- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-238-557/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10011-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir R. V. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. vasario 14 d. (viena diena).
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. V. pripažintas recidyvistu.
Iš R. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 420,04 Eur žalos atlyginimo. Iš R. V. nukentėjusiajam R. B. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. V. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo mėn. 7 d. apie 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje ties 3-iuoju aukštu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,75 promilės neblaivumas), tyčia kumščiu sudavė 2 smūgius R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, taip nukentėjusiajam R. B. padarė dvigubą apatinio žandikaulio kairės pusės kūno ir dešinės pusės šakos lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Mano, kad buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis, nes jo atžvilgiu teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas;
2.2. R. V. padarė atitinkamas išvadas dėl savo gyvenimo būdo, sutinka ir nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, o laisvės atėmimo vietoje nėra sudarytos galimybės to daryti, todėl jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi R. V. apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar savo kaltės, o prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.
5. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. V. paskyrė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artimą, bet jo nesiekiančią bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Skirdamas bausmę ir parinkdamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (teistas 14 kartų, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas). Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir R. V. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. V. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas R. V. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti R. V. paskirtos bausmės, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kaip ir minėta, R. V. padarė tyčinį nesunkų, tačiau įžūlų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį pakankamai rimtas pasekmes nepilnamečiui nukentėjusiajam, nusikaltimą, anksčiau teistas net 14 kartų, teistumas neišnykęs, administracine tvarka per paskutinius 1 metus baustas 3 kartus, nevedęs, nedirbantis. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
8. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką įmanoma pasiekti R. V. paskyrus realią, sankcijos vidurkį siekiančią laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, sumažino trečdaliu. Akivaizdu, kad R. V. piktybinės nuostatos yra susiformavusios, jis nekeičia savo pasirinkto gyvenimo būdo, ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ar jos dydis yra per griežti, todėl neteisingi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
9. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Įvertinus R. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, tai, kad jis keliolika kartų teistas, taip pat ir užsienio valstybėse – Lenkijoje ir Vokietijoje, kuriose bausmių vykdymas jam buvo atidėtas arba iš dalies atidėtas (t. 2, b. l. 34-36), tačiau tai nepadarė jam jokios teigiamos įtakos ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, spręstina, kad nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Todėl nuteistojo skunde deklaruojamas noras gydytis priklausomybę alkoholiui nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, juo labiau, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose sąlygos gydytis priklausomybės ligas taip pat yra, o alkoholio civilinė apyvarta draudžiama.
10. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad R. V. pataisos procesas be realaus bausmės atlikimo nebūtų efektyvus, kol pats nuteistasis nesiima dėti pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir susiformavusį gyvenimo būdą. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
11. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nors, remiantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, R. V. paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su 2025-03-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nesant dėl to apeliacinio skundo ir vengiant galimo nuteistojo teisinės padėties pabloginimo (priklausomai nuo teismo pasirinkto bausmių bendrinimo būdo ir proporcijų, nuteistojo teisinė padėtis subendrinus bausmes gali ne tik pagerėti, bet ir pablogėti), šis klausimas paliekamas spręsti BPK 347 str. nustatyta tvarka. Plačiau nepasisakoma ir dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu skundžiamu nuosprendžiu, kadangi apylinkės teismas, nors ir pasirinkęs visiškai netinkamą teisinio argumentavimo būdą (priešingai BK 27 str. 1 d. nuostatoms, pripažino nuteistąjį recidyvistu dėl ankstesnio nuteisimo už baudžiamąjį nusižengimą, nors tokį savo sprendimą privalėjo argumentuoti ankstesniais nuteistojo teistumais už tyčinius nusikaltimus), nes ankstesnių nuteistojo teistumų pobūdis ir nuteistojo asmenybė duoda pakankamą pagrindą BK 27 str. 1 d. nuostatų taikymui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.