Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, praeityje teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2022 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 11 d., apie 17.50 val., Vingio parke, esančiame Vilniuje, M. K. Č. g. 100, iš pažįstamos nukentėjusiosios M. B. pagrobė 400 eurų vertės jai priklausančią mobilaus ryšio priemonę „Samsung A70“, su 20 eurų vertės dėklu, tokiu būdu neteisėtai įgydamas M. B. vardu išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė nenustatytą laiką. Tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai M. B. priklausantį, 420 eurų vertės turtą bei neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

A. K. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. K., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. B. vardu, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 11 d., 18.05 val., iki 2021 m. spalio 12 d., 7.29 val., neturėdamas nukentėjusiosios M. B. leidimo, panaudodamas jai banko išduotą mokėjimo priemonę, taip pat tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas: 2021 m. spalio 11, 18.05 val., AB SEB bankomate, esančiame Vilniuje, Trakų g. 3, suvesdamas PIN kodą, save pateikdamas kaip mokėjimo kortelės savininką, neteisėtai atliko finansinę operaciją, išgrynino iš bankomato 1000 eurų, taip apgaule įgijo 1000 eurų sumą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. spalio 11 d., 18.06 val., AB SEB bankomate, esančiame Trakų g. 3, Vilniuje, inicijavo dar vieną finansinę operaciją, išgrynino iš bankomato 1000 eurų, taip apgaule įgijo 1000 eurų sumą,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. spalio 12 d., 7.28 val., AB SEB bankomate, esančiame Sodų g. 22, Vilniuje, inicijavo finansinę operaciją 1000 eurų sumai, taip apgaule įgijo 1000 eurų sumą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. spalio 12 d., 7.29 val., AB SEB bankomate, esančiame Sodų g. 22, Vilniuje, inicijavo finansinę operaciją 1000 eurų sumai, taip apgaule įgijo 1000 eurų sumą, t. y., iš M. B. AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 4000 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. B. priklausantį, turtą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

A. K. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. K. 2022 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasivadinęs „Telefonų linija“, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, per „Messenger“ programėlę susisiekė su V. V. dėl parduodamos mobilaus ryšio priemonės „Xiaomi Note 9 Pro“. 2022 m. vasario 22 d., apie 10.36 val., (duomenys neskelbtini) , šalia paviljono Nr. (duomenys neskelbtini), susitiko su nukentėjusiuoju dėl mobilaus ryšio priemonės „Xiaomi Note 9 Pro“, kurios vertė 170 Eur, pirkimo, melagingai nurodydamas, kad jis atliks bankinį pavedimą už perkamą minėtą mobiliojo ryšio priemonę, nukentėjusiojo akivaizdoje imitavo neva atliekąs pavedimą, dėl to V. V., būdamas suklaidintas, perdavė A. K. mobilaus ryšio priemonę „Xiaomi Note 9 Pro“ su dokumentais. Tokiu būdu A. K. apgaule savo naudai įgijo 170 eurų vertės svetimą turtą, padarydamas V. V. 170 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

AB SEB banko 2021 m. spalio 11 d. sąskaitos Nr. LT74 7044 0600 0792 6964 išrašo duomenys patvirtina, kad: 2021 m. spalio 11 d., 18.05 val., bankomate, Trakų g. 3, atlikta pinigų gryninimo operacija 1000 Eur sumai; 2021 m. spalio 11 d., 18.06 val., bankomate, Trakų g. 3, atlikta pinigų gryninimo operacija 1000 Eur sumai; 2021 m. spalio 12 d., 7.28 val., bankomate, Sodų g. 22, atlikta pinigų gryninimo operacija 1000 Eur sumai; 2021 m. spalio 12 d., 7.29 val., bankomate, Sodų g. 22, atlikta pinigų gryninimo operacija 1000 Eur sumai (1 t., 19, 56-60 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. bylai aktualiu laiku iš M. B. pagrobė 400 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung A70 su originaliu 20 Eur vertės dėkliuku ir telefono dėkliuke buvusią SEB banko kortelę, priklausiančią M. B.. Vėliau tą pačią dieną, maždaug po penkiolikos minučių nuo to laiko, kai užvaldė nukentėjusiosios telefoną ir banko kortelę, turėdamas tikslą ir veikdamas neapibrėžta tyčia užvaldyti ir M. B. banko sąskaitoje esančias lėšas, kaltinamasis A. K., inicijuodamas ir neteisėtai atlikdamas finansines operacijas per keturis kartus išgrynino 4000 eurų, priklausančius M. B..

