsias L. K. 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinimų priežastis atskleidžia Valstybinės darbo inspekcijos darytas vaizdo įrašas. Iš jo turinio matyti, kad pirmąją paaiškinimų dalį L. K. davė laisva valia. Liudytojos paaiškinimų turinys ėmė keistis tik po to, kai ji patyrė neteisėtą Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojo psichologinį spaudimą, grasinimus ir bauginimą, buvo užduodami tendencingi ir menami klausimai, nes darbuotojo pageidavimų neatitiko tai, ką jis išgirdo (past. – kaip ir 2019 m. spalio 26 d. darytame vaizdo įraše, kuriame bendraujama su kita liudytoja D. S. ir N. M.). Liudytoja paaiškinimų dalį, t. y. kad ji daro kitus darbus, kurių paprašo, davė dėl neteisėtų Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jais remtis. Iš vaizdo įrašo akivaizdu ir tai, kad L. K. buvo sakoma, ką rašyti paaiškinime, ji nebuvo supažindinta su liudytojo teisėmis. Toks Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojo elgesys galimai atitinka piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos požymius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. K. duoti paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, todėl jais pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis. L. K. nėra nurodžiusi, kad ji pakluso bendrovėje nustatytai darbo tvarkai, jai N. M. būtų leidusi dirbti ir būtent su pastarąja liudytoja būtų susitarusi dėl taurių bei įrankių valymo. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. duotais paaiškinimais.
8. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokios N. M. ir liudytojų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų analizės. Nebuvo motyvuota, kodėl jie patvirtina administracinių nusižengimų padarymą. Apylinkės teisme vykusio posėdžio metu apklausti liudytojai ir N. M. nurodė, kad asmenys tik stebėjo darbą, o ne atliko darbines funkcijas, todėl tai paneigia, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai, atlikdami tyrimą, vykdė vaizdo fiksavimą, tačiau vaizdo medžiagoje nebuvo užfiksuotas nei vienas atvejis, kuriame asmenys būtų vykdę darbines funkcijas. Vien tai, kad asmenys buvo patalpose, niekaip neįrodo to, jog jie nelegaliai dirbo. Be D. S., I. B., D. D., J. S. ir L. K. rašytinių paaiškinimų (past. – juos rašant buvo daromas Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų spaudimas), kurių turinys pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip nelegalus darbas, jokių objektyvių duomenų dėl minėtų asmenų nelegalaus darbo byloje nėra.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tiek N. M., tiek liudytojų paaiškinimai, kad asmenys atėjo į restoraną 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. tik „stebėti ir pasibandyti“, neturi jokios įrodomosios galios, nes tvarka, pagal kurią darbuotojas gali būti patikrinamas, ar tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, yra reglamentuota DK 36 straipsnyje, ir darbdavys be jokių išlygų privalo ją žinoti bei jos laikytis. DK 36 straipsnis iš esmės reglamentuoja darbo santykių užmezgimą. Asmenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nelegaliai dirbusiais, nesiekė įsipareigoti ir užmegzti darbo santykius, o tik norėjo „pasižiūrėti“. Darbo santykiai kuriami vadovaujantis sutarties laisvės ir laisvės pasirinkti darbą principais. Asmuo neprivalo sudaryti darbo sutarties vien tam, kad susidarytų įspūdį, ar atitinkamas darbas jam patiktų. Toks reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir neproporcingas. Darbo santykių DK 36 straipsnio pagrindu užmezgimas, jeigu vėliau paaiškėtų, kad tas darbas darbuotojui nepatinka, galėtų pakenkti pačiam darbuotojui, apsunkinti jo galimybę konkuruoti darbo rinkoje ir pan. Asmuo, prieš užmegzdamas darbo santykius ir įsipareigodamas, nori pažiūrėti, koks tai darbas, susidaryti įspūdį, ar toks darbas jam patiktų ir pan.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pasak pirmosios instancijos teismo, administracinio nusižengimo protokole aiškiai išdėstyta pažeidimo esmė, todėl N. M. teisė gintis apribota nebuvo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, todėl administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę, nes kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai. Šios bylos atveju administracinio nusižengimo protokolas yra akivaizdžiai prieštaringas, t. y. jo skiltyje „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ pažeidimas siejamas tik su 2019 m. spalio 26 d. Sekančioje skiltyje „Pažeidimo esmė“, kuri turėtų detalizuoti ankstesnėje skiltyje pateiktą informaciją, pateikiama visiškai nauja informacija – nurodomos visiškai naujos nusižengimo padarymo datos, o tokių naujų nusižengimų padarymo vieta ir laikas apskritai nenurodyta. Tai naujos aplinkybės, kurios nenurodytos protokole. Administracinio nusižengimo protokole negali būti skirtingai reglamentuojami tokie svarbūs klausimai. Atsižvelgiant į skiltyje „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ pateiktą informaciją, N. M. suvokė, kad pažeidimas siejamas tik su 2019 m. spalio 26 d., o skiltyje pateikta informacija, siejama su kitomis datomis – neaktuali. N. M. lietuvių kalba nėra gimtoji, ji šios kalbos gerai nesupranta, todėl minėtas protokolo trūkumas trukdė jai suvokti, kokį nusižengimą ji tariamai padarė.
