- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-13243-1088/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05243-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja, skolininkė, MB (duomenys neskelbtini) skundu (el. b. 1 failas, 1-9 lapai) prašo panaikinti antstolės R. P. (toliau – antstolė) 2025-02-26 patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patvarkymas) ir paskirti pakartotinę ekspertizę 180/491 dalies žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, butas, kartu – turtas) rinkos vertei nustatyti.
2. Skunde nurodė, kad 2024-10-24 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomosios bylos) areštuotas skolininkei priklausantis turtas. 2025-02-18 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis MB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), turtas įvertintas 372000,00 Eur. 2025-02-21 pareiškėja pateikė Prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, nes nesutiko su turto verte, tačiau antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto vertė neatitinka tikrosios pareiškėjos turto vertės: 1) Rinkos situacijos neatitikimas – ekspertizės akte nustatyta rinkos vertė 372000,00 Eur neatitinka realios rinkos situacijos. Atsižvelgiant į panašius objektus prestižiniame Žaliakalnio rajone, butų su panašiais parametrais kvadratinio metro kainos svyruoja nuo 5048,00 Eur iki 5465,00 Eur. Tuo tarpu Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) kvadratinio metro kaina (3726,99 Eur / kv. m) yra ženkliai mažesnė, neatitinkanti rinkos logikos ir objektyvių faktų (Aruodas.lt tinklapio duomenys). 2) Neįvertinti prestižinės vietovės ypatumai – Žaliakalnis yra prestižinis rajonas Kaune, dominuoja privatus, istorinio pobūdžio nekilnojamasis turtas. Tokios vietovės nekilnojamojo turto kainos natūraliai yra aukštos dėl ramių gyvenamųjų zonų su kokybiška infrastruktūra, netoliese esančių lankytinų vietų, tokių kaip (duomenys neskelbtini), gerai išvystytų socialinių ir komercinių objektų bei puikaus susisiekimo su miesto centru. 3) Ankstesnis vertinimas taip pat per mažas. 4) Lyginamųjų objektų netinkamumas vadovaujantis 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159 (toliau – Metodika): 4.1) Lokacijos unikalumo: turtas yra vienoje geriausių miesto zonų, tik 500 m. nutolęs nuo Kauno miesto centro, 4.2) Fizinės būklės ir specifinių ypatybių: privatus sklypas, nepriklausomas įėjimas, parkavimas, terasa; 4.3) Visi trys iš lyginamųjų objektų yra 2015-2018 statybos, kai ginčo pastatas yra 2019-2022 metų statybos, t. y. daug naujesnės statybos. Vertintojas neteisingai nurodo, kad „statybos metu pataisa netaikoma, nes vertinamas objektas ir visi palyginamieji objektai yra panašių statybos pabaigos metų (2017 - 2022)“; 4.4) Visi trys iš lyginamųjų objektų yra gerokai mažesni (63-82 kv. m ploto), kai ginčo patalpos yra 99,83 kv. m ploto; 4.5) Vertinamo žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau naujojoje ekspertizėje yra lyginamuosius objektus įtraukti žemės sklypai, kurių naudojimo būdas nėra apskritai nurodytas ir neiškus jų plotas; 4.6) Vienas iš lyginamųjų butų (duomenys neskelbtini) yra kone dvigubai mažesnis (63.20 kv. m) nei vertinamas butas (99,83 kv. m); 4.7) Vienas iš lyginamųjų objektų (duomenys neskelbtini) yra ne (duomenys neskelbtini) kaip ginčo objektas, o (duomenys neskelbtini), nutolęs net 7 km; kitas objektas (duomenys neskelbtini) taip pat yra kitame Kauno miesto rajone – (duomenys neskelbtini), nutolęs 4 km. nuo ginčo objekto; abu parinkti palyginamieji yra žymiai atitolę nuo miesto centro ((duomenys neskelbtini) - 3,5 km., (duomenys neskelbtini) net 9 km.); 4.8) Lyginamieji objektai parduoti net 2022-2023 metais, kai tuo tarpu reiktų vertinti ne senesnius kaip 2024 metų parduotus objektus. 5) Korporacijos (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje NR. (duomenys neskelbtini) ginčo turtas 2023 metais įvertintas 420000,00 Eur suma, nors tuo metu turtas dar nebuvo šiuo metu esamo baigtumo. Šiuo metu buto baigtumas yra 97 proc., kas leidžia manyti, kad šiai dienai turtas yra daug vertingesnis nei nustatyta prieš 1,5 metų. 6) Ekspertizės metodologijos trūkumas – naudojo tik lyginamąjį metodą, atmetus pajamų ir kaštų metodus, nors tokio tipo turtui įprasta naudoti bent du metodus. Ekspertizėje akivaizdžiai trūksta informacijos apie lyginamųjų objektų apžiūros rezultatus (Metodikos 55 punktas, 57 punktas).
