Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-312-377/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-04
Bylos Nr.
e2-312-377/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01819-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
Ž. Ū.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-312-377/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01819-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 4 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui Ž. Ū. (toliau – atsakovas) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1116,43 Eur negrąžintą kreditą, 522,20 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant procesinius dokumentus atsakovui asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pirminis kreditorius „Swedbank“ AB ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-046991-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka, mokėti kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl sutartis 2019 m. lapkričio 5 d. buvo nutraukta.

2018 m. spalio 23 d. „Swedbank“ AB sudarė Periodinę reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje šalys susitarė, jog sutarties galiojimo laikotarpiu „Swedbank“ AB periodiškai parduoda , o „PlusPlus Capital“ AS sutartyje nurodytomis sąlygomis privalo pirkti reikalavimų portfelius, kurie priklauso ,,Swedbank“ AB ir yra „PlusPlus Capital“ AS komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis kreditoriui suteikia teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutarties išrašas patvirtina, kad pirminis kreditorius ,,Swedbank“ AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurį Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pirminiam kreditoriui ir sutarties nutraukimo dienai liko skolingas 1262,56 Eur negrąžinto kredito, 157,50 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanų ir 11,17 Eur delspinigių. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, pareiškęs pretenzijas dėl sutarties sąlygų, skolos paskaičiavimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1116,43 Eur negražinto kredito bei 522,20 Eur negautų pajamų priteisimo iš atsakovo yra pagrįsti, todėl tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1638,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 37 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS juridinio asmens kodas 11919806, 1116,43Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų 43 ct) negrąžintą kreditą, 522,20 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 20 ct) negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1638,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė