Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-14 · Administracinė byla Nr. I-1722-1063/2018

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
I-1722-1063/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00366-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
A. L., A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Administracinė byla Nr. I-1722-1063/2018 Proceso Nr. 3-61-3-00366-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų A. L. ir A. D., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. L., skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi su skundu (b. l. 65–67) į teismą prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 92 000 Eur žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl ilgalaikių pasimatymų su J. D. nesuteikimo.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjos vyras J. D. buvo nuteistas aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausme, pirmuosius 10 metų atliekant kalėjimo režimu Lukiškių TI-K. Šiuo metu J. D. jau yra atlikęs daugiau nei 6 metus ir 7 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Per šį laikotarpį pareiškėjams nė karto nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su J. D.. Lukiškių TI-K atsisakymą suteikti ilgalaikius pasimatymus motyvavo tuo, kad Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumatė ir nenumato nuteistojo teisės į ilgalaikį pasimatymą, tol, kol J. D. kali Lukiškių TI-K. Pareiškėjos nuomone, toks draudimas yra diskriminacinis kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Pažymėjo, kad dėl ilgalaikių pasimatymų nebuvimo tiek pareiškėja, tiek jų sūnus atitolo nuo vyro ir tėvo, nes per trumpuosius pasimatymus neužtenka paprastų, žmogiškų santykių, bendravimo, pokalbių, spręsti šeimos reikalus. Nesudarant galimybės ilgalaikiams pasimatymams prasidėjo šeimos byrėjimas, sūnus patyrė išgyvenimus, suprastėjo fizinė ir emocinė sveikata. Nurodė, kad patyrė didelius išgyvenimus, nerimą, pergyvenimus, todėl patirtą žalą prašė kompensuoti pinigais.