Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokolo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Rūtelė Buragaitė 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 60-ANTR_P-3202-2022 K. G. už tai, kad jis 2022 m. birželio 4 d., apie 13.00 val., adresu Senojo Turgaus g. 1, Palanga, einant I. L. link sankryžos su J. Janonio gatve, viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties (užkliuvo už šuns pavadėlio) žiauriai pasielgė su I. L. gyvūnu - miniatiūrinio dydžio Maltos bišonų veislės šunimi, taip pat K. G. tyčia pastūmė I. L. ir grasino jai suduoti rankos kumščiu, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 18 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo parašo ant protokolo atsisakė. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11062-2022 administracinio nusižengimo byloje K. G. nubaustas už ANK 346 straipsnio 18 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą galutine 950,00 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11062-2022 administracinio nusižengimo byloje K. G. nubaustas už ANK 346 straipsnio 18 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą galutine 950,00 Eur bauda, kadangi 2022 m. birželio 4 d., apie 13.00 val., adresu Senojo Turgaus g. 1, Palanga, einant I. L. link sankryžos su J. Janonio gatve, viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties (užkliuvo už šuns pavadėlio) žiauriai pasielgė su I. L. gyvūnu - miniatiūrinio dydžio Maltos bišonų veislės šunimi. Taip pat K. G. tyčia pastūmė I. L. ir grasino jai suduoti rankos kumščiu.

2022 m. birželio 4 d. Policijos registruojamų įvykių registre (PRIR) gautas I. L. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. birželio 4 d., apie 13.00 val., jai su drauge einant Senojo Turgaus g., Palangos m. ir vedantis šuniuką, kuris buvo vedamas pririštas su pavadėliu, ties sankryža su J. Janonio g. vyriškis, kurio nepažino, ėjo per tarpą tarp jos ir jos vedamo šuniuko. Priėjęs atsirėmė į pavadėlį, tada paėmė už pavadėlio šuniuką, prisitraukė arčiau savęs ir su pavadėliu sviedė į šoną. Šuniukas sužalotas nebuvo. Tada vyriškiui šūktelėjo ką jis daro, pastarasis nieko neatsakė, tik ją pastūmė, norėjo jai trenkti, tačiau, praeiviams įsikišus, nuėjo toliau. Jam einant sekė jį iš paskos ir skambino bendruoju pagalbos telefonu. Kai vyriškis ją pastūmė, nepargriuvo ir jokio fizinio skausmo nepatyrė, tik buvo nemalonu. Nurodė, kad materialinė žala jai nepadaryta, tik patyrė moralinę žalą, kurios tuo metu įvardinti negalėjo.

2022 m. birželio 8 d. gautas patikslintas pareiškimas, kuriame I. L. detaliau nurodė įvykio aplinkybes nurodydama, kad K. G. dėl mažareikšmės dingsties (užkliuvo už šuns pavadėlio) žiauriai pasielgė su pareiškėjos I. L. gyvūnu - miniatiūrinio dydžio Maltos bišonų veislės šunimi: sugriebęs ranka už pavadėlio, prie kurio buvo prisegtas šuo, tyčia staigiai ir stipriai truktelėjo šunį, dėl ko šis gyvūnas buvo išsviestas į 1 - 1.5 m aukštį ir nusviestas 3 - 4 m trūktelėjimo kryptimi, tuomet šuns kūnas krisdamas šonu trenkėsi į grindinį, o antkaklis buvo jėga nunertas nuo šuns kaklo. Tokiais veiksmais K. G. sutrenkė šuns krūtinės ląstą, sukėlė širdies ritmo tachikardiją, plaučių karkimą, skausmą ir stresą, dėl ko šuniui grėsė suluošinimas - grėsė kaklo, trachėjos, stuburo ir kitų kaulų lūžiai, vidaus organų sutrenkimas.

