Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 1 dalį – 7 MGL (910 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį – (dėl 2000 litų vertės automobilio VW Golf pasisavinimo) – 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį – (dėl 2600 litų vertės automobilio Opel Astra pasisavinimo) – 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį – (dėl A. K. daiktų pasisavinimo) – 4 MGL (520 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį – 7 MGL (910 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo principu ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2011 m. lapkričio 1 d.

A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį – išteisintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, savininku, 2007 m. birželio 26 d., būdamas sudaręs pasaugos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatu, atstovaujamu (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko D. P., dėl transporto priemonių priėmimo ir sutartyje nustatytomis sąlygomis neatlygintino saugojimo, jų transportavimo į saugojimo vietą, perdavimo Saugotojui (individualiai A. B. įmonei) transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktu saugoti, kol įstatymų nustatyta tvarka ši transporto priemonė bus perduota Saugotojui pagal panaudos sutartį arba grąžinta Davėjui (Pakruojo rajono policijos komisariatui, sutarties 3.1 punktas), įsipareigojo priimti neatlygintinai saugoti transporto priemonę pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą (sutarties 4.1 punktas), transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui ar valdytojui, tik esant raštiškam policijos pareigūno patvirtinimui, kai transporto priemonė buvo pristatyta policijos iniciatyva (sutarties 4.10 punktas), 2008-08-15 pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą priėmęs saugoti automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2008-09-12 pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą priėmęs saugoti automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2008-09-16 pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą priėmęs saugoti motociklą SUZUKI, be valstybinio numerio, juos transportavęs į aikštelę (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir ten saugodamas, esant 2008-08-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo L. Z. nutarimui dėl automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, esant 2008-09-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. nutarimui dėl automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, esant 2008-09-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo R. V. nutarimui dėl motociklo SUZUKI, be valstybinio numerio, konfiskavimo, esant 2008-10-21 tuometinio Joniškio antstolių kontoros antstolio G. D. turto arešto aktui vykdomoje byloje Nr. 0134/08/581, įvertinant automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 300,00 Lt, esant 2008-10-21 turto arešto aktui vykdomoje byloje Nr. 0134/08/702, įvertinant automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt, esant 2008-10-21 turto arešto aktui vykdomoje byloje Nr. 0134/08/691, įvertinant motociklą SUZUKI, be valstybinio numerio, 100,00 Lt, 2009-01-07 Joniškio antstolių kontoros antstolės V. Š. padėjėjui M. J. atvykus vykdyti šių automobilių konfiskavimą ir jų neradus saugojimo vietoje, 2009 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas kad jam patikėtos jo žinioje esančios transporto priemonės yra areštuotos, ir kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes yra įspėtas, šias transporto priemones pardavė nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus pasisavino, taip savo veiksmais neteisėtai perleido kitam asmeniui bendros 700,00 (septynių šimtų) Lt vertės areštuotą turtą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, savininku, 2007 m birželio 26 d. būdamas sudaręs pasaugos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatu, atstovaujamu (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko D. P., dėl transporto priemonių priėmimo ir sutartyje nustatytomis sąlygomis neatlygintino saugojimo, jų transportavimo į saugojimo vietą, perdavimo Saugotojui (individualiai A. B. įmonei) transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktu saugoti, kol įstatymų nustatyta tvarka ši transporto priemonė bus perduota Saugotojui pagal panaudos sutartį arba grąžinta Davėjui (Pakruojo rajono policijos komisariatui, sutarties 3.1 punktas), įsipareigojo priimti neatlygintinai saugoti transporto priemonę pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą (sutarties 4.1 punktas), transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui ar valdytojui, tik esant raštiškam policijos pareigūno patvirtinimui, kai transporto priemonė buvo pristatyta policijos iniciatyva (sutarties 4.10 punktas), 2008-10-05 pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą priėmęs saugoti automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2000,00 Lt vertės, jį transportavęs pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą į aikštelę (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir ten saugodamas, esant 2009-09-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjos E. M. nutarimui konfiskuoti automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2009-03-18 Joniškio antstolių kontoros antstolės V. Š. padėjėjui M. J. atvykus vykdyti automobilio konfiskavimą ir jo neradus saugojimo vietoje, laikotarpyje nuo 2008-10-05 iki 2009-03-18, tiksliau nenustatytu laiku, šią transporto priemonę pardavė nenustatytiems asmenims ir gautus 2000,00 (du tūkstančius) Lt pasisavino.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, savininku, 2007 m. birželio 26 d. būdamas sudaręs pasaugos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatu, atstovaujamu (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko D. P., dėl transporto priemonių priėmimo ir sutartyje nustatytomis sąlygomis neatlygintino saugojimo, jų transportavimo į saugojimo vietą, perdavimo Saugotojui (individualiai A. B. įmonei) transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktu saugoti, kol įstatymų nustatyta tvarka ši transporto priemonė bus perduota Saugotojui pagal panaudos sutartį arba grąžinta Davėjui (Pakruojo rajono policijos komisariatui, sutarties 3.1 punktas), įsipareigojo priimti neatlygintinai saugoti transporto priemonę pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą (sutarties 4.1 punktas), transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui ar valdytojui, tik esant raštiškam policijos pareigūno patvirtinimui, kai transporto priemonė buvo pristatyta policijos iniciatyva (sutarties 4.10 punktas), 2008-11-07 pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą priėmęs saugoti automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2600,00 Lt vertės ir jį transportavęs pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą į aikštelę (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime ir ten saugodamas, 2008-11-13 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams atliekant patikrinimą, automobilio nepateikė, pasakydamas, kad jį pardavė, dėl ko buvo surašytas aktas dėl saugojimo vietoje nerastų transporto priemonių, esant 2008-12-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjos E. M. nutarimui konfiskuoti automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2010-11-07 iki tiksliai nenustatyto laiko, šią transporto priemonę pardavė nenustatytiems asmenims ir gautus 2600,00 (du tūkstančius šešis šimtus) Lt pasisavino.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, savininku, 2007 m. birželio 26 d. būdamas sudaręs pasaugos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatu, atstovaujamu (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko D. P., dėl transporto priemonių priėmimo ir sutartyje nustatytomis sąlygomis neatlygintino saugojimo, jų transportavimo į saugojimo vietą, perdavimo Saugotojui (A. B. įmonei) transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktu saugoti, kol įstatymų nustatyta tvarka ši transporto priemonė bus perduota Saugotojui pagal panaudos sutartį arba grąžinta Davėjui (Pakruojo rajono policijos komisariatui, sutarties 3.1 punktas), įsipareigojo priimti neatlygintinai saugoti transporto priemonę pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą (sutarties 4.1 punktas), transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui ar valdytojui, tik esant raštiškam policijos pareigūno patvirtinimui, kai transporto priemonė buvo pristatyta policijos iniciatyva (sutarties 4.10 punktas), 2009-01-01 pagal transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktą priėmęs saugoti automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. K., jį transportavęs pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą į aikštelę (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir saugodamas, laikotarpyje nuo priėmimo dienos iki 2009 m. vasario mėn. pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, išimdamas iš automobilio salono automagnetolą „GRIMATRIX“ 300,00 Lt vertės, kompaktinių diskų dėklą su jame buvusiais 8 diskais, bendros 40,00 Lt vertės, išimdamas iš automobilio bagažinės neoninę lempą 50,00 Lt vertės ir žemų dažnių garso kolonėlę 250,00 Lt vertės, taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 640,00 (šešių šimtų keturiasdešimties) Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, savininku, nuo 2008-01-01 iki 2009-08-01 privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimo už 2008 metus, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 21 straipsnio 1 dalį, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir 2 dalį, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, nes:

- įmonė, kaip atsiskaitymą už suteiktas transporto priemonių gabenimo ir saugojimo paslaugas, iš 39 saugoti pateiktų transporto priemonių perėmė iš savininkų pagal transporto priemonės perdavimo ir užpajamavimo aktus 19 transporto priemonių. Šias transporto priemones įmonėje užpajamavo atsargų apskaitoje, bet jų neapskaitė, kaip įmonės gautų pajamų iš viso sumoje 1900 Lt, kaip metalo laužą užpajamavo iš viso 17 transporto priemonių, iš jų, užsipajamavo 12 transporto priemonių, gautų pagal surašytus 12 transporto priemonių perdavimo aktus, neužpajamavo kaip metalo laužo įmonės apskaitoje užfiksuotų ir neįvertintų pinigine išraiška 2 transporto priemonių, perimtų pagal 2008 m. lapkričio 21 ir 27 d. surašytus transporto priemonių perdavimo aktus ir nedokumentavo įmonės nuosavybėn perimtų 5 transporto priemonių perdavimo aktais, kurių pagrindu surašyti perimtų transporto priemonių užpajamavimo aktai, taip pat 13 transporto priemonių neįformino apskaitos dokumentų už transporto priemonių transportavimą ir saugojimą.

Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4 str. 1 ir 3 dalių nuostatas, nes įmonės apskaitą turėjo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtu tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojui, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 str. 4 dalies nuostatas (galioja nuo 2003-12-30), nurodančias, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, nes:

- įmonės apskaitoje pinigine išraiška neįvertino 2 transporto priemonių, gautų kaip atlygio už suteiktas transportavimo ir saugojimo paslaugas: automobilių Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko negalima nustatyti gautų už šioms 2 transporto priemonėms suteiktas paslaugas pajamų ir nesumokėtų mokesčių dydžio;

- neįformino apskaitos dokumentais įmonėje 1900,00 Lt ir 2 transporto priemonių - automobilių, kurios pinigine išraiška neįvertintos, gautų kaip atsiskaitymo už suteiktas transporto priemonių gabenimo ir saugojimo paslaugas ir neįrašė į 2008 m. įmonės buhalterinę apskaitą ir į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 metus.

Dėl nedokumentuotų transporto priemonių perdavimo aktais ūkinių operacijų apie įmonės nuosavybėn gautų 5 transporto priemonių ir 13 transporto priemonių transportavimo ir saugojimo neįforminimo apskaitos dokumentais, atsiskaitant už šioms transporto priemonėms suteiktas paslaugas, dėl neįformintų apskaitos dokumentais ir neįrašytų į apskaitą ir į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. gautų už suteiktas transporto priemonių gabenimo ir saugojimo paslaugas 1900,00 Lt ir 2 transporto priemonių, iš dalies negalima nustatyti individualios A. B. įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 veiklos metus.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas individualios A. B. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, buhalteriu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 11 straipsnio 1 dalį – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie individualios A. B. įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

- neįrašė į 2008 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų iš viso už 1900,00 Lt, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr.IX-751) 3 str., 14 str. 1 p., 15 str. 1 p. ir 19 str., nes į PVM deklaracijas neįrašė ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio už 2008 m. 289,83 Lt;

- A. B. įmonės 2009-08-10 užpildytoje ir pateiktoje Šiaulių apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2008 veiklos metus įrašė neteisingus duomenis apie pelną, nes į deklaraciją neįrašė 1610,17 Lt pajamų ir padidino mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį minėta suma;

- savo darbo laikotarpiu, nuo 2008 m. kovo, balandžio, rugsėjo, spalio mėn., įmonės gautų 19271,47 Lt pajamų apskaičiavo 2882,51 Lt PVM, tačiau šios sumos Šiaulių apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui už 2008 m. kovo, balandžio, rugsėjo, spalio mėn. pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 89 straipsnį, nes sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2 882,51 Lt.