11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė byloje esančiomis SMS žinutėmis, kaip įrodomąją vertę turinčiais duomenimis. Iš J. S. SMS žinutės „A.“ matyti, kad joje yra tik vienas žodis – žmogaus vardas, nenurodant pavardės. Žinutėje žmogaus vardas nurodytas galininko linksnyje, todėl nėra aiški to žmogaus lytis. J. S. žinutėje nėra parašyta, kad jis pavadavo „A.“, t. y. SMS žinutėje tėra vienas žodis. Iš SMS žinutės nėra aišku, ką turėjo mintyje J. S. – kad jis „A.“ mato, pažįsta, girdėjo ar kt. SMS žinutė nėra pasirašyta, todėl apskritai nesukelia jokių teisinių pasekmių. J. S. siųstoje žinutėje nėra įvardinta apie kokią ir kur esančią virtuvę yra kalbama, joje vartojamas trumpinys VDI nepaaiškintas, nenurodyta žinutę rašiusio asmens pavardė, pareigos ir kita informacija. J. S. žinutėje nebuvo paaiškintos jo atsakymo pasekmės ir teisinė reikšmė. Prieš apklausiant, J. S. nebuvo supažindintas su asmens teisėmis ir pareigomis. Siųstoje J. S. SMS žinutėje nenurodyta teisės norma, suteikianti teisę SMS žinutėmis daryti administracinio nusižengimo byloje apklausą. Gavęs tokią neaiškią SMS žinutę tiesioginio savo darbo metu (būdamas užsiėmęs), J. S. jos nesureikšmino ir atrašė neįsigilinęs. Remdamasis SMS žinutėmis, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
12. Pasak apelianto, šalys darbo sutartyje visada privalo susitarti dėl apmokėjimo. Šis reikalavimas atitinka darbo sutarties, kaip atlygintinės sutarties, prigimtį. Sprendžiant dėl nelegalaus darbo buvimo, yra būtina nustatyti, kad buvo bent principinis šalių susitarimas dėl atliekamo darbo atlygintinumo. Šiuo atveju nebuvo surinkta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių tai, kad 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d., kai tariamai vyko nelegalus darbas, buvo bent jau principinis susitarimas dėl atliekamo darbo atlygintinumo. Tariamai nelegaliai dirbę asmenys jokių atlygintinų santykių nesiekė, jie buvo atėję tik pasižiūrėti.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien I. B. ir J. S. įsidarbinimas UAB „A“ niekaip nepatvirtina to, jog jų teisme duoti parodymai neatitinka tikrovės. Vien pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad I. B. yra dirbusi indų plovėja, o J. S. pavadavęs virėją, niekaip neįrodo to, jog jų teisme duoti paaiškinimai yra nelogiški, prieštaringi. Asmuo, prieš užmegzdamas darbo santykius (įsipareigodamas), nori pažiūrėti, koks tai yra darbas, susidaryti įspūdį, ar jis jam patiktų. I. B. ir J. S. rašytiniai paaiškinimai buvo surašyti ne savo valia, o streso būsenoje, išsigandus ir patyrus Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų spaudimą, bauginimus. I. B. ir J. S. teisme parodė, kad rašant paaiškinimus, jokios jų valios nebuvo. Patikrinimo metu buvo užduodami tikslingi, tendencingi, gal ne šališki klausimai. Išsigandę, verčiami nedelsiant rašyti paaiškinimus, bauginami ir streso būsenoje esantys žmonės, kuriems buvo užduodami menami ir tendencingi klausimai, dėl ko jie netiksliai nurodė aplinkybes. Į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
14. Apeliaciniame skunde taip pat plačiai aptariami įrodymų leistinumo (past. – skundo 25–38 punktai) ir N. M. (past. – skundo 39–43 punktai) kaltės pagrįstumo klausimai, cituojant ir analizuojant teisės aktus. Nurodoma, kad ji nubausta dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, remiantis įrodymu (past. – vaizdo įrašais), kuris gautas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai vaizdo įrašus iš esmės darė slaptai, nors tokią teisę turi tik kriminalinės žvalgybos pareigūnai, gavę teismo sankciją. Vaizdo įrašai gali būti naudojami tik ta apimtimi, kuria jie įrodo Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų vykdytą spaudimą, bauginimą asmenims, bet ne kaip leistini ir N. M. padarytą nusižengimą pagrindžiantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atlikdama patikrinimą, Valstybinė darbo inspekcija nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