Tikslinant įvykio aplinkybes medžiagoje Nr. M-l-01-31665-22 apklausta kartu su I. L. buvusi įvykio liudininkė S. P. nurodė, kad 2022 m. birželio 4 d., apie 13.00 val., Senojo turgaus g., Palangoje, ji ėjo su drauge I. L. kuri vedėsi Maltos bišonų veislės šunį su pavadėliu, kurio ištiestas ilgis tuo metu buvo apie trys metrai. Priėjus Senojo Turgaus ir J. Janonio gatvių sankryžą į ištiestą pavadėlį atsirėmė K. G.. K. G. prisitraukė pavadėlį ir su pavadėliu sviedė šuniuką į šoną. Nusviedus šunį, jis išsinėrė iš pavadėlio. Kai vyriškis nusviedė šuniuką, I. L. sušuko: „Ką jūs darote?“. K. G. nieko neatsakė. S. P. nurodė, kad K. G. numetus pavadėlį, I. L. priėjo prie vyriškio pasiaiškinti, kodėl taip padarė, bet K. G. I. L. nustūmė nuo savęs ir nieko nesakęs nuėjo toliau.

Po įvykio šuo buvo apžiūrėtas veterinarijos medicinos gydytojo Ričardo Vaišvilos. Apžiūros metu konstatuota, kad vizualiai šuniukas jaučiasi neblogai. Akių vyzdžiai gerai reaguoja į šviesos šaltinį. Auskultuojant plaučius girdimi karkalai. Širdies darbas tachikardiškas. Šuniukas dar pilnai neišėjęs iš šoko. Palpuojant krūtinės ląstą šuniukas jaučia skausmą. Pirštais šonkaulių lūžiai neapčiuopiami. Kojų kaulai nelūžę, stuburas netraumuotas. Apie vidaus organus negali nieko pasakyti, tam reikia atlikti ultragarsinį tyrimą. Rekomendavo stebėti šuniuką kelias dienas. Esant kažkokiems negalavimams atlikti specialius tyrimus. Už minėtą apžiūrą I. L. sumokėjo 120,00 Eur.

K. G., apklausos metu nurodė, kad 2022 m. birželio 4 d. jis ėjo iš Nepriklausomybės aikštės link Senojo turgaus gatvės. Staiga jis prieš kojas pastebėjo pavadėlį. Pastebėjęs pavadėlį jis labai išsigando, kad tuoj pargrius ant žemės, todėl paėmė už pavadėlio ir pajuto dešinės rankos piršte skausmą. Apsižiūrėjęs pastebėjo, kad pavadėlis įpjovė į pirštą. Tada jis, nenorėdamas pargriūti, gan stipriai timptelėjo pavadėlį į šoną ir pamatė, kad šuniukas iš pavadėlio išsinėrė. Prie K. G. priėjo mergina ir pradėjo ant jo šaukti. Kadangi mergina labai garsiai šaukė, siekiant išvengti didesnio konflikto, K. G. ją nestipriai nustūmė nuo savęs ir nieko nesakęs nuėjo link namų.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad 2022-06-04, apie 13 val., Senojo Turgaus gatvėje, Palangoje, nukentėjusioji ėjo šaligatviu kartu su pussesere S. P. ir vedėsi nedidelį šunį. Prasilenkiant su atsakomybėn patrauktu asmeniu K. G., susidarė situacija, kuomet šuo atsidūrė K. G. iš dešinės, o nukentėjusioji I. L. – iš kairės. Tokiu būdu šuns pavadėlis atsidūrė skersai K. G. kojų. Dėl to ginčo tarp įvykio dalyvių nėra, tačiau toliau įvykio dalyvių versijos ir vertinimai išsiskiria. Nukentėjusioji ir liudytoja kategoriškai teigia, kad K. G., nors galėjo matyti ir suprasti, kad įsirėmė į šuns pavadėlį, nesustojo, o tyčia ėjo toliau, tempdamas kojomis pavadėlį. Jis tai darė tyčia, nepaisydamas nukentėjusiosios prašymų sustoti, ir mėginimų K. G. apeiti. K. G. veiksmai akivaizdžiai buvo kažkokių principų, iššūkio demonstravimas. Galiausiai sustojęs, K. G. paėmė ranka už šuns pavadėlio ir staigiu stipriu judesiu trūktelėjo šunį už kaklo, dėl ko miniatiūrinis šuo buvo išsviestas apie metrą į orą, buvo nusviestas kelis metrus į šoną ir, krisdamas, trenkėsi ant šaligatvio. Tuo tarpu K. G. teigia, kad, prasilenkiant su nukentėjusiąja, pavadėlis apsivyniojo jam aplink kojas, todėl suėmė jį ranka ir patraukė, nes buvo iškilęs pavojus nugriūti ir susižaloti. Šunį neva pastebėjo tik tuomet, kai traukė pavadėlį. Šunį patraukė nestipriai, jo nesvaidė. Antkaklis nuo šuns kaklo tuo metu nusimovė, bet ne dėl traukimo jėgos, o dėl to, kad buvo per laisvas. Šuo numestas nebuvo, pats paėjo į šoną. Nukentėjusioji buvo per daug išvyniojusi pavadėlį, todėl kėlė pavojų praeiviams. Šuns nesužalojo, pavojaus jį suluošinti ar užmušti nesukėlė.

