Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-38-198/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-10Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-12Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-02Utenos apylinkės teismas
  4. 2VP-927-228/2017Nutartis · 2017-04-12Utenos apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
2S-38-198/2015
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01265-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Kreditorius
R. T., I. L.
Skolininkas
R. T.
Kategorijos
  • 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S –38– 198/2014

Teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01265-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 95.5; 122.3; 128.1; 129.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi naujojo kreditoriaus R. T. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2019-228/2014 pagal kreditorės I. L. ir naujojo kreditoriaus R. T. prašymą skolininkui R. T. dėl teisių perėmimo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė I. L. ir naujasis kreditorius R. T., vadovaudamiesi LR Civilinio proceso kodekso 48 str.1 d. prašė I. L. pakeisti jos teisių perėmėju R. T.; vykdomąjį raštą išduoti naujajam kreditoriui R. T., išsiunčiant jį naujojo kreditoriaus adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2013-12-03 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-134-839/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl 95 000,00 Lt skolos grąžinimo. Skolininkas R. T. kreditorei I. L. sumokėjo 30 000,00 Lt sumą, tačiau pažeidė nutartimi prisiimtus įsipareigojimus grąžinti skolą nutartyje nurodytais terminais, todėl Kreditorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad 2014-10-14 tarp kreditorės I. L. ir naujojo kreditoriaus R. T. buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr.1, kurios pagrindu kreditorius perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš Skolininko bei su tuo susijusias prievoles, o Naujasis kreditorius įgijo skolos reikalavimo teisę 65 000,00 Lt ( 18825,30 Eur) sumai taip pat į netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus Skolininkui privalomus mokėjimus bei su tuo susijusias prievoles pagal 2013-10-31 Taikos sutartį dėl 95 000,00 Lt mokėjimo, 2013-12-03 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-134-839/2013 bei Skolininko 30 000 Lt skolos dalies mokėjimą Kreditoriui patvirtinantį dokumentą. Reikalavimo perleidimas galimas LR CK 6.101 str.1 d. pagrindu, o esant reikalavimo perleidimui teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės I. L. ir naujojo kreditoriaus R. T. prašymą dėl teisių perėmimo. Teismas sprendė, kad procesinių teisių perėmimas galimas tik vykdymo procese, tačiau skolininko R. T. atžvilgiu jis nėra pradėtas, vykdomasis raštas dar neišduotas, todėl prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str.2 d.1 p.) .

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu R. T. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-2019-228/2014 panaikinti, I. L. pakeisti jos teisių perėmėju R. T., vykdomąjį raštą išduoti naujajam kreditoriui R. T., vykdomąjį dokumentą išsiunčiant naujojo kreditoriaus nurodytu adresu. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias procesinį teisių perėmimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Nurodo, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Apeliantas nurodo, kad pagal įstatymą (LR CPK 48 str.) ir pagal suformuotą teismų praktiką dėl procesinių teisių perėmimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar vykdymo procesas yra prasidėjęs, ar ne. Teisėtai į teismo sprendžiamą civilinį teisinį santykį įstojusio asmens prašymas nagrinėtinas teismine tvarka. Teisų perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, net jeigu teismo sprendimu yra išspręstas šalių teisminis ginčas ir vykdymo procesas nėra prasidėjęs. 2014-10-14 prašymo teismui teikimo metu civilinėje byloje Nr.2-134-839/2014 nebuvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdymo procesas skolininko atžvilgiu nebuvo prasidėjęs ir procesinės šalies pakeitimui negali būti taikomas LR CPK 596 str., o turi būti taikoma LR CPK 48 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2014-10-27 nutarties, kuria atsisakytas priimti kreditorės I. L. ir naujojo kreditoriaus R. T. prašymas dėl teisių perėmimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Apeliantas R. T. (naujasis kreditorius pagal 2014-10-14 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.1) atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jo 2014-10-14 prašymas dėl teisių perėmimo turėjo būti nagrinėjamas teismine tvarka.

Pirmos instancijos teismas kreditorės I. L. ir naujojo kreditoriaus R. T. 2014-10-14 prašymą dėl teisių perėmimo atsisakė priimti LR CPK 137 str. 2 d.1 p. pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nenurodydamas į kurią instituciją pareiškėjams kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą (LR CPK 137 str.3 d.).

LR Civilinio proceso kodekso 48 str.1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 3 d.). Taigi, iš LR CPK 48 straipsnio turinio analizės matyti, kad klausimą dėl procesinių teisių perėmimo sprendžia teismas, teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Todėl nepagrįsti pirmos instancijos teismo argumentai, kad procesinių teisių perėmimas galimas tik vykdymo procese. Kreditorė I. L. ir naujasis kreditorius R. T. prašymą dėl teisių perėmimo grindžia 2014-10-14 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.1, iš kurios turinio matyti, kad R. T. įgijo reikalavimo teisę 65 000 Lt sumai, netesyboms, nuostoliams, palūkanoms ir kitiems skolininkui privalomiems mokėjimams bei su tuo susijusioms prievolėms pagal 2013-10-31 Taikos sutartį dėl 95 000 Lt skolos sumokėjimo, patvirtintą Utenos rajono apylinkės teismo 2013-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-134-839/2013. Pirmos instancijos teismas, gavęs prašymą dėl teisių perėmimo ir šį prašymą pagrindžiantį įrodymą 2014-10-14 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.1, turėjo spręsti šio prašymo priėmimo klausimą, vadovaudamasis LR CPK 111 str., 113 str.114 str., 115 str. nuostatomis. Kadangi šiuo atveju prašymo dėl teisių perėmimo priėmimo klausimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, prašymo dėl teisių perėmimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 115 str. 1 d., 2 d. 137 str. 1 d., CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kiti atskirojo skundo argumentai dėl kreditorės I. L. pakeitimo jos teisių perėmėju R. T. ir dėl vykdomojo rašto išdavimo naujajam kreditoriui R. T., esant nepriimtam prašymui dėl teisių perėmimo, teisinės reikšmės neturi, nes procesinio dokumento priėmimo stadijoje jo pagrįstumo klausimai nesprendžiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir kreditorės I. L. ir naujojo kreditoriaus R. T. prašymo dėl teisių perėmimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Birutė Jonaitienė