15. Dėl ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nurodoma, kad N. M. kaltė buvo konstatuota remiantis įrodymais, kurie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Duomenys, kad ji padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nebuvo įtraukti ir į surašyto administracinio nusižengimo protokolo skiltį „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“, kas pažeidė teisę gintis nuo atitinkamų kaltinimų. Vien dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo konstatuoti, kad N. M. padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik N. M. ir A. N. paaiškinimais, pacitavo ANK 100 straipsnio 1 dalį bei DK 120 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, nebuvo atlikta byloje esančių duomenų ir įrodymų analizė.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
16. Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarimą. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė nuobaudą N. M..
17. Atsiliepime teigiama, kad apelianto skunde nurodomas teiginys, jog L. K. 2019 m. lapkričio 6 d. duotų paaiškinimų turinį nulėmė Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas, yra galimai siekis klaidinti apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą. Apeliantas cituoja liudytojos laisva valia duotus paaiškinimus, tačiau nemini patikrinimo pradžioje jos duotų paaiškinimų. Iš pirminių L. K. ir D. A. paaiškinimų aišku, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl darbo, ką L. K. patvirtino 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinime, t. y. jog dėl darbo tarėsi su savininke N.. Patikrinimo, vykusio 2019 m. spalio 26 d., metu L. K. nurodė atėjusi pasibandyti, o N. M. liudytoją pristatė kaip naują bendrovės darbuotoją. Nesuprantamas teiginys, kad pirmo patikrinimo metu liudytoja atėjusi pasibandyti, antro patikrinimo metu po pusantros savaitės vėl atėjo tik apsižiūrėti vykstančio darbo. Apelianto skunde nurodomi teiginiai išimti iš konteksto, nevertinant visų tyrimo metu surinktų aplinkybių atliekant abu patikrinimus. Vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas ramiu tonu uždavinėjo klausimus, L. K. pati į juos atsakinėjo, o darbuotojas pavyzdingai paaiškino kokios grėsmės kyla iš panašių santykių su darbdaviais. Iš liudytojos elgesio ir bendravimo nesimato, kad jai būtų daromas psichologinis spaudimas ar jai būtų grasinta bei kitaip bauginama. Ji smulkiai nurodė aplinkybes, kurių inspektorius negalėjo žinoti, plačiau papasakojo apie darbą 2019 m. spalio 26 d., išvardino dienas bei valandas, kuriomis buvo restorane. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai darė spaudimą, grasino ar baugino liudytojus ir N. M.. Tai turi būti laikoma siekiu išvengti administracinės atsakomybės.
18. Atsiliepime pabrėžiama, kad dar pirmo patikrinimo metu, t. y. 2019 m. spalio 26 d., L. K. buvo su restorano prijuoste, kurią išdavė įmonės darbuotojas ir nurodė sutartą darbo laiką nuo 17 val. iki 22 val. ar 23 val., o jeigu patiks darbas bus ir darbo sutartis. Kad buvo išduota apranga ir asmenys atėjo pabandyti dirbti patvirtino ir N. M. 2019 m. spalio 26 d. paaiškinime, todėl liudytoja pakluso bendrovės organizacinei struktūrai ir darbus atliko nustatytoje vietoje bei nustatytu laiku. Nekyla abejonių, kad liudytojos įvardinta „N.“ yra administracinėn atsakomybėn patraukta N. M.. „SODROS“ duomenimis bendrovėje be N. M. nėra daugiau „N.“.