A. K. teismui pripažino pavogęs iš M. B. telefoną su dėkliuku, kuriame buvo SEB banko mokėjimo kortelė. Detaliau aiškindamas įvykio aplinkybes, kaltinamasis parodė, kad eidama į tualetą M. B. jam paliko telefoną, jis matė, kad telefono dėkle buvo įdėta jos banko kortelė. Grįžusiai nukentėjusiajai A. K. daiktų neatidavė, pasakęs, kad dabar pats eina į tualetą, iš tikrųjų su nukentėjusiajai priklausančiais daiktais pasišalino. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, ją panaudojo atlikdamas finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo M. B. priklausantį turtą taip pat pilnai pripažino. Paaiškino, kad M. B. banko kortelės PIN kodą sužinojo ir įsiminė, kai matė ją kodą suvedant atsiskaitant už prekes parduotuvėje, o tada bankomate įvedęs kortelės PIN kodą išsigrynino pinigus. Tokius veiksmus atliko keturis kartus, kiekvieną kartą nuo sąskaitos nuėmė po 1000 Eur. A. K. parodymus visiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo teiginius apie tai, kad pinigų gryninimo operacijos buvo atliktos bankomatuose keturis kartus, kiekvieną kartą nuo sąskaitos nuimant po 1000 Eur, patvirtina ir AB SEB banko pateikti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio 11 d., 18.05 val., ir 18.06 val. bankomate, esančiame Trakų g. 3, atliktos pinigų gryninimo operacijos po 1000 Eur; 2021 m. spalio 12 d., 7.28 val., ir 7.29 val., bankomate, Sodų g. 22, atliktos dar dvi pinigų gryninimo operacijos po 1000 Eur. AB SEB banko pateiktose asmens fotonuotraukose užfiksuotas A. K., kuris iš bankomatų, esančių Vilniuje, Trakų g. 3-1, ir Vilniuje, Sodų g. 22, bylai aktualiu laiku atliko pinigų gryninimo operacijas.

Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė M. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A70“ su originaliu dėklu, kuriame buvo įdėta M. B. priklausanti SEB banko elektroninė mokėjimo priemonė. Tokiu būdu A. K. pagrobė svetimą 420 Eur vertės turtą ir įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. K. darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato savo neteisėtus veiksmus ir veikė tyčia. Atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kuri pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad A. K. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamų veikų sudėties požymiai, todėl jo veikos tinkamai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K., įgyvendindamas vieningą sumanymą, 2021 m. spalio 11 d., 18.05 val., neteisėtai panaudojo M. B. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei iš SEB banko bankomato, esančio Vilniuje, Trakų g. 3, nuėmė nuo M. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. tą pačią dieną, 18.06 val., dar kartą atliko pinigų gryninimo operaciją ir tame pačiame bankomate nuo tos pačios M. B. sąskaitos vėl nuėmė 1000 Eur, SEB banko bankomate, esančiame Vilniuje, Sodų g. 22, 7.28 val., - dar 1000 Eur, netrukus po to, 7.29 val., ketvirtą kartą nuėmė 1000 Eur. Iš viso tęstine nusikalstama veika nukentėjusiajai M. B. padaryta 4000 Eur žala. Pripažintina, kad A. K. apgaule tiek 2021 m. spalio 11 d., 18.05 val., tiek 2021 m. spalio 11 d., 18.06 val., tiek 2021 m. spalio 12 d., 7.28 val., tiek ir 2021 m. spalio 12 d., 7.29 val., įgijo didesnės negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. K. suprato, jog neteisėtai naudoja svetimą mokėjimo kortelę finansinėms operacijoms atlikti ir apgaulės būdu įgyja svetimą, M. B. priklausantį, turtą. A. K. pripažino, kad matė, kaip M. B., atsiskaitinėdama už prekes, vedė PIN kodą, jį įsiminė ir vėliau PIN kodą panaudojo grynindamas pinigus. Tokie A. K. veiksmai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad A. K. įgyvendindamas vieningą sumanymą iš bankomato, esančio Vilniuje, Trakų g. 3-1, 2021 m. spalio 11 d., 18.05 val., ir 18.06 val., ir iš bankomato, esančio Vilniuje, Sodų g. 22, 2021 m. spalio 12 d., 07.28 val., ir 7.29 val., panaudodamas M. B. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – išduotą SEB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 4000 Eur. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip tęstinės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Nagrinėjamu atveju pasisavinant nukentėjusiosios telefoną su dėkliuke buvusia banko kortele, tokiu būdu neteisėtai įgyjant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudojant šią priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, taip apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą, buvo atlikti keli veiksmai, numatyti skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, tačiau jie sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per sąlyginai labai trumpą laiką, esant bendram sumanymui, todėl neteisėtas telefono ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas buvo neatskiriama (būtina) sąlyga įgyvendinant bendrą kaltinamojo nusikalstamą sumanymą išgryninti nukentėjusiosios sąskaitoje buvusias pinigines lėšas identifikuojant save kaip mokėjimo kortelės savininką, taigi visos keturios veikos sudaro idealiąją sutaptį.

Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad 2022 metų vasario mėn. socialinio tinklo „Facebook“ skelbimų platformoje patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Note 9 Pro“, kurio kaina 170 eurų. 2022 m. vasario 22 d. į Gariūnų turgavietę atvyko asmuo, norėjęs įsigyti telefoną. Prieš tai su šiuo asmeniu bendravo per socialinį tinklą „Facebook“. Apžiūrėjęs telefoną asmuo pareiškė norą jį įsigyti, nurodė, kad atsiskaitydamas padarys bankinį pavedimą. Vyras, pasiėmęs savo mobilaus ryšio telefoną, atsidarė bankinę programėlę, kurioje jis įvedė savo vardą ir pavardę, jam pateikus savo SEB banko sąskaitos numerį, vyras jį įvedė, patikrinus, ar teisingai suvesti duomenys, įvedė 170 Eur sumą ir paspaudė patvirtinimo mygtuką. Telefono ekrane matė pranešimą apie sėkmingą pavedimą. Pasiėmęs telefoną vyras išėjo. Praėjus porai valandų ir negavus pinigų į sąskaitą, jis su vyriškiu bandė susisiekti per „Messenger“ programėlę, tačiau buvo užblokuotas. Bandydamas susisiekti telefonu, gavo žinutę, kad perskambins vėliau. Vėliau susisiekti su pirkėju nepavyko. Telefoną „Xiaomi Note 9Pro“ V. V. pirko naują už 259 Eur internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt iš asmens, kurio duomenų neprisimena, jų nebeturi. Telefonu pats naudojosi apie dvi savaites, jame buvo įdėta SIM kortelė. Asmeniui šį telefoną pateikė su visais dokumentais ir dėžute, todėl telefono IMEI nežino (2 t., 6 -11, 12 – 14 b. l.).

2022 m. vasario 29 d. pareiškime V. V. nurodė, kad 2022 m. vasario 22 d., apie 10.40 val., susitikus su asmeniui jam už 170 Eur pardavė mobilaus ryšio telefoną. Apmokėjimas buvo padarytas bankiniu pavedimu į V. V. banko sąskaitą, tačiau pinigų jis negavo (2 t., 4 b. l.).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. V. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris savo naudai apgaule iš jo įgijo mobilaus ryšio telefoną (2 t., 33-37 b. l.).

2022 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio priemonės „Xiaomi Note 9 Pro“ apžiūra. Nustatyta, kad telefono modelis yra Nr. M203J6B2G. Telefonas juodos spalvos, galinis stiklas su išoriniais pažeidimais, kairiajame kampe yra įskilimas. Mobilaus ryšio priemonė su užraktu, patikrinti IMEI nėra galimybės, kadangi nėra PIN kodo. Mobilaus ryšio telefonas pagal kvitą grąžintas V. V. (2 t., 146 - 149, 150 b. l.).

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas kas, apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Kaltinamasis pripažino, kad susitiko su nukentėjusiuoju V. V. ir susitarė iš jo pirkti mobilaus ryšio telefoną, pažadėjo atsiskaityti bankiniu pavedimu. V. V. padavė savo telefoną, kad jis įvestų visus duomenis, būtinus vykdant atsiskaitymą bankiniu pavedimu. Atlikus pavedimą, paėmęs iš V. V. telefoną, išvyko iš Gariūnų turgavietės. Kaltinamojo teigimu, kadangi pinigai nebuvo iš karto pervesti į V. V. sąskaitą, važiuodamas namo jis bankinį pavedimą, padarytą už perkamą telefoną, atšaukė, todėl pinigų V. V. negavo. Byloje nukentėjusiuoju pripažintas V. V. patvirtino, kad asmeniui perdavus mobilaus ryšio telefoną, pinigai už telefoną į jo sąskaitą pervesti nebuvo.

Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad A. K., įgydamas iš V. V. mobilaus ryšio telefoną savo veiksmais - leisdamas suvesti telefone visus duomenis, reikiamus vykdant bankinį pavedimą, pateikdamas SEB banko sąskaitos numerį, telefone ekrane parodydamas patvirtinimą apie sėkmingai padarytą pavedimą, V. V. sudarė prielaidą manyti, kad už parduodamą telefoną yra atsiskaityta. Tokie A. K. klaidinantys veiksmai lėmė V. V. apsisprendimą perduoti A. K. mobilaus ryšio telefoną. V. V. nebuvo žinoma, jog šiuo atveju mokėjimo operacija iš karto atlikta nebuvo, pinigai į jo sąskaitą nepervesti.

