- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-503-102/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01265-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Januška
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- R. T.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 111.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-503-102/2013 teisėjas Gediminas Karpavičius Proceso Nr. 2-50-3-01265-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. L. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-134-839/2013 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovė I. L. Utenos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. T. 100 000 Lt pagal 2009 m. sausio 12 d. paskolos sutartį suteiktą ir negrąžintą paskolą, 0,6 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolą nuo paskolos sutarties sudarymo iki visiško paskolos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-134-839/2013 sustabdė iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-860-228/2013 nagrinėjamoje Utenos rajono apylinkės teisme. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas advokatas Kęstutis Rakauskas 2013 m. balandžio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta kita Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal R. T. ieškinį atsakovei I. L. dėl 2009 m. sausio 12 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Matyti, kad tarp civilinės bylos Nr. 2-860-228/2013 ir šios bylos yra teisinis ryšys ir civilinėje byloje Nr. 2-860-228/2013 priimtas procesinis sprendimas gali turėti reikšmę šiai bylai.
Šalies argumentai
Ieškovė I. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio17 d. nutartį. Nurodo, kad bylos sustabdymas yra nepagrįstas. Teismui yra pateikti įrodymai, patvirtinantys paskolos sudarymo faktą, pateikti mokėjimo pavedimai, patvirtinantys pinigų perdavimą atsakovui, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas reikalavimą pripažino. Dėl bylos sustabdymo vilkinamas procesas, pažeidžiami jos ir jos nepilnamečio vaiko interesai. Bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, be pagrindo atidėti parengiamieji teismo posėdžiai. Civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvinis) gali būti tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011). Atsakovo ieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nesusijęs su nagrinėjama byla, pateiktas tik procesui vilkinti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti paskolos sutarties sudarymo faktą. Todėl byla neturėtų būti sustabdyta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 str. 2 p.).
CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas bylos sustabdymo pagrindas grindžiamas tuo, kad teismas negali išnagrinėti jo žinioje esančios bylos, kol bus išspręsta kita byla civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik tada, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tačiau teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-332/2012, Nr. 3K-3-424/2012, 3K-3-65/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.
Pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str. civilinio proceso tikslai – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, tenkindamas atsakovo atstovo prašymą, sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl paskolos ir palūkanų priteisimo iki kol Utenos rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-860-228/2013 tarp tų pačių šalių pagal atsakovo R. T. ieškinį dėl 2009 m. sausio 12 d. sutarties, sudarytos tarp I. L. ir R. T. dėl 100 000 Lt paskolos, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Civilinėje byloje Nr. 2-134-839/2013 ieškovė prašo priteisti 100 000 Lt paskolą, suteiktą pagal civilinėje byloje Nr. 2-860-228/2013 ginčijamą 2009 m. sausio 12 d. sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama byla, yra prejudicinis ryšys, nes nuo civilinėje byloje Nr. 2-860-228/2013 priimto sprendimo tiesiogiai priklausys civilinės bylos Nr. 2-134-839/2013 išnagrinėjimo rezultatas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, neliktų pagrindo svarstyti reikalavimą dėl paskolos pagal šią sutartį priteisimo.
Teismas konstatuoja, kad procesinis sprendimas dėl bylos sustabdymo neužtikrina proceso operatyvumo. Pagal CPK nuostatas teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu, ką pabrėžė ir apeliantė atskirajame skunde. Teismas turi būti aktyvus ir spręsti, ar grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), siekiant greitesnio ginčo išsprendimo, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl tikslingumo šias abi bylas sujungti ir išspręsti kartu. Bylų sujungimas leistų greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Sujungus bylas, būtų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylų sustabdžius, tačiau būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, atsirastų galimybė greičiau atstatyti teisingumą tarp šalių. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad abiejose susijusiose bylose nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paminėtų bylų aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pirmiausia spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.), o ne vieną jų stabdyti. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui spręsti bylų sujungimo tikslingumo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti bylų sujungimo tikslingumo klausimą.