Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 80 MGL dydžio – 3 012,80 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams ir turto konfiskavimas, į valstybės biudžetą iš T. M. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 000 Eur.

Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 19.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz S 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnyje, reglamentuojančiame bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taip pat teismas patikrina, ar nagrinėjant bylą nebuvo padaryti esminiai šio Kodekso pažeidimai (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ginčija įrodymų vertinimą. Taip pat nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72 straipsnyje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas BPK nuostatas, apelianto keliamų klausimų esmę, bylą patikrina skundo ribose.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir įrodymų vertinimo.

8. Nagrinėjamoje byloje T. M. neblaivumas buvo nustatytas panaudojus specialią techninę priemonę – alkotesterį. Nors BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicija baudžiamosios atsakomybės taikymą sieja su tam tikros alkoholio koncentracijos nustatymu būtent kraujyje, aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio – nelaikytinas imperatyvu šią aplinkybę įrodinėti tik laboratorinio kraujo tyrimo rezultatais. Šis nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis gali būti įrodinėjamas ir kitais BPK reikalavimus atitinkančiais ir laikantis BPK nuostatų įvertintais įrodymais, tame tarpe ir naudojant specialias technines priemones (alkoholio kiekio matuoklius) gautais duomenimis. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo paimtas kraujo mėginys, negali lemti išvados dėl galimybės nustatyti, jog vairuotojo girtumas buvo didesnis, negu 1,5 promilės, nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-895/2018). Atsižvelgiant į paminėta atmetami, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad nenustačius didesnės, negu 1,5 promilės neblaivumo T. M. kraujyje, o neblaivumą patikrinus tik specialiomis techninėmis priemonėmis, jo veiksmai pagal BK 281 straipsnį negalėjo būti kvalifikuoti.

9. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus T. M. skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo. Bendrosios duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo nuostatos bei principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3, 4 dalimis, įrodymais gali būti bet kokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurie yra gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad T. M. kaltė dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai kraujyje nustatyta daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

11. T. M. savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam viso proceso metu neigė, tikino, kad alkoholį vartojo sustojęs, tačiau šią versiją paneigia pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir nuosprendyje išsamiai aprašyti įrodymai. Liudytojais apklausti patruliai T. M. ir S. B. patvirtino, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas apie kelyje pavojingai manevruojantį automobilį Mercedes, su šiuo automobiliu jie prasilenkė priešprieša, apsisuko ir vijosi jį su įjungtu garso signalu, švyturėliais, kol minėtas automobilis sustojo. Priėjus prie vairuotojo pamatė, kad šis akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, orientacija buvo sulėtėjusi, judesiai buvo nekoordinuoti kaip neblaivaus žmogaus. Patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas didesnis, negu 1,5 promilės neblaivumas. Aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad automobilis Mercedes, po to, kai jį važiuojantį pastebėjo patruliai ir pradėjo vytis, visą laiką buvo jų matymo zonoje, patruliai iš karto po sustabdymo priėjo prie automobilio, tačiau aplinkybės, kad priėjus prie automobilio T. M. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, kaip jis pats teigė – trauktinę, nenurodė. Apelianto minimas trauktinės butelis nebuvo surastas ir tą pačią dieną apžiūrėjus automobilį jo sustabdymo vietoje. Manyti, kad liudytojai T. M. ir S. B. apklausiami nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, pagrindo nėra, šių liudytojų suinteresuotumas byloje objektyviai nėra nustatytas (duomenų, kad jie būtų asmeniškai pažįstamo su apeliantu, jų santykiai būtų priešiški ar panašiai, byloje nėra), jų teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją apie automobilio Mercedes sustabdymo aplinkybes ir vairuotojo neblaivumą, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