Vertinant parodymus ir versijų teisingumą, teismas atsižvelgia į byloje surinktų įrodymų visumą. Nukentėjusioji I. L. ir liudytoja S. P. nuo pat įvykio pradžios savo parodymuose nuosekliai teigė, kad K. G. suėmė ranka už šuns pavadėlio ir staigiu stiprius judesiu trūktelėjo šunį, tokiu būdu nusviesdamas šunį į šoną. Kadangi šuo miniatiūrinis (Maltos bišonas), jis dėl tokių K. G. veiksmų buvo išsviestas į orą ir už kelių metrų trenkėsi ant šaligatvio. Nukentėjusioji ir liudytoja K. G. nepažinojo, jokių reikalų su juo anksčiau neturėjo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos turi kokį nors suinteresuotumą apkalbėti K. G.. Be to, būtų neįtikėtina, kad nukentėjusioji ir liudytoja kviestų policiją, sektų K. G., nurodydamos, kur jis nueina, rašytų pareiškimus, kviestų veterinarą, gaištų laiką procese vien dėl to, kad K. G. patraukė šunį į šoną. Nors K. G. teigia, kad nukentėjusioji jam kerštauja, tačiau taip ir nepateikė jokio konkretaus paaiškinimo kuom pasireiškia tas tariamas kerštavimas.

Vertinant nukentėjusiosios I. L. parodymų teisingumą, atsižvelgtina į tai, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje pateiktas veterinaro elektroninis laiškas, kuriuo jis patvirtina, kad 2022 m. birželio 4 d. jis buvo iškviestas, apžiūrėjo šunį ir konstatavo, kad šuns širdies darbas tachikardiškas, šuo vis dar pilnai neišėjęs iš šoko, girdimi karkalai plaučiuose, palpuojant krūtinės ląstą šuo jaučia skausmą, šuniui buvo panaudoti medikamentai. Nors K. G. menkina šį elektroninį laišką ir jo įrodomąją galią, tačiau paklaustas, ar, jo vertinimu, nukentėjusioji šį elektroninį laišką suklastojo, K. G. atsakė, kad to neteigia. Pasisakydamas dėl šio laiško K. G. išsakė prielaidą, kad Maltos bišonai neva iš prigimties yra ligoti šunys, neva išvesti inbridingo būdu, todėl pas nukentėjusiosios šunį neva iš prigimties galėjo būti širdies ir kvėpavimo sutrikimai. Tačiau būtų neįtikėtina, kad veterinaras nežinotų ir neatskirtų, ar šuns kvėpavimo ir širdies darbo sutrikimai yra prigimtinio pobūdžio. Be to, veterinaro užfiksuotų simptomų visuma, įskaitant šoką, skausmą palpuojant krūtinės ląstą leidžia daryti kategorišką išvadą, kad šuns sveikatos sutrikimus lėmė mėtymas, kritimas, o ne prigimtinės ligos.

Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas K. G., pasakodamas apie šuns patraukimą jam iš kelio, nėra nuoseklus. Posėdžio pradžioje tvirtinęs, kad šunį tik nestipriai patraukė į šoną, vėliau jau išsakė frazę, kad šuo „aukščiau kelių nebuvo pakilęs“, t. y. jau pripažino, kad šuo buvo metamas, tik neva neaukštai. Į bylą pateikta fotolentelė patvirtina, kad šuo iš tiesų yra miniatiūrinio dydžio, todėl, jei pavadėlis buvo stipriai trūktelėtas, šis šuo tikrai galėjo būti nusviestas kelis metrus ir skaudžiai kristi ant šaligatvio.