19. Atsiliepime nurodoma, kad siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, išbandymo laikotarpis aptariamas darbo sutartyje, kaip tai numatyta DK 36 straipsnyje. 2019 m. spalio 26 d. patikrinimo metu rasti neįdarbinti asmenys bei bendrovės vadovė nurodė, kad asmenys atėjo pabandyti dirbti, tačiau nei su vienu iš jų darbo sutartys nebuvo sudarytos. Tą dieną buvo nustatyti 4 neįdarbinti ir 3 įdarbinti asmenys. Be to, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. K. dirbo bendrovės naudai, o ne buvo atėjusi apsižiūrėti.
20. Atsiliepime akcentuojama, kad 2019 m. spalio 26 d. vaizdo įraše matyti, kaip I. B. plauna lėkštes, įrankius, vilki prijuostę ir pasišalina iš patalpų prie jos priėjus Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pasikeitusius teismo posėdžio metu pateiktus liudytojų J. S. ir I. B. parodymus, nes jie tuo metu jau buvo UAB „A“ darbuotojai, todėl paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie buvo priklausomi ekonomiškai nuo bendrovės. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas tinkamai bendrovėje įdarbintas darbuotojas nepasišalino iš patalpų abiejų patikrinimų metu, tačiau asmenys, kurie buvo neįdarbinti įstatymų nustatyta tvarka, abiejų patikrinimų metu mėgino pasišalinti per virtuvėje esantį tarnybinį išėjimą. Svarbu, kad patikrinimų metu bendrauta ir su įdarbintais įmonėje darbuotojais, tačiau apeliaciniame skunde neužsimenama, kad jų atžvilgiu buvo naudojamas spaudimas, sukeltas stresas. Iš 2019 m. spalio 26 d. vaizdo įrašo matyti, kad padavėjos žodžiu aiškiai ir konkrečiai nurodė darbo aplinkybes restorane, noriai bendravo, maloniai atsakinėjo į užduodamus klausimus.
21. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nėra jokių duomenų, jog N. M. 2019 m. spalio 26 d. buvo verčiama teikti paaiškinimą dėl esamos situacijos, juolab ji pati pateikė papildomą paaiškinimą savo valia 2019 m. lapkričio 26 d., kuriuo nurodė apgailestavimą dėl savo veiksmų ir neveikimo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad N. M. 2019 m. spalio 26 d. rašo paaiškinimą laisva valia, pati papildo paaiškinimą uždavus klausimus, nereiškia jokių pretenzijų. Iš jos ir kitų patikrinimo metu dalyvavusių asmenų buvo paimti laisvos formos paaiškinimai, bet ne imami rašytiniai parodymai, kaip teigiame apeliaciniame skunde. Šiuo konkrečiu atveju patikrinimų metu buvo surašyti Tyrimo veiksmų protokolai apie patikrinimo metu atliktus veiksmus ANK 594 straipsnio 2–5 dalyse ir Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos taisyklių 19, 21, 22 punktų numatyta tvarka. 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. patikrinimų metu naudotos tarnybinės vaizdo registravimo priemonės (mobilūs telefonai), kurios nebuvo paslėptos ir aiškiai pakabintos ant inspektorių krūtinės ar aiškiai padėtos ant stalo paaiškinimų teikimo metu, todėl filmavimai nebuvo atliekami slaptai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
22. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
23. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra sutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų ir įrodymų vertinimu, dėl ko, pasak apelianto, buvo nepagrįstai nubausta N. M.. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi asmenų rašytiniais paaiškinimais, kurie gauti Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams panaudojant bauginimus, psichologinį smurtą ir grasinimus, o byloje esantys vaizdo įrašai daryti neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmenų atėjimą į bendrovės patalpas, darbo stebėjimą ir apsižiūrėjimą prilygino nelegaliam darbui, nes asmenys jokių darbinių funkcijų patikrinimų metu neatliko.
24. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų bei įrodymų visumą, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius duomenis ir įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, nes N. M. pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje.
25. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
26. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (past. – pranešimo teritorinei įstaigai reikalavimas įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje).
27. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
28. Konstatuojant nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
29. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. K., D. S., I. B., D. D. ir J. S. neatliko jokių darbinių funkcijų ir tik buvo atėję apsižiūrėti kaip yra dirbama UAB „A“, kokia darbų specifika ir pan. Nagrinėjamos bylos kontekste, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, svarbus yra ir N. M. 2019 m. lapkričio 26 d. pateiktas rašytinis paaiškinimas. Iš šių paaiškinimų turinio matyti, kad ji nurodė, jog kaip privatus asmuo naudojosi įmonės patalpomis, inventoriumi bei taip vienašališkai sudarė sąlygas asmenims demonstruoti savo gebėjimus ir kompetencijas, atitinkančias restorano personalui būdingų funkcijų turinį. Tokiais, asmeninėmis paskatomis pagrįstais veiksmais, siekė ateityje išvengti galimų personalo atrankos ar būsimų darbo funkcijų nustatymo klaidų (b. l. 26).