A. K. suvokė, kad savo veiksmai suklaidino V. V., suprato, kad tokiu būdu įgijo svetimą turtą ir to norėjo. Atsižvelgiant į įgyto turto – telefono vertę, kuri pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), A. K. nusikalstama veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės skyrimo kaltinamajam

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą – A. K. padarė tyčines baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, priskiriamas apysunkių nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), taip pat tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurios pagal pavojingumą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijomis (BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje) ir baudžiamiesiems nusižengimams (BK 182 straipsnio 3 dalyje).

Tiriant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad A. K. teistas aštuonis kartus, daugelis padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su nusikaltimais nuosavybei, taip pat vieną kartą teistas už nusikalstamas veikas finansų sistemai, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką nuosavybei, baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkaus svetimo turto pagrobimą, duomenų apie skirtų administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra, iki bausmės atlikimo dirbo pagal individualią veiklą, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė. Šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina A. K., rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, jo nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir jų laikytis bei leidžia teigti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos dėl jo antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. nusikalstamos veikos buvo nuoseklus A. K. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio skirtina sankcijose nustatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nesiekiantis sankcijose numatytų šios bausmės rūšies vidurkių, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje - arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

Teismas, analizuodamas A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų intensyvumą, jo veiksmų koncentruotumą ir vieningą tyčią pagrobus svetimą turtą, įgijus elektroninę mokėjimo priemonę, užvaldžius nukentėjusiosios banko kortelę išgryninti iš jos esančius pinigus, konstatavo, kad visos keturios nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios M. B. atžvilgiu, sudaro idealiąją sutaptį, todėl turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo taisyklę, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Bendrinant bausmę, skiriamą už V. V. atžvilgiu padarytą baudžiamąjį nusižengimą taikytina BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta taisyklė, taip pat BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatyta taisyklė, numatanti, jog viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio priėmimo, bausmė BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į A. K. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį, taip pat minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji M. B. pateikė 4420 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., 28 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. 2021 m. spalio 11 d., 18.05 val., ir 18.06 val., bankomate, Trakų g. 3, atliko dvi pinigų gryninimo operacija po 1000 Eur ir 2021 m. spalio 12 d., 07.28 val., ir 07.29 val., bankomate, Sodų g. 22, taip pat atliko dvi pinigų gryninimo operacijas po 1000 Eur. Taip pat jis iš M. B. pagrobė 400 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung A70“, 400 Eur vertės, su originaliu telefono dėklu, kurį nukentėjusioji įvertino 20 Eur suma. Vertinant šiuos duomenis konstatuotina, kad A. K. nusikalstamais veiksmais M. B. padaryta turtinė žala iš viso sudaro 4420 Eur.

Nukentėjusysis V. V. pateikė 170 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., 30 b. l.). Byloje įrodyta, kad A. K. pagrobė V. V. priklausančią mobilaus ryšio priemonę „Xiaomi Note 9 Pro“. Nors telefonas buvo grąžintas V. V., nustatyta, kad telefonas apgadintas ir neveikiantis, šią aplinkybę kaltinamasis pripažino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad savo nusikalstamais veiksmais padarė prašomas atlyginti žalas, žalų dydžių neginčijo, pažadėjo atlikęs bausmę susirasti darbą ir byloje pateiktus ieškinius atlyginti. Teismui nekyla abejonių, kad M. B. ir V. V. civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, civilinių ieškovų prašomos turtinės žalos dydžiai yra pagrįsti ir realūs, todėl abu civiliniai ieškiniai tenkintini pilna apimtimi.

Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į bausmę

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi nustatytas dviem mėnesiams (nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d.). Įvertinus tai, kad byloje yra duomenų, jog kaltinamasis A. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pasišalino iš pataisos namų, teisminio nagrinėjimo metu jam buvo paskirta paieška, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikino sulaikymo ir suėmimo metu nuo 2022 m. liepos 7 d.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 183,33 Eur, priteisimo klausimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti kaltinamajam. A. K. gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą F. Vrubliauską, kuris Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. protokoline nutartimi paskirtas A. K. gynėju.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą, kai kaltinamasis yra suimtas . Nagrinėjamu atveju pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, siekiant užtikrinti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. K. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, į A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. liepos 7 d., bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį, taip pat minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti M. B. iš kaltinamojo A. K. 4420 Eur turtinei žalai atlyginti.

P. V. V. iš kaltinamojo A. K. 170 Eur turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.