Apeliaciniu skundu Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras E. Zuzevičius prašo: panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendį dalyje dėl A. S. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį - pripažinti A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL t. y. 3900 Lt dydžio piniginę baudą. Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendį dėl A. B. neteisingai paskirtos bausmės ir jam skirti tokias bausmes: pagal BK 246 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (2600 litų) dydžio piniginę baudą; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 2000 litų vertės automobilio VW Golf pasisavinimo ) - 20 MGL (2600 litų) dydžio piniginę baudą; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 2600 litų vertės automobilio Opel Astra pasisavinimo) - 20 MGL (2600 litų) dydžio piniginę baudą; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. daiktų pasisavinimo) - 14 MGL (1820 litų) dydžio piniginę baudą; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį - 16 MGL (2080 litų) dydžio piniginę baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu ir galutinę bausmę paskirti 70 MGL (9100 litų) dydžio piniginę baudą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, todėl dalyje dėl A. S. išteisinimo naikintinas, o dalyje dėl bausmės paskyrimo A. B. keistinas. Dėl nepagrįsto A. S. išteisinimo nurodo, jog atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Toliau plėtodamas savo argumentus prokuroras remiasi teismų praktika ir nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose" 21 punkte yra išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną turtą ar jų naudojimą. Nustatant BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektą teismų praktikoje atsižvelgiama į teisės aktus, kuriuose atitinkamą teisinį statusą turintiems asmenims nustatytos pareigos pateikti valstybės įgaliotai institucijai deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną ar turtą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintas taisykles, pridėtinės vertės ir metines pelno mokesčio deklaracijas privalo pateikti ir pasirašyti PVM mokėtojo vadovas ir vyriausias buhalteris. Taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-430/2009 taip pat nurodė, kad „...atsižvelgiant į nutarimo bei BK 220 straipsnio 1 dalies dispoziciją, laikytina, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektais gali būti tiek juridinio asmens vadovai, atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą teisingos finansinės atskaitomybės - tarp jų ir deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų kitų dokumentų apie pajamas, pelną turtą ar jų naudojimą - pateikimą tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Atsakomybės subjektais taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą bei juridinis asmuo." Taigi teigia, jog BK 220 straipsnyje numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Todėl pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai. Apelianto teigimu, iš bylos medžiagos (specialisto išvada Nr. 5-4/41, t. 3, b. l. 142-148) matyti, kad įmonės buhalteris A. S. savo darbo laikotarpiu, nuo 2008 m. kovo, balandžio, rugsėjo, spalio mėn., įmonės gautų 19271,47 Lt pajamų apskaičiavo 2882,51 Lt PVM, tačiau šios sumos Šiaulių apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui už 2008 m. kovo, balandžio, rugsėjo, spalio mėn. pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. DC-751) 89 straipsnį, nes sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2 882,51 Lt, į PVM deklaracijas neįrašė ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio už 2008 m. 289,83 Lt ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2008 veiklos metus įrašė neteisingus duomenis apie pelną, nes į deklaraciją neįrašė 1610,17 Lt pajamų. Iš paminėto, apeliantui akivaizdu, jog A. S. versija, kad jis nesiekė išvengti mokesčių ir nesiekė pateikti VMI klaidingus duomenis apie įmonės pajamas, paneigiama baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent šia specialisto išvada. Nurodo, jog specialistas atlikęs A. B. įmonės finansinės veiklos tyrimą nustatė, jog buhalteris A. S. nuo įmonėje gautų pajamų apskaičiavo 2 882, 51 Lt pridėtinės vertės mokesčio, tačiau šios pinigų sumos Šiaulių A VMI (duomenys neskelbtini) skyriui nenurodė, nedeklaravo t. y. į deklaraciją įrašė žinomai melagingus duomenis, pažeisdamas įstatymo nuostatas. Tuo pačiu, prokurorui akivaizdu ir tai, jog A. S. užteko A. B. pateiktų dokumentų apskaičiuoti PVM, tačiau siekdamas išvengti mokesčių, tyčia, suvokdamas, kad jo deklaracijose įtraukti duomenys bus neteisingi ir bus pateikti VMI, šiuos dokumentus pateikė A. B. perduoti valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendis dalyje dėl A. S. išteisinimo naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.)

