Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. P. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ str. 8 d. – 8 Eur bauda,

pagal ATPK 126 str. 4 d. – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad jis 2015-12-27 apie 16.27 val. (duomenys neskelbtini) kilometre būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 promilių girtumas) vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. reikalavimus ir padarė ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Atstovo teigimu, tariamai įvykdytas teisės pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu A. P. nustatytas 1,65 promilės girtumas, tačiau policijos pareigūnai 2015-12-27 tarnybiniuose pranešimuose bei vėliau teisme pažymėjo, kad atvykę rado A. P. automobilį jau kurį laiką stovintį, nes jis buvo apsnigtas, todėl akivaizdžiai matėsi, kad juo jau kurį laiką nebuvo važiuojama. Pats A. P. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį, nurodė, kad jis neužsiveda, todėl laukdamas draugų sušalo ir išgėrė šiek tiek degtinės. Pareigūnams paprašius užvesti automobilį, vairuotojas bandė tai padaryti, tačiau automobilis nesivedė. Todėl 2016-01-26 Telšių rajono apylinkės teismo nutarime nurodytas argumentas, kad policijos pareigūnai netikrino, ar automobilis neužsiveda, yra absoliučiai klaidingas. Teigia, kad protokolas ir tarnybiniai pranešimai iš esmės prieštaringi, kadangi protokole konstatuojama, jog A. P. neblaivus liudytojo teigimu ir jam nustatytas 1,65 promilės girtumas, tačiau tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, kad jiems atvykus A. P. automobilis rastas apsnigtas ir neužsivedantis, o A. P. nurodė gėręs degtinės, kad nesušaltų. Pasak atstovo, A. P. parodymai iš esmės pasitvirtino, juolab, kad vėliau patys pareigūnai perdavė automobilį atvykusiems A. P. draugams, o automobilis buvo „buksyruojamas“. Vėliau A. P. buvo surašytas protokolas tik pagal liudytojo V. Ž. teiginius, nors tokiomis aplinkybėmis protokolas apskritai neturėjo būti surašomas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats liudytojas teigdamas, kad A. P. sukėlė grėsmę eismo saugumui, galėjo netinkamai įvertinti ir susidariusią situaciją, juo labiau, kad jis neturėjo absoliučiai jokių priemonių, galimybių ir įgaliojimų nustatyti tariamą A. P. girtumą. Pažymi ir tai, kad liudytojui tik pasirodė, kad A. P. gali būti neblaivus, tačiau tiesiogiai su juo liudytojas nebendravo, o matė A. P. tik pro mašinos langą, o vėliau pasistatė automobilį tolėliau ir jame laukė atvykstančios policijos. Be to, atvykusiems policijos pareigūnams liudytojas parodė, kad nematė, kaip A. P. gėrė, tačiau manė, kad A. P. gali būti neblaivus.

Taip pat pažymi, kad vienintelio liudytojo teiginiai apie galimą apelianto girtumą neturi ir net teoriškai negali turėti absoliučiai jokios įtakos teismo nutarimo priėmimui, kadangi liudytojas neturi įgaliojimų ir nenustatė apelianto girtumo, automobilio vairavimo metu. Teigia, kad transporto priemonių vairuotojų neblaivumą gali tikrinti tik asmenys, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte nurodyti tikrinimo veiksmus atliekantys asmenys – policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai, darbdaviai ar darbdavių įgalioti asmenys, probuotojai, karinių vienetų vadai ar jų įgalioti asmenys. Vadinasi, liudytojas V. Ž. neturėjo jokių objektyvių galimybių nustatyti A. P. girtumo automobilio vairavimo metu ar iškart po sustojimo. Be to, liudytojas patvirtino, kad nematė, kaip A. P. geria, tačiau manė, kad apeliantas neblaivus.

Pažymi, kad automobilis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nebuvo užfiksuotas galimas A. P. neblaivumas tuoj po sustabdymo. Tai reiškia, kad pažeidimo faktas nebuvo nei tinkamai nustatytas, nei tinkamai užfiksuotas, o policijos pareigūnų alkotesterio parodymai užfiksavo ir patvirtino A. P. neblaivumą ne po vairavimo fakto nustatymo, o atvykus ir radus A. P. kelkraštyje stovinčiame apsnigtame neužsivedančiame automobilyje. Pasak atstovo, tai reiškia, kad net ir to paties vienintelio liudytojo V. Ž. parodymai niekaip nepatvirtina A. P. vairavimo esant neblaiviam fakto, todėl mano, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. P. tariamą automobilio vairavimą esant neblaiviam. Atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholio vartojimas stovinčiame automobilyje, jo nevairuojant, nėra draudžiamas ir baudžiamas administracinis teisės pažeidimas, juolab tokie veiksmai nėra laikomi transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam.