12. 2017 m. rugpjūčio 20 d., 19.34 val. patikrinus T. M. blaivumą alkotesteriu „Alkotest 7510“ jam nustatytas 2,24 promilės neblaivumas. T. M. blaivumą pareigūnai tikrino sertifikuotu, galiojančią patikrą (galiojo iki 2017 m. rugsėjo 14 d.) turinčiu alkotesteriu, abejoti šio tikrinimo rezultatais nėra pagrindo. Tikrinimo alkotesteriu rezultato teisingumo nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad jam nebuvo leista į alkotesterį pūsti antrą kartą praėjus 10 minučių po pirmojo patikrinimo. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje objektyviais įrodymais nėra nustatyta, kad alkoholį T. M. būtų vartojęs prieš jo tikrinimą alkotesteriu (pareigūnai betarpiškai stebėjo apelianto vairuojamą automobilį nuo jo pastebėjimo kelyje iki sustabdymo, sustabdžius vairuotojas neteigė vartojęs alkoholį, atidaryto alkoholio buteliai automobilio salone nebuvo surasti), dėl ko pareigūnai būtų turėję palaukti ne mažiau, kaip 15 minučių ir tik tada leisti pūsti į alkotesterį. Be to, tikrinimo alkotesteriu rezultatas buvo aiškus, dėl jo jokių abejonių nekilo, todėl pareigūnai neturėjo pareigos neblaivumą alkotesteriu tikrinti antrą kartą. Neblaivumas T. M. buvo nustatytas ir pristačius jį į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur patikrinus alkotesteriu užfiksuotas 2,53 promilės neblaivumas. Išvada, kad apeliantas yra neblaivus (sunkus girtumas), įvertinus alkotesterio parodymus, objektyvius apžiūros duomenis (elgsena, nuotaika euforiška, sulėtėjęs dėmesys, vangi kalba, vangi mimika ir gestikuliavimas, jaučiamas alkoholio kvapas), pateikta ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlikto tikrinimo alkotesteriu rezultato, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui akto, kaip įrodymų, patikimumas apeliaciniame skunde yra kritikuojamas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šių duomenų, kaip BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, vertinimo.

13. Iškilus abejonėms dėl ligoninėje atlikto blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų patikimumo, buvo pateiktas šio alkotesterio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad alkotesteriui buvo atlikta patikra ir ji galiojo iki 2018 m. vasario 3 d., t. y. tikrinant T. M. neblaivumą alkotesteriui atlikta patikra galiojo. T. M. po to, kai 19.34 val. pareigūnams patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,24 promilės neblaivumas, buvo pristatytas į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, siuntimas atlikti medicininę apžiūrą išrašytas 20.00 val., Medicininės apžiūrios neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimo apžiūrai laikas nurodytas 20.05 val. Liudytojų S. B., T. M., D. V. parodymais nustatyta, kad atvykus į ligoninę T. M. neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu. Šios aplinkybės apklausiamas teisme neneigė ir pats apeliantas. Patikrinus alkotesteriu T. M. 20.07 val. (šis laikas fiksuotas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 2,53 promilės neblaivumas. Nors alkotesterio kvite užfiksuotas T. M. blaivumo tikrinimo alkotesteriu laikas 19.07 val., aukščiau aptartais duomenimis nustatyta įvykių seka nepalieka jokios pagrįstos abejonės dėl to, kad alkotesterio kvite užfiksuotas būtent T. M. ligoninėje atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatas, o vienos valandos laiko neatitikimas yra pateisinamas aplinkybėmis, neturinčiomis reikšmės užfiksuoto rezultato patikimumui ir tikslumui (dėl alkotesteryje nepakeisto laiko rodmens). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad asmuo apžiūros atsisakė, tačiau ši aplinkybė, priešingai negu tvirtina apeliantas, nesuteikia pagrindo abejoti akte užfiksuotų aplinkybių ir pateiktos išvados objektyvumu ir patikimumu. Aptariamame akte yra aiškiai nurodyta, kokiais išoriniais asmens požymiais, vertintinais remiantis Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, bei objektyviai užfiksuotais duomenimis (tikrinimo alkotesteriu rezultatu) remdamasi gydytoja sprendė apie T. M. neblaivumo laipsnį ir padarė išvadą dėl sunkaus girtumo. Apklausiama teisme kaip liudytoja gydytoja D. V. nurodė, kad konkrečiai šio atvejo neprisimena, tokių atvejų būna daug, patvirtino, kad tiriamojo apsvaigimas buvo nustatytas iš bendrųjų požymių, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, elgesys buvo euforiškas, neadekvatus tai situacijai. Nors liudytoja T. M. apžiūros aplinkybių tiksliai neprisiminė, aplinkybes nurodė remdamasi Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, liudytojos parodymų vertinimui jų patikimumo aspektu tai neturi reikšmės. Prieštaravimai šios liudytojos parodymuose nenustatyti, liudytoja Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuotą informaciją ir pateiktą išvadą dėl neblaivumo patvirtino, jos parodymai neprieštarauja kitiems pirmosios instancijos teismo ištirtiems bei įvertintiems ir šioje nutartyje dar kartą aptartiems įrodymams.