3. Antstolė su skundu nesutiko ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 10-14 lapai) nurodė, kad 1) skelbimuose nurodoma pardavimo kaina nereiškia, kad būtent už tokią kainą objektas ir bus parduotas, kainos nurodymas skelbime yra tik pardavėjo lūkestis. Nors skelbimuose nurodytos kainos gali suteikti informacijos apie rinkos lūkesčius, jos dažnai neatspindi faktinių sandorių kainų, todėl skelbimų duomenys turėtų būti naudojami atsargiai. 2) Į vertinto turto vietą buvo atsižvelgta, kadangi visuose ekspertizės aktuose yra išsamiai aprašyta ekspertizės objekto vietos charakteristika. 3) Atliekant ekspertizę pajamų metodas netaikytas, kadangi ekspertizės objektas nekuria pinigų srautų arba šiuo metodu apskaičiuota vertė neatspindės turto realios rinkos vertės; aktualiu laikotarpiu nėra pakankamai ar visai nėra įregistruotų analogiško ar panašaus turto, t. y. nebaigtų įrengti butų bei sklypų, nuomos sandorių bei pakankamos tokio turto nuomos pasiūlos analizuojamoje teritorijoje, todėl nėra galimybės įvertinti potencialų turto pajamingumą. Taip pat svarbu paminėti, kad pilnai neįrengti butai nėra nuomojami; pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindėtų vertinamo turto vertę atviroje rinkoje. Išlaidų (kaštų) metodas šiuo atveju netaikytas, kadangi lyginamuoju metodu ekspertizės objekto vertę nustatyti įmanoma, be to ekspertizės objektas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai – išlaidų (kaštų) metodo taikymas nustatant vertinamo objekto rinkos vertę nėra tinkamas; ekspertizės objektas nėra specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamas objektas ar šiuo metodu apskaičiuota vertė neatspindės turto realios rinkos vertės; šio metodo buvo atsisakyta, kadangi yra pakankamai analogiško turto sandorių. Skolininkė klaidingai yra įsitikinusi, kad visi lyginamieji objektai privalo būti prie pat vertinamo turto ir negali būt nei kilometru toliau, taip pat privalo būti identiški vertinamam turtui plotu, statybos metais ir pan., atliekant turto vertinimą nėra galimybių rasti ir palyginti identiškus objektus, kadangi bet kuriuo atveju bus tam tikrų skirtumų, kuriems įvertinti yra naudojami įvairūs pataisos koeficientai. Nei antstolis, nei teismas ir tuo labiau vykdymo proceso šalis, neturi jokios teisės nurodyti ekspertui, kokiais šaltiniais jam remtis atliekant ekspertizę, nes būdamas savo srities profesionalas jis pats sprendžia kokius vertinimo metodus bei lyginamuosius objektus jam pasirinkti. MB (duomenys neskelbtini) turto vertintojas ekspertizės akte detaliai pagrindė lyginamųjų objektų pasirinkimo aplinkybes, nurodė, kad vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu naudojo tik valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų banke registruotų sandorių duomenis, tinkamai vadovavosi Metodikos 58 punkto nuostata pasirinkdamas paieškos intervalą. 5) Ta aplinkybė, kad skolininkės samdytas turto vertintojas 2023 metais atliko turto vertinimą, nesudaro pagrindo abejoti antstolės paskirto eksperto nustatytą turto rinkos verte, nes skolininkės užsakytas turto vertinimas buvo atliktas anksčiau, nei antstolės skirta turto vertinimo ekspertizė, be to, tai buvo ne antstolės paskirtas turto vertinimas, o skolininkės užsakymu atliktas turtas vertinimas, kas sudaro pagrindą abejoti turto vertinimo nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkės pateiktas vertinimas taip pat atliktas remiantis tik lyginamuoju metodu ir pasirinkus 3 lyginamuosius objektus, kurių plotas panašus ir net mažesnis už antstolės paskirtų vertintojų pasirinktų objektų, o palyginamieji objektai yra taip pat nutolę nuo vertinamo turto, todėl galima daryti išvada, kad skolininkė ieško bet kokių argumentų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl nustatytos turto vertės. 6) Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių skaičiaus, tačiau akivaizdu, kad neturi būti piktnaudžiaujama savo teise ginčyti ekspertizės išvadas ir negali būti skiriamas neribotas ekspertizių skaičius. Vykdymo proceso metu jau buvo atliktos trys ekspertizės, kas nėra dažnas reiškinys vykdymo procese, todėl antstolės nuomone, ketvirtos ekspertizės skyrimas nepagrįstai vilkintų vykdomųjų bylų vykdymą bei pažeistų išieškotojo interesus, o skolininkė ir po ketvirtos ekspertizės atlikimo galimai teiktų prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 7) Iš vykdymo proceso eigos akivaizdu, kad skolininkė yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte nei reali rinkos vertė, todėl vietoj teikiamų prieštaravimų ji gali CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuris sutiktų sumokėti skolininkės pageidaujamą kainą, tačiau to nedaro.
4. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – išieškotoja, UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė; procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (el. b. 2 failas, 11-12 lapai; CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmetamas.
6. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56800,00 Eur skolos, 100,00 Eur administravimo mokesčio, 3095,21 Eur ieškojimo mokesčio, 168,54 Eur notaro išlaidų, 5104,22 Eur palūkanų, 30,00 Eur pranešimo siuntimo išlaidų, 22,44 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės MB (duomenys neskelbtini) kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 587, 623-624 lapai); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 263200,00 Eur skolos, 100,00 Eur administravimo mokesčio, 14186,31 Eur išieškojimo mokesčio, 443,62 Eur notaro išlaidų, 20526,21 Eur palūkanų, 30,00 Eur pranešimo siuntimo išlaidų, 20,08 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės MB (duomenys neskelbtini) kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 193, 195 lapai). Atliekant vykdymo veiksmus 2024-08-20 areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas 180/491 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 279-281 lapai). 2024-08-26 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta turto ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 285-286 lapai). 2024-10-24 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu, nustatyta turto vertė: žemės sklypo – 15000,00 Eur, buto – 355000,00 Eur, viso 370000,00 Eur (el. b. 1 failas, 393-395 lapai). 2024-10-28 skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2024-10-30 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 423-424, 427-429 lapai). 2025-01-06 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nustatyta turto vertė: žemės sklypo – 28530,00 Eur, buto – 288470,00 Eur, viso 317000,00 Eur (el. b. 1 failas, 495-497 lapai). 2025-01-09 skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2025-01-13 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti MB (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 511-513, 523-525 lapai). 2025-02-18 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nustatyta turto vertė – 372000,00 Eur (el. b. 1 failas, 545-547 lapai). 2025-02-21 skolininkė pareiškė prieštaravimus ir prašė skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę (el. b. 1 failas, 559-561 lapai). 2025-02-26 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę (el. b. 1 failas, 575-577 lapai).
7. CPK 682 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininko pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais ir objektyviais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
8. Pareiškėja prašo panaikinti Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, nurodydama šiuos argumentus 1) rinkos situacijos neatitikimas, 2) neįvertinti prestižinės vietovės ypatumai, 3) ankstesnis vertinimas taip pat per mažas, 4) lyginamųjų objektų netinkamumas vadovaujantis Metodika; 5) nekilnojamasis turtas esant mažesniam baigtumui buvo įvertintas daugiau nei dabar, kai baigtumas yra 97 proc., 6) ekspertizės metodologijos trūkumas.
9. Teismas dėl 3 ir 5 pareiškėjos argumentų nepasisako, kadangi prieš tai atliktomis ekspertizėmis ar ne vykdymo procese atliktu turto vertinimu nustatant turto vertę, nesivadovauta. Nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl paskutiniojo vykdymo procese atlikto turto vertinimo.
10. Dėl 2, 4 ir 6 pareiškėjos argumentų. Pareiškėja nurodo, kad atliekant turto vertinimą buvo lyginami netinkami objektai (lokacijos, aplinkos savybių, statybos metų, dydžio, žemės sklypo naudojimo būdo ir kt. prasme). Taigi pareiškėjos teigimu, vertinimui parinkti objektai nėra analogiški ar panašūs. Be to, pareiškėja nurodo, kad turėjo būti naudoti bent du metodai nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais dėl toliau nurodomų aplinkybių:
10.1. Turto vertinimo tvarką, turto vertinimo metodus ir jų taikymą nustato Metodika. Lyginamojo metodo taikymo taisyklės įtvirtintos Metodikos 56–63 punktuose. Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Pagal Metodikos 58 punktą, taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau nei trijų per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (Metodikos 59 punktas). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (60 punktas). Metodikos 62 punkte numatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; pataisų taikymo būtinybės pagrindimo aplinkybes; taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas ir rezultatus.