K. G. ir jo atstovas akcentuoja, kad šuns pavadėlis buvo pernelyg atleistas (galimai buvo net 3 metrų ilgio), todėl trukdė praeiviams prasilenkti ir neva sukėlė pavojų K. G. nugriūti. Savo veiksmus K. G. aiškina savigyna – neva dėl pavadėlio buvo atsiradęs pavojaus pačiam K. G. ir jo sveikatai, tačiau pažymėtina, kad savigyna yra leidžiama tik nuo realaus, jau vykstančio kėsinimosi, o ne nuo menamo pavojaus. K. G. nenurodė, kad turi kokių nors sveikatos sutrikimų, todėl būtų neįtikėtina, kad jis, prasilenkdamas su nukentėjusiąja, nematė jos vedamo šuns ir jo dydžio. Todėl akivaizdu, kad K. G. tikrai galėjo suprasti ir suprato, kad į jo kojas pavadėlį atrėmęs miniatiūrinis šuo tikrai nekelia pavojaus išversti K. G. iš kojų. Kita vertus, jei šuo būtų stambus, o jį vedantis šeimininkas – stiprus vyras, tai tuomet vargu, ar K. G. iš viso būtų išdrįsęs trūktelėti pavadėlį. Šiuo atveju pritartina policijos nutarime nurodytam vertinimui, kad užkliuvimas už šuns pavadėlio tebuvo menkavertė priežastis, pretekstas padaryti nutarime nurodytus nusižengimus. Nukentėjusioji pagrįstai įvertino, kad šuns ir pavadėlio pasipainiojimas savaime nesukėlė pavojingos situacijos, juolab, kad nukentėjusioji stengėsi ją ištaisyti, stengėsi apibėgti K. G., atlaisvinti pavadėlį. Principingas ėjimas į priekį tempiant pavadėlį ir vėliau sekęs žiaurus šuns numetimas, trūktelėjus jį už kaklo, tolimesni K. G. veiksmai aiškiai parodo tai, kad K. G. stengėsi demonstruoti savo pranašumą, elgėsi iššaukiančiai, priešpastatydamas save prieš kitus visuomenės narius. Tuo atveju net, jei K. G. tas pavadėlis visgi sutrukdė – tikrai buvo galimybės civilizuotai prasilenkti, stabtelti, kad šuns šeimininkė pereitų į šuns pusę ar pritrauktų šunį. Šiuo atveju spręstina apie tai, kad pavadėlis K. G. tėra pretekstas išreikšti agresiją, kurią jis išliejo ant šuns, o paskui, stumdydamas, - ir ant nukentėjusiosios I. L..

Nors K. G. pabrėžia, kad pas šunį nebuvo rasta išorinių sužalojimų ar vidaus organų pažeidimų, kurie būtų matomi echoskopuojant, tačiau tai nereiškia, kad K. G. elgesys nebuvo žiaurus ir kad būtent tas elgesys nekėlė šuns suluošinimo ar mirties pavojaus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12-1 punktas nustato gyvūno suluošinimo sąvoką – veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai. Nagrinėjamu atveju į byla pateiktas Vilniaus veterinarijos įstaigos išrašas, kuriame fiksuota, kad šuo iki šiol jaučia psichologinius sutrikimus – tapo baikštus, kartais sutrinka kvėpavimas. Taigi akivaizdu, kad šuniui yra iki šiol išlikę žalos psichikos sveikatai liekamieji reiškiniai. Kita vertus, ANK 346 straipsnio 18 dalis nustato atsakomybę už žiaurų elgesį, dėl kurio gresia gyvūno suluošinimas ar mirtis, t. y. kai toks žiaurus elgesys gali sukelti tokias pasekmes, bet nebūtinai sukelia. Nagrinėjamu atveju nereikia ir specialių žinių, kad būtų galima spręsti apie tai, kad K. G. padarytas stiprus miniatiūrinio šuns trūktelėjimas už kaklo, numetimas kelis metrus į šoną ant šaligatvio tikrai galėjo padaryti tokiam mažam trapiam šuniui kaulų lūžius ir kitus sužalojimus, dėl kurių šuniui grėsė suluošinimas ar net mirtis. Tai, kad laimingo atsitiktinumo dėka šuniui nelūžo kaulai, jis nebuvo suluošintas ir nežuvo, dar nereiškia, kad tokios pasekmės net ir negrėsė. Atitinkamai nėra pagrindo perkvalifikuoti K. G. pageidavimu jo padarytą veiką pagal švelnesnę sankciją numatančią ANK 346 straipsnio dalį. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis draudžia žiauriai elgtis su gyvūnu, kelti jam žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. K. G. teigia, kad jis yra medikas, tokiu atveju jis tuo labiau turi žinoti, kokie veiksmai kelia skausmą ir traumavimosi pavojų. Todėl K. G., trūktelėjimu už kaklo išsviedęs šunį į orą ir numetęs jį ant šaligatvio, tikrai suvokė, kad šiais savo veiksmais jis kelia šuniui skausmą ir kelia jo suluošinimo ar net mirties grėsmę.