Dėl A. B. paskirtos bausmės nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo A. B. veikas, skirdamas bausmę teisingai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59 str., 60 str.), teisingai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis A. B. neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo, dirba savo įmonėje, turi šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Taip pat, kad padarė penkias nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), veikas padarė dėl savanaudiškų tikslų, neatlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos žalos, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę ir konstatavo, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant piniginę baudą (BK 41 str.). Tačiau, pasak apelianto, teismas neteisingai parinko bausmės dydį. Nurodo, kad nuteistojo padarytos veikos versliškos, tyčinės, iš savanaudiškų paskatų, siekiant turtinės naudos, nuteistasis nesiėmė priemonių žalai atlyginti. Tai, prokuroro nuomone, rodo jo padarytų nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą bei apibūdina jį kaip asmenybę. Todėl, apelianto teigimu, bausmės dydžiai turėjo būti skaičiuojami nuo jų vidurkio ir nėra pagrindo A. B. skirti bausmes artimas jų minimumui. Dėl šių priežasčių, prokuroro nuomone, A. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 246 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės didintinos, jų dydį skaičiuojant nuo bausmės vidurkio ir nustatytinas didesnis terminas šiai bausmei įvykdyti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja, išteisintasis ir jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant išteisintojo A. S. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl to pagrįstai A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį išteisino, o nuteistąjį A. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde ginčija A. S. išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį bei nuteistajam A. B. paskirtų bausmių dydžius, todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 21 punkte išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

Atsižvelgiant į nutarimo bei BK 220 straipsnio 1 dalies dispoziciją, laikytina, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektais gali būti tiek juridinio asmens vadovai, atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės – tarp jų ir deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų kitų dokumentų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą – pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Atsakomybės subjektais taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo.

Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis yra tikslas išvengi mokesčių (Kasacinė byla Nr. 2K–430/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. S. nuo 2007 metų dirbo individualios A. B. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, buhalteriu, tiesiogiai įmonėje savo darbo vietos neturėjo, dirbo namuose ir pildė tokius duomenis bei tokius dokumentus, kokius jam pateikdavo įmonės savininkas A. B., pats jis duomenų nerinko, o įrašydavo bei užpildydavo ataskaitas ir deklaracijas pagal A. B. pateiktus dokumentus, kuriuos užpildytus vėl atiduodavo A. B..

Taigi byloje nenustatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis – tikslas išvengi mokesčių. Nenustatyta, kad A. S. ir A. B. būtų iš anksto sutarę ir bendrais veiksmais siekę, siekdami išvengti individualios A. B. įmonės mokesčių mokėjimo, neteisingai pildyti mokesčių deklaracijas. Nagrinėjamoje situacijoje būtina atkreipti dėmesį, kad A. S. individualios A. B. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė namuose, minėtas mokesčių deklaracijas užpildė pagal pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos pateikdavo A. B., kuris po to mokesčių deklaracijas pateikdavo mokesčių inspekcijai. Taigi, byloje taip pat nenustatytas ir antrasis šios nusikalstamos veikos požymis – neteisingai užpildytų mokesčių deklaracijų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai, nes pats A. S. šių dokumentų tiesiogiai valstybės įgaliotai institucijai nepateikdavo.

Kadangi nenustatyta, kad A. S. būtų BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, todėl jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtai ir pagrįstai.

Dėl A. B. paskirtos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekiama nubaudžiant asmenį už nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę.

Nagrinėjamu atveju, prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė, jog A. B. neteistas (4 t., 13 b. l.), nusikalstamų veikų padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo (4 t., 14 b. l.), dirba savo įmonėje, turi šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (4 t., 16 b. l.), kad padarė penkias nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), veikas padarė dėl savanaudiškų tikslų, neatlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prokuratūros apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių išimtinių aplinkybių, patvirtinančių, jog A. B. paskirta aiškiai per švelni bausmė.

Be to, kolegija nesutinka su prokuratūros skunde nurodytu teiginiu, kad A. B. nusikalstamas veikas padarė versliškai, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad jis yra individualios įmonės savininkas, jo pragyvenimo šaltinis – pajamos gaunamos iš įmonės veiklos, o ne iš nusikalstamų veikų darymo gautos lėšos. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė ir jais vadovavosi skirdamas galutinę bausmę, todėl jie plačiau nebenagrinėjami.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir visiškai pagrįstai bausmes A. B. paskyrė artimas jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytam bausmės minimumui, todėl A. B. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per švelnią, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad pats prokuroras palaikydamas kaltinimą pirmosios instancijos teisme, prašė A. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti bausmes, artimas jo padarytų veikų sankcijose numatytam bausmių minimumui (4 t., 146 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus apeliacinį skundą atmesti.