30. Iš N. M. 2019 m. lapkričio 26 d. rašytinių paaiškinimų „sudarė sąlygas asmenims demonstruoti savo gebėjimus ir kompetencijas“ akivaizdu, kad su jos žinia asmenys buvo atėję ne tik stebėti kaip yra dirbama stovint nuošalyje, bet ir atlikti tam tikras UAB „A“ darbuotojams priskirtas (past. – padavėjų, indų plovėjų, virėjo) darbines funkcijas. Tik susipažinus su kandidatais bei įvertinus jų gebėjimus atlikti darbines funkcijas, būtų pasirašomos darbo sutartis su asmenimis.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio 26 d. paaiškinime nėra užsimenama apie tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai, atlikdami 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. patikrinimus bendrovės patalpose, būtų naudoję prieš asmenis ar ją pačią (past. – 2019 m. spalio 26 d. patikrinimo metu) psichologinį smurtą, bauginimus, grasinimus. Ši versija atsirado po 2019 m. lapkričio 26 d. pateikto rašytinio paaiškinimo, galimai siekiant sumenkinti savo veiksmų pavojingumą bei leidimą asmenims nelegaliai dirbti UAB „A“ naudai ir norint parodyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai neteisėtai išgavo tariamai melagingus asmenų paaiškinimus. Pažymėtina, kad 2019 m. spalio 26 d. paaiškinime N. M. pripažino, jog 2019 m. spalio 26 d. „paėmė vakarui 4 žmones pabandyti dirbti“ (b. l. 16), kas tik dar kartą patvirtina, jog su jos žinia asmenys ne tik stebėjo kaip dirba UAB „A“ darbuotojai, bet ir atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo nelegaliai, nes su asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, ką imperatyviai numato tiek DK, tiek UĮ.
32. Šios administracinio nusižengimo bylos kontekste svarbūs ir Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. atliktų patikrinimų metu duoti D. S. (b. l. 8), I. B. (b. l. 9), L. K. (b. l. 10–11), J. S. (b. l. 12–13) ir D. D. (b. l. 15) rašytiniai paaiškinimai. Juose asmenys nurodė, kad buvo atliekami šie UAB „A“ darbuotojų darbines funkcijas atitinkantys veiksmai: valomos ir dėliojamos taurės, plaunami indai, ruošiami stalai, pjaustomi pomidorai ir duona. Taip pat iš foto nuotraukų matyti, kaip I. B. plauna indus, t. y. atlieka plovėjos darbines funkcijas (b. l. 20). Asmenys paaiškinimuose taip pat nurodė, kad dėl atėjimo į UAB „A“ patalpas susitarė su N. M., kad pabandytų, ar jiems tiktų ir patiktų darbas, daliai asmenų būdavo duodamos bendrovės darbinės prijuostės, buvo tartasi dėl darbo laiko ir kt.
33. Apygardos teismas pažymi, kad susitarimo dėl išbandymo sąlygos yra numatytos DK 36 straipsnyje (past. – sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo), o nagrinėjamu atveju Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų patikrinimų metu su L. K., D. S., I. B., D. D. ir J. S. darbo sutartys sudarytos nebuvo, Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie asmenų darbo pradžią, tokiu būdu susitarimai dėl išbandymų sąlygų neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų. DK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja DK ar įstatymo normoms, taikomos DK ar įstatymo normos.
34. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad negalima šios nutarties 32 punkte nurodytų asmenų rašytinių paaiškinimų laikyti įrodymais, nes jie buvo gauti neteisėtai Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams bauginant, gąsdinant ir darant psichologinį spaudimą, todėl paaiškinimai neturi jokios juridinės reikšmės. Su šia apelianto pozicija apygardos teismas nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstą. Peržiūrėjus bylos medžiagoje esančius vaizdo įrašus (b. l. 55) nematyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai būtų bauginę, gąsdinę ar darę psichologinį spaudimą L. K., D. S., I. B., D. D., J. S. ar N. M. ar kaip kitaip pažeidę įstatymus, teisės aktus, galimai padarę nusikalstamas veikas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad darbuotojai elgėsi ir bendravo korektiškai, neperžengdami savo kompetencijos ribų, o asmenys žodinius ir rašytinius paaiškinimus davė laisva valia, kurie užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka, yra leistini, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo jais nesivadovauti. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai prisistatė, pateikė darbinius pažymėjimus ir nurodė, kad patikrinimai yra filmuojami, vaizdo fiksavimo priemonės nebuvo paslėptos ir akivaizdžiai matomos, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog patikrinimai buvo filmuoti slapta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek byloje esančiais vaizdo įrašais, tiek asmenų rašytiniais paaiškinimais, spręsdamas N. M. kaltės klausimą ir juos vertindamas su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis bei įrodymais. Tai, kad I. B. ir J. S. iš dalies pakeitė savo duotus rašytinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, negali būti traktuotina kaip N. M. kaltę paneigiančiais duomenis. 2019 m. spalio 26 d. paaiškinime N. M. nurodė, kad I. (past. – B.) yra jų šeimos pažįstama (b. l. 16). 2019 m. spalio 26 d. paaiškinime J. S. nurodė, kad yra restorano šeimininkų artimas draugas (b. l. 12). Šios aplinkybės suteikia pagrindą kritiškai vertinti jų pakeistas pozicijas teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip siekį padėti jų pažįstamai N. M. išvengti administracinės atsakomybės.
36. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad N. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje. ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
37. DK 120 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į daro laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius ir darbo laiką naktį. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad kasos aparato kasos operacijų žurnale matyti, jog 2019 m. rugsėjo 13–14, 18 ir 21 d. bei 2019 m. spalio 15 d. kasa buvo uždaryta po įmonės oficialaus darbo laiko pabaigos, t. y. po 22 val. (b. l. 23–25). Iš UAB „A“ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų nustatyta, kad šiomis dienomis nei vienam darbuotojui, taip pat ir A. N., kuris atsakingas už kasos žurnalo pildymą, nebuvo pažymėtas dirbtas laikas po 22 val., nors kasa buvo uždaroma po oficialaus bendrovės darbo laiko pabaigos, t. y. 22 val. (b. l. 41–48). A. N. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškinime neneigė ir patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 13–14, 18 ir 21 d. bei 2019 m. spalio 15 d. kasą po oficialaus bendrovės darbo laiko uždarė būtent jis (b. l. 18). DK nustatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį (DK 111 straipsnio 1 dalis). Iš minėtų aplinkybių visumos akivaizdu, kad A. N. atliko vadovo pavestas darbines funkcijas (past. – N. M. pavedimą uždaryti bendrovės kasą) po nustatytų oficialių bendrovės darbo valandų, kas turėjo būti pažymėta įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau tai nebuvo padaryta. Šie N. M. veiksmai atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir duomenų bei įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad N. M. padarė minėtą administracinį nusižengimą, o su šia išvada neturi pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
38. Apeliantas skunde nurodo, kad N. M. teisė gintis buvo apribota, nes administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ nurodyta tik viena data – 2019 m. spalio 26 d.
39. ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jeigu asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jeigu tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
40. Sutiktina, kad 2019 m. gruodžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ nurodomas tik vienas laikas, t. y. 2019 m. spalio 26 d. (b. l. 2). Apygardos teismo vertinimu, ši techninio pobūdžio klaida ir netikslumas negali būti pagrindas teigti, kad N. M. teisė gintis buvo apribota. Iš minėto administracinio nusižengimo protokolo skilties „Pažeidimo esmė“ akivaizdžiai matyti, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu administracinėn atsakomybėn buvo traukiama N. M.. Šioje skiltyje aiškiai nurodyti administracinių nusižengimų padarymo laikai, vieta, aiškiai nurodytos padarymo aplinkybės, jie nėra dviprasmiški ar nesuprantami. Priešingai, šioje administracinio nusižengimo protokolo skiltyje tiksliai nurodoma pažeidimų esmę. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyti ir teisės aktai, kuriuos ji galimai pažeidė. Be to, N. M. atstovauja advokatas, kuris turėjo susipažinti ir su administracinio nusižengimo protokolu, todėl teigti, kad N. M. buvo apribota teisė į gynybą dėl šio formalaus netikslumo, nėra absoliučiai jokio pagrindo.
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos N. M. gynėjo advokato Roberto Klovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.