Atsakomybėn patrauktas asmuo K. G. savo skunde ir jo atstovas advokatas savo kalboje teigė, kad institucija netinkamai surašė nutarimą, nes nepateikė nuorodos į gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo konkrečią normą, kurią K. G. neva pažeidė. Tai yra K. G. ir jo atstovas akcentuoja, kad ANK 346 straipsnio 18 dalis yra blanketinė norma, todėl, jų nuomone, taikant atsakomybę pagal šį straipsnį būtina nurodyti ir nuorodą į gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei nurodyti, kokio šio įstatymo straipsnio reikalavimų K. G. nesilaikė. Tai, kad ši norma yra blanketinė, pasisakė ir LAT nutartyje Nr. 2AT-62-648/2022. Tai yra LAT pasisakė, kad ANK 346 str. yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, o veisėjams - veterinarijos reikalavimuose). Procesinis reikalavimas nurodyti protokole ir nutarime aiškų kaltinimą yra skirtas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Nagrinėjamu atveju K. G. ir jo atstovas teisingai akcentuoja, kad nutarime nėra nuorodos į gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, nors tokia turėtų būti dėl ANK 346 str. blanketiškumo. Tačiau, teismo vertinimu, šis nutarimo trūkumas nėra toks esminis, kad dėl to būtų pažeista K. G. teisė žinoti, kuo jis kaltinimas, už ką konkrečiai baudžiamas, nuo kokių kaltinimų jam reikia gintis. Pažymėtina, kad pats K. G. aiškiai nurodė savo skunde, jog būtent gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis draudžia žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti. K. G. ir skunde, ir teismo posėdyje aiškiai pasisakė, kad jis žino, jog yra kaltinamas ir policijos nutarimu nubaustas būtent už tai, kad žiauriai pasielgė su nukentėjusiosios I. L. šunimi – kad stipriai trūktelėjo jį už pavadžio, tokiu būdu išsviedė šunį į orą ir numetė ant šaligatvio, dėl ko šuo galėjo žūti arba būti suluošintas. K. G. neneigia, kad jis žino, jog yra patrauktas atsakomybėn būtent už šiuos veiksmus su šunimi, ne kokius nors kitus veiksmus. Taigi šiuo atveju nėra abejonės, jog K. G. tikrai žino, kuo jis yra kaltinamas, ginasi nuo tokių kaltinimu teigdamas, kad šuns į orą nemetė, už pavadėlio šunį patraukė nestipriai, šuns nesužalojo, grėsmės šuns suluošinimui ar mirčiai nesukėlė. Pripažintina, kad nutarimo trūkumas dėl nuorodos į gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą neįrašymą yra formalus ir neturintis šioje konkrečioje byloje jokios esminės reikšmės K. G. teisei į gynybą, teisei į žinojimą, kuo jis kaltinamas, užtikrinimui. Pažymėtina, kad K. G. nurodo alternatyvius prašymus, t. y. ko jis prašo pagal skundą, tačiau nekelia prašymo grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo, neprašo teismo įpareigoti instituciją iš naujo suformuluoti nutarimą.

