- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 1-882-929/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. 2017 m. liepos 23 d., apie 04.25 val., Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,92 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis S. P., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017 m. liepos 23 d. būdamas namuose, išgėrė du litrus alaus. Išėjo į lauką parūkyti ir sugalvojo pasivažinėti su automobiliu. Automobilis priklauso jo tėčiui. Pamatė jo raktelius ir pagalvojo, kad pora ratų apsuks ir grįš. Sėdo už vairo būdamas neblaivus ir važiavo į (duomenys neskelbtini) pas ten gyvenančią mamą. Pravažiavo apie 5 kilometrus.. Karaliaučiaus gatvėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį pasodino į automobilį, uždėjo antrankius, jie kalbėjo tarp savęs. Įvyko konfliktas, jie jam dujų papurškė, elektrošoką panaudojo ir nuvežė kraujo paimti. Jis nesėdėjo ramiai automobilyje. Teisės vairuoti neturėjo, jos nėra įgijęs. Tėvui priklausantį automobilį pasiėmė savavališkai. Su nustatyti alkoholio koncentracijos kiekiu jo kraujyje, sutinka. VšĮ „Emprekis“ duomenyse automobilio „VW Polo“ vertė nurodyta teisingai. Gailisi dėl savo poelgio, kiekvieną dieną apie tai galvoja.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Mantas Bagušauskas parodė, kad 2017-07-23 d. apie 04.25 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu Ž. Jachimovič, Vilniuje, Karaliaučiaus g. ties pastatu Nr. 1 pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vairuotojas pasirodė apsvaigęs, todėl nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti. Karaliaučiaus g. ties pastatu Nr. 1 automobilis buvo sustabdytas. Tikrinant automobilio dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. P., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Alkotesteriu vairuotojui nustatytas 1.90 promilių girtumas. Jis pristatytas į priklausomybės ligų centrą ir į Vilniaus m. 2 PK (b. l. 10).
Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-07-23 apie 04.25 val., policijos patruliai M. Bagušauskas ir Ž. Jachimovič, Vilniuje, Karaliaučiaus g. ties pastatu Nr. 1 pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Polo“’ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti ir patikrinti, nes vairuotojas atrodė apsvaigęs. Sustabdžius automobilį, vairuotojas pasakė, kad neturi dokumentų. Asmuo atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Ant automobilio priekinės sėdynės pastebėjo S. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir automobilio registracijos liudijimą. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatė 1.90 promilės girtumą. Automobilis netrukdė eismui, todėl buvo paliktas sustabdymo vietoje. S. P. tarnybiniame automobilyje nuolat reiškė nepasitenkinimą policijos darbu, kelis kartus ranka sudavė į apsauginį stiklą, prašė jį paleisti. Po įspėjimo vėl stipriai sudavė į stiklą, dėl to prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos, nuo ko jis apsiramino. Pradėjus važiuoti į priklausomybės ligų centrą jis vėl ėmė daužytis, sustojus ir nurodžius sudėti rankas už nugaros jis reikalavimo nevykdė, todėl buvo įspėtas, kad bus panaudotas elektros šokas. Asmeniui ir toliau nevykdant reikalavimų, buvo panaudotas prietaisas „Taser“, rankos suvestos už nugaros, tuomet asmuo aprimo ir buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, iš jo į Vilniaus m. 2 PK (b. l. 5).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 7420/2017 (01) nurodyta, kad S. P. kraujyje, paimtame 2017-07-23 05.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 1.92 promilės etilo alkoholio (b. l. 17).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1270 duomenų matyti, kad S. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1.92 promilės etilo alkoholio. Asmuo neblaivus, vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 18).
Alkoholio kiekio matuoklio kvite užfiksuota, kad 2017-07-23 04.29 val. S. P. buvo nustatytas 1.90 promilės girtumas (b. l. 15).
Išraše iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „VW Polo 64 SDI“, 1998 m. gamybos, hečbeko kėbulu, kurio variklio galia 47 kW bei variklio darbinis tūris 1895 cm³, vertė 2017 m. liepos mėnesį buvo 790 eurų (su PVM) (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Dėl S. P. veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad S. P. kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017 m. liepos 23 d. vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę - nuvažiavo apie penkis kilometrus. Be visiško S. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojo M. Bagušauko parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, specialisto išvada. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.
Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Laiduotojas G. P. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį jo atsakomybei.
BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis S. P. BK 40 str. 2 d. nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo. Be to, kaltinamasis studijuoja (duomenys neskelbtini), bei dirba (duomenys neskelbtini). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. S. P. yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro (b. l. 39-44), nustatyta, kad S. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jo padarytų nusižengimų yra alkoholio vartojimas viešoje vietoje, melagingas policijos pareigūnų iškvietimas, policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas ir kt. Administraciniai baustumai, be abejonės, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Visgi, svarstydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenimis, šiuos pažeidimus jis padarė 2014-2015 metais. Paminėtina, kad S. P. ir 2017-10-17 buvo nubaustas pagal ANK 424 str. 2 d. už vairavimą neturint teisės vairuoti, tačiau šį pažeidimą jis padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, už ką ir yra teisiamas šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 7-8). Daugiau administracine tvarka kaltinamasis baustas nebuvo. Teismas atsižvelgia į tai, kad S. P. yra jauno amžiaus, atliko privalomąją karo tarnybą, studijuoja aukštojoje mokykloje, dirba, neteistas. Šių aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje S. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teismo posėdyje apklaustas G. P. paaiškino, kad sutinka laiduoti už S. P.. Jis yra kaltinamojo brolis, šiuo metu jie gyvena kartu, brolį materialiai remia, kol pastarasis studijuoja. Jo nuomone, S. P. nusikalstamą veiką padarė dėl nebrandos, jo poelgį vertina neigiamai, visada stengėsi rodyti jam teigiamą pavyzdį.
Teismas nustatė, kad G. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jo vertybinė orientacija pozityvi. Laiduotojas taip pat nurodė, kad S. P. jos klauso, atsiskaito dėl savo planų, tarp jų yra glaudus ryšys, jie užsiiminėja bendra sportine veikla. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojo charakteristika, jo bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad G. P. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam S. P..
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis S. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą broliui G. P.. Laidavimas taikytinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 str. 2 d. be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
S. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę, tačiau neturėdamas tokios teisės. Tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, kaltinamajam būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. S. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, priklauso ne jam, o kitam asmeniui – jo tėvui G. P.. Teismas nenustatė BK 72 str. 4 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau BK 72 str. 5 d. įtvirtintas imperatyvas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamojo S. P. padarytas KET pažeidimas, laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 str. 5 d. numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo priemonė jam skirtina. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad automobilio „VW Polo 64 SDI“ vertė 2017 m. liepos mėnesį buvo 790 eurų su PVM. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., ši suma iš kaltinamojo konfiskuotina valstybės naudai.
Be to, BK 40 str. numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam S. P. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė –5 MGL (188,3 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Tačiau kadangi S. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamojo padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jam skirtinos įmokos dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.
Kaltinamajam S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
S. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., S. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., S. P. paskirti 5 MGL (188,3 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 5 d., iš S. P. išieškoti automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 790 eurų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.