Nurodo, kad A. P. neslėpė automobilyje turėjęs degtinės butelį, iš kurio atsigėręs po nebeužsivedančio automobilio sustojimo kelkraštyje. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai byloje patvirtina, kad automobilis neužsivedė. Iš policininkų parodymų byloje aišku, kad ir jie matė degtinės butelį, iš kurio A. P. tvirtino atsigėręs po sustojimo, kad nesušaltų. Taip pat akivaizdu, kad A. P. nebeketino vairuoti, kadangi jo automobilį perėmė atvykusi draugė, o automobilis iš sustojimo vietos toliau buvo tempiamas buksyru, ką patvirtino ir liudytoja R. J. nurodžiusi, kad partempė automobilį iki A. P. gyvenamosios vietos.

Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju protokole nenurodyta, kokiais konkrečiai savo veiksmais A. P. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, o protokole nurodyti liudytojo teiginiai dėl galimo A. P. buvimo neblaiviam nesudaro pažeidimo esmės, juolab, kad galimo pažeidimo faktas apskritai nebuvo nei tinkamai nustatytas, nei įformintas.

Atstovo nuomone, įvertinus byloje surinktą medžiagą, A. P. inkriminuotas vairavimas esant neblaiviam, byloje nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o priimta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla A. P. dalyje dėl vairavimo neblaiviam pagal ATPK 126 str. 4 d. nutrauktina.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pateikia eilę argumentų dėl policijos pareigūnų galimo šališkumo bei suinteresuotumo padėti savo buvusiam kolegai A. P. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Pažymi, kad tokie Telšių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutarimo motyvai yra rimtas kaltinimas Telšių miesto policijos pareigūnams, kuris yra visiškai niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Taip pat pažymi, kad jei pareigūnai būtų rimtai siekę panašių tikslų, jie greičiausiai apskritai nebūtų surašę jokio protokolo A. P.. Teigia, kad pareigūnai surašė protokolą pagal liudytojo parodymus ir vykdė savo pareigą, tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes akivaizdu, kad protokolas surašytas nepagrįstai, vienintelio liudytojo parodymų nepatvirtinant daugiau jokiems įrodymams. Atstovo teigimu, tokie kaltinamojo pobūdžio pirmosios instancijos teismo teisėjo argumentai, byloje nesant jokių tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų iš esmės atitinka šmeižto sąvoką ir jais negali būti motyvuojamas teismo sprendimas, kadangi teismas, priimdamas sprendimus klauso tik fakto ir įstatymo. Nesant byloje nustatyto fakto dėl savo pareigą vykdžiusių pareigūnų šališkumo, tokie teigimai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir klaidingi, o pats teismo nutarimas – visiškai nepagrįstas ir todėl neteisėtas. Be to, net jei ir būtų nustatytas kokių nors policijos pareigūnų parodymų ar surinktų įrodymų prieštaringumo faktas bei kiltų abejonės dėl jų patikimumo, bet kokiu atveju tokios abejonės privalomai vertintinos A. P. naudai. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nutarime teigdamas, kad beveik visi byloje surinkti įrodymai, išskyrus vienintelio liudytojo parodymus, yra abejotini, neturėjo jokio teisinio ir teisėto pagrindo remiantis šiais abejotinais parodymais pripažinti A. P. kaltu dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Pažymi, kad A. P. neginčija, kad policijos pareigūnų tikrinimo metu su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl pripažįsta savo kaltę dalyje dėl ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo ir sutinka su jam paskirta 8 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

A. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas, išvadas ir pagrįstai A. P. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d., todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip prašoma A. P. atstovo apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Iš atstovo apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama su tuo, jog A. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Iš esmės atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigdamas, kad vienintelio liudytojo A. Ž. nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti kiti duomenys, jog liudytojas negalėjo nustatyti A. P. girtumo, jog pažeidimo faktas nebuvo nei tinkamai nustatytas, nei tinkamai užfiksuotas, o policijos pareigūnų alkotesterio parodymai užfiksavo ir patvirtino A. P. neblaivumą ne po vairavimo fakto nustatymo, o atvykus ir radus A. P. kelkraštyje stovinčiame apsnigtame neužsivedančiame automobilyje, jog teismas neturėjo pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie surašė protokolą A. P., paaiškino, kad jie matė degtinės butelį, iš kurio A. P. tvirtino atsigėręs po sustojimo, kad nesušaltų, jog A. P. draugė ir liudytoja R. J. patvirtino, kad A. P. nebeketino vairuoti, kadangi jo automobilį perėmė atvykusi draugė, o automobilis iš sustojimo vietos toliau buvo tempiamas buksyru. Tačiau šiuos atstovo skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis teigia, kad A. P. kaltė neįrodyta, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia atstovo skundo argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, įrodytos bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (3 b. l.), alkotesterio šaknele (8 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (10 b. l.), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame pranešime užfiksuota informacija, (28–29 b. l.), liudytojo V. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (9 b. l.), duotais parodymais pirmosios instancijos teisme posėdžio metu (19–20 b. l.). Liudytojo V. Ž. nurodytos aplinkybės rašytiniame paaiškinime ir jo duoti parodymai pirmosios instancijos teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Šis liudytojas tiesiogiai matė administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir apie jas parodė teismo posėdžio metu. Liudytojas parodė, kad važiuodamas iš kaimo, tarp (duomenys neskelbtini), pamatė kelyje keistai manevruojantį – vinguriuojantį automobilį „Audi“, bijojo lenkti, nes smarkiai snigo ir priekyje važiavęs automobilis neprognozuojamai vinguriavo, automobilis sustojo prie stotelės, kelkraštyje, o jis iš karto privažiavo lygiagrečiai automobilio, įsijungė avarinį signalą. Jis ir automobilio „Audi“ vairuotojas – abu atsidarė savo automobilių langus, pamatė, kad vairuotojas visiškai neblaivus ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei iškvietė policijos pareigūnus, telefonu padiktavo automobilio „Audi“ valstybinius numerius. Taip pat liudytojas paaiškino, kad automobilio „Audi“ vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, jog automobilio „Audi“ vairuotojas per tą laiką sustojęs išgerti ir taip apgirsti negalėjo. Nepastebėjo, kad vairuotojas būtų kam nors skambinęs. Po to vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie jo sakė, kad nori važiuoti. Jis neleido, pasakė, kad iškvietė policiją ir daugiau su juo nekalbėjo. Šias liudytojo nurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys bei kiti rašytiniai įrodymai, tarp jų ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime užfiksuota informacija, jog gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) km automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra galimai neblaivus, manevruoja nesaugiai. Taip pat policijos pareigūnų A. U., A. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, jog pranešėjas V. Ž. paaiškino, kad važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pamatė priekyje manevruojantį automobilį, kad automobilį galimai vairuoja neblaivus, kad A. P. buvo patikrintas girtumas, A. P. neneigė girtumo, tačiau neigė vairavęs automobilį išgėręs, alkoholį vartojo, kai buvo sustojęs ir laukė atvykstančių draugų. Byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojas dėl kažkokių priežasčių siektų A. P. melagingai apkaltinti, nėra, todėl netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, liudytojo V. Ž. parodymai ir kt.) papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina A. P. kaltę padarius skundžiamu Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba ją grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. P. automobilio nevairavo ir tai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, policijos pareigūnų paaiškinimai duoti teisme, kad atvykę rado A. P. automobilį jau kurį laiką stovintį, nes jis buvo apsnigtas, todėl akivaizdžiai matėsi, kad juo jau kurį laiką nebuvo važiuojama, kad automobilis neužsivedė, jog jie matė degtinės butelį, iš kurio A. P. tvirtino atsigėręs po sustojimo, kad nesušaltų, jog A. P. neketino važiuoti, kadangi jo automobilį perėmė atvykusi draugė, o automobilis iš sustojimo vietos buvo tempiamas „buksyru“ bei liudytojos R. J. parodymai, jog ji važiavo partempti A. P. automobilį. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs policijos pareigūnų A. U., A. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jų duotus parodymus pirmosios instancijos teisme, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad policijos pareigūnų tiek tarnybiniuose pranešimuose dėl KET pažeidimo nurodytos aplinkybės, tiek teismo posėdyje duoti parodymai yra kryptingi, jog jais siekiama sukelti abejonių dėl pačių policijos pareigūnų surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrįstumo ir asmeniui inkriminuojamo pažeidimo. Pažymėtina, kad tiek A. P., tiek liudytojų A. U. ir A. A. apylinkės teisme duoti parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o konkrečiai liudytojo V. Ž. paaiškinimams. Todėl A. P. ir liudytojų A. U. ir A. A., kurie yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstami, buvę kolegos, parodymus teismas vertina kaip siekį suklaidinti teismą, jiems nurodant abejones keliančias aplinkybes, ir padėti išvengti administracinės atsakomybės A. P. ar ją sušvelninti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. P. paskirta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.