10.2. Vertinant ekspertizės akto turinį lyginamojo metodo taikymo taisyklių aspektu, matyti, jog jame nurodyta, iš kokių šaltinių ir kokiais kriterijais (požymiais) vadovaujantis buvo parinkti lyginamieji objektai, taip pat nurodyti lyginamųjų objektų skirtumai, pataisų modeliai ir jų taikymo duomenys. Ekspertas palygino paskutinių 36 mėnesių laikotarpio sandorių kainas. Akte nurodyta, jog vertintojas parinko labiausiai panašius į vertinamo turto lyginamuosius sandorius (objektus) pagal statybos metus, buto ir žemės sklypo plotą. Pataisos skaičiuotos atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką vertinimo metu ir lyginamųjų objektų pirkimo – pardavimo metu, taip pat vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą ir kitus faktorius, lemiančius vertinamo turto vertę (Akto 2.7.3. dalis). Akte (2.7.3.2 lentelė) nurodyti lyginami objektai, vertinami duomenys, taikomos pataisos ir apskaičiuota lyginamo turto 1 kv. m kaina eurais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl netinkamai parinktų objektų palyginimui, atmetami kaip nepagrįsti.
10.3. Pareiškėjos argumentai, jog neįvertinta prestižinė vietovė, kurioje yra turtas – iš esmės atspindi tik pareiškėjos subjektyvią nuomonę ir nepaneigia nustatytos turto vertės. Kita vertus Akte ekspertizės objekto vietos charakteristikoje į nekilnojamojo turto buvimo vietą atsižvelgta (lokacija, (duomenys neskelbtini) apibūdinti – Akto 2.4. dalis).
10.4. Metodikos 54 punktas numato, kad, vertinant turtą, gali būti taikomi lyginamasis, pajamų ir išlaidų (kaštų) metodai. Metodikos 55 punktas numato, kad, jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju Akte (2.7.2. dalis) yra paaiškinama, kodėl nustatant turto rinkos vertę naudotas lyginamasis metodas: yra galimybė vertę nustatyti lyginamuoju metodu, ekspertizės objektas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai; įvertinus turto panaudojimą ir potencialių turto pirkėjų, pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindėtų vertinamo turto vertę atviroje rinkoje. Taigi teismo vertinimu, ekspertas pagrindė vertinimo metodo pasirinkimą/turto vertinimo metodų taikymo ir netaikymo pagrindimo aplinkybes, todėl eksperto taikytas lyginamasis metodas nesudaro pagrindo abejoti atlikto vertinimo patikimumu.
11. Pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto verte, taip pat remiasi skelbimų tinklapio www.aruodas.lt duomenimis. Tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog turtas buvo eksperto netinkamai įkainotas. Skelbimuose turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą gauti kainą, kuri nebūtinai atitinka realias rinkos kainas ir savaime nelemia, kad turtas bus parduotas už skelbime nurodytą kainą.
12. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės (įskaitant ir papildomos bei pakartotinės) paskyrimo reikalingumo. Pareiškėja argumentui pagrįsti, kad ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios rinkos 2025-06-04 teismui pateikė 2025-05-05 UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje ginčo turto vertė nurodyta 451000 Eur, t. y. naujai nustatyta turto vertė yra 79000 Eur didesnė. Teismas pareiškėjos pateiktą UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą vertina nepaneigiančia CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka skirtos ekspertizės išvadų. Teismas byloje nenustatė duomenų, leidžiančių pripažinti, jog 2025-02-12 MB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliekant turto vertinimo ekspertizę buvo pažeista Metodikoje nustatyta turto vertinimo tvarka ar netinkamai taikyti turto vertinimo metodai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde dėsto nesutikimo su ekspertizės akte nustatyta turto verte akto ydingumą grįsdama jo trūkumu dėl naudoto tik vieno vertinimo metodo, tačiau iš teismui pateiktos vertinimo ataskaitos matyti, kad ji parengta taip pat naudojant vieną ir tą patį vertinimo metodą (lyginamąjį metodą). Pareiškėjos pateiktas vertinimas atliktas jos pačios, suinteresuotos didesne turto verte, užsakymu, įkeitimo tikslu, skirtas visoms kredito įstaigoms, todėl pareiškėjos argumentai dėl didesnės vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės nevertinami sudarantys pagrindą kainų skirtumą pripažinti esmingai didesniu. Pareiškėjos 2025-05-05 vertinimo ataskaitoje nurodyta didesnė turto vertė savaime nepatvirtina paaiškėjusių naujų, kitų objektyvių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja akcentuoja, jog turtas gali būti realizuotas už didesnę nei ekspertizės akte nustatytą kainą, tačiau pareiškėja CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pati nesiūlė iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo, kuris sutiktų sumokėti jos pageidaujamą turto kainą. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
13. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu teismas konstatuotina, jog antstolė, surašydama skundžiamą patvarkymą CPK nuostatų nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą, todėl skundas atmetamas (CPK 178, 185, 513 straipsniai).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.