14. Pasisakant dėl skunde keliamų abejonių specialisto G. A. Ch. duotų paaiškinimų teisingumu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas šioje byloje buvo apklaustas kaip specialių žinių turintis asmuo, o jo paaiškinimai buvo įvertinti laikantis tų pačių įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų, kaip ir kiti įrodymai, t. y. pagal BK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Vien ta aplinkybė, kad specialistas teismo posėdyje nurodė manantis, kad alkotesteriu nustačius 2,24 promilės neblaivumą alkoholio kiekis kraujyje tuo metu taip pat galėjo būti 2,24 promilės, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. lapkričio 23 d. raštuose (2 t. b. l. 115–117) nurodyta, kad nėra metodikos koreliacijai tarp alkoholio koncentracijos kraujyje ir iškvėptame ore nustatyti, nesudaro pagrindo iš viso nesiremti šio specialisto teisme duotais paaiškinimais, kadangi, kaip minėta, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nėra būtina nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje, nes atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. Nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė yra nustatyta liudytojų parodymais apie tai, kad T. M. vizualiai atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sulėtėjusi orientacija, mąstymas, dėmesys, euforiška nuotaika, vangi mimika ir gestikuliavimas, sudarę pagrindą spręsti apie sunkų asmens girtumą, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) objektyviai užfiksuotu T. M. neblaivumu, kuris šiuo atveju nors ir buvo nustatytas ne kraujyje, o iškvėptame ore, buvo žymiai didesnis, negu 1,5 promilės.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų, įvertinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšies ir dydžio nustatymui. Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimus, baudžiamasis įstatymas T. M. pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išanalizuotus duomenis teisingai konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama abejonių nekeliančiai išvadai, kad vairavimo metu T. M. kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Nors su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka, apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo motyvai nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų teisingumo. Esant tokioms aplinkybėms nuosprendis laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašo apeliantas, pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

16. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs T. M. kaltu dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, paskyrė jam BK 68 ir 72 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir turto konfiskavimą iš T. M. išieškant konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz S 320 CDI“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 000 Eur.

17. Apeliaciniame skunde T. M. konkrečių argumentų dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo nenurodė, o teisėjų kolegija aplinkybių, rodančių, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam buvo paskirta nesant tam pagrindo, taip pat nenustatė. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio taikymo paskirtis (padėti įgyvendinti bausmės paskirtį) ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Remiantis teismų praktika ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-699/2017). T. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, automobilį vairavo būdamas neblaivus, anksčiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Šių aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė T. M. buvo paskirta pagrįstai, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – 2 metais, nustatytas atsižvelgiant į BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas. Neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar trumpinti jos taikymo terminą pagrindo nėra.

18. Skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymu. Ši baudžiamojo poveikio priemonė ginčijama dviem aspektais: teigiant, kad automobilis nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl BK 72 straipsnio nuostatos negalėjo būti taikomos; atkreipiant dėmesį, kad nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik automobilio savininko nurodyta turto verte byloje nesant jokių objektyvių tokią automobilio vertę patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, BK 72 straipsnio taikymo klaidų nenustatė.

19. Konfiskuotino turto samprata pateikiama BK 72 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad automobilis „Mercedes Benz S 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudotas T. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Nors T. M. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką bylose dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyti nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-699/2018, 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai automobilį pripažinęs nusikalstamos veikos priemone, nustatęs, kad šis automobilis priklauso kitam asmeniui – R. Š., nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų (nenustatyta, kad R. Š., leisdamas laikinai naudotis automobiliu, žinojo ar galėjo žinot apie automobilio naudojimą nusikalstamai veikai daryti), pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors transporto priemonės vertę – 12 000 Eur – teismas nustatė remdamasis tik automobilio savininko paaiškinimais, ši vertė atitinka apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą gautus duomenis. 2019 m. sausio 16 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis apie automobilio kainą, iš kurių matyti, kad automobilio „Mercedes Benz S 320 CDI“, techninėmis savybėmis atitinkančio R. Š. automobilio technines savybes, vidutinė rinkos kaina 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo 12363 Eur be PVM (2 t. b. l. 149). Duomenys iš VšĮ „Emprekis“ patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio vertė nėra aiškiai per didelė, atitinka vidutinę rinkos kainą, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje tik dėl tos aplinkybės, kad teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, rėmėsi išimtinai tik automobilio savininko paaiškinimais, nėra pagrindo.

21. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė T. M. buvo paskirta pagrįstai ir teisingai, teismo nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma neprieštarauja duomenims apie automobilio vidutinę rinkos vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Atsižvelgiant į paminėta nuteistojo T. M. apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir neteisingai nustatytos automobilio vertės atmetami, kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.