Pritartina nutarimą surašiusios institucijos pozicijai apie tai, kad K. G. yra pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir už viešosios tvarkos sutrikdymą – už tai, kad jis ranka pastūmė nukentėjusiąją I. L. ir grasino suduoti jai kumščiu. K. G. šią faktinę aplinkybę iš dalies pripažįsta – jis pripažįsta, kad stūmė nukentėjusiąją nuo savęs, nes ji per arti priėjo ir ant jo šaukė, buvo tokią įsiaudrinusi, kad net tiško seilės. Grasinimą suduoti kumščiu K. G. neigia. Nukentėjusioji I. L. patvirtino, kad ji buvo arti priėjusi prie K. G., šaukė ant jo, klausė, ką jis daro. Taigi šiuo atveju nukentėjusioji, piktindamasi dėl numesto šuns, priėjo prie K. G., o jis susierzino, kad ji įėjo į jo asmeninę erdvę, t. y. priėjo per arti, tačiau tai jokiu būdu nėra teisėtas pagrindas stumdyti kitą žmogų. Jei toks elgesys būtų toleruojamas ir nebaudžiamas, tuomet visuomeninis gyvenimas taptų laukinis. Pažymėtina, kad kito žmogaus stumdymas, net jei jo elgesys erzina, nėra teisėta veikla. Bylos įrodymų visuma leidžia spręsti, kad K. G. ne tik stūmė nukentėjusiąją, bet ir grasino jai suduoti kumščiu. Apie tai leidžia spręsti ne tik nuoseklūs nukentėjusios ir liudytojos parodymai, duoti teismo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė apie tai, kad po to, kai K. G. ją nustūmė, ji vėl ėjo prie jo aiškintis dėl šuns. Todėl teismas laiko tikėtinu, kad tuomet jau K. G. pagrasino jai kumščiu, kad ši nesiartintų. K. G. veiksmai sukėlė sąmyšį, t. y. sutrikdė rimtį – žmonės pradėjo piktintis, užkardino K. G. veiksmus. K. G. to neneigia, tik teigia neatsimenąs, ar žmonės užkardino būtent jo veiksmus. Pripažintina, kad surinktų duomenų visuma leidžia spręsti apie tai, kad K. G. sutrikdė viešąją tvarką, todėl buvo pagrįstai nubaustas ir pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju sutiktina su nutarimą surašiusios institucijos pozicija, kad nėra ultima ratio sąlygų K. G. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau palikti tokį elgesį nenubaustą irgi negalima.

Taip pat sutiktina su nutarimą surašiusios institucijos atstovo argumentu apie tai, kad tam, jog būtų galima surašyti K. G. administracinį nurodymą, nėra ANK 610 straipsnyje numatytų sąlygų, nes nukentėjusioji I. L. patyrė turtinę žalą, o ji nėra atlyginta. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl K. G. veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, dėl jos atlyginimo ji kreipsis į teismą civilinio proceso tvarka. Be to, nėra pagrindo surašyti K. G. administracinį nurodymą dar ir dėl to, kad maksimali bauda ANK 346 straipsnio 18 dalies sankcijoje viršija ANK 610 straipsnyje numatytą ribą, iki kurios dar galima surašyti administracinį nurodymą.

Susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą pareigūno nutarimą, Pareiškėjo skunde ir nutarimą surašiusios institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, fotolenteles, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.

Institucija, nutarimu paskyrusi pareiškėjui nuobaudą, siekiant patikrinti nukentėjusio asmens pareiškime ir protokole nurodytas aplinkybes, vertino surinktus įvykio dalyvių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir jų pagrindu surašė motyvuotą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Taigi matyti, jog nutarimas paskirti administracinėn atsakomybės patrauktam asmeniui nuobaudą priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, taip pat surinkus objektyvius duomenis, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų.

Nukentėjusiosios I. L. atstovas advokatas pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiajai I. L. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad dalis išlaidų buvo patirta ikiteisminėje stadijoje – nukentėjusioji mokėjo advokatui už pareiškimo policijai surašymą, už policijos nutarimo išreikalavimą, vėliau byla persikėlė į teisminę stadiją.

ANK 666 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartyje Nr. eA-353-822/2022 išaiškino, kad tuo atveju, jei pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama teisme ir šios bylos procesas užsibaigė teisme, tokiu atveju proceso išlaidų, patirtų ikiteisminėje stadijoje (kuomet byla dar buvo institucijos žinioje) priteisimo klausimas irgi sprendžiamas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-147-588/2022 teisenoje nukentėjusiosios I. L. teises ir teisėtus interesus atstovavo profesionalus teisininkas - advokatas, I. L. nėra teisininkė, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė 750,00 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvauja byloje, kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos priteistinos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir K. G. skundo netenkinti.

Priteisti I. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.