Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2016-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-38-385/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
e2-38-385/2016
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00253-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas
Atsakovas
J. Š.
Ieškovas
Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-38-385/2016Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00253-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.17. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. K., atsakovui J. Š., jo atstovui adv. L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. Š. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovo 3 041,01 € žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paaiškino, kad 2013-10-19 atsakovas medžiodamas medžioklės plotuose „Kintai“, Sakučių miške, Šilutės r., varymo metu stovėdamas linijoje, neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patelę, kuriai sumedžioti neturėjo licencijos, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.3 p., 22 p., 58.42 p. ir 65 p. reikalavimus ir tokiu būdu padarė 3 041,01 € žalą laukinei gyvūnijai, kuri paskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-5 "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Dl-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintais laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo baziniais tarifais. Atsakovas aiškina aplinkybes ne taip, kaip buvo iš tikrųjų. Mažai tikėtina, kad vienu šūviu buvo nušauti du elniai. Jei taip ir atsitiko, privalėjo iškviesti veterinarijos gydytoją, kuris nustatytų gyvūno sužalojimus, mirties priežastis. Tai yra aiškia nurodyta medžiojimo taisyklėse.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad žalos gamtai jis nepadarė, nes įvyko toks įvykis, kai vienu šūviu nušovė du žvėris. Jis žinojo, kad turi licenciją sumedžioti vieną elnią, tačiau atsitiko retas atvejis ir vienu šūviu nušauti du elniai. Jis negalėjo numatyti, kad šaudamas į elnio jauniklį, dar pašaus ir patelę. Ji nebuvo visiškai nušauta, tik sužalota, tačiau nebegalėjo išlipti iš kanalo, todėl greta buvusio medžiotojo patartas, ją dašovė. Iš karto po to paskambino aplinkos apsaugos vadovui ir paklausė, ką tokiu atveju daryti. Šis pasakė, kad čia nieko tokio, reikia nubraižyti įvykio vietos planą, paimti paaiškinimus iš mačiusių įvykį medžiotojų ir pateikti jam. Taip ir buvo padaryta. Medžioklę nutraukė, nušautus žvėris išvežė išdarinėti. Po kurio laiko paaiškėjo, kad kažkas padaryta ne taip. Jis daug metų medžioja, keletą pastarųjų metų yra medžiotojų būrelio vadovas. Nieko panašaus anksčiau jo praktikoje nėra buvę, gamtosaugininkai nepasakė, ką tokiu atveju būtina padaryti, pats nepasidomėjo, todėl taip ir gavosi. Šiaip medžiojimo taisykles žino, jų laikosi. Taisyklės keitėsi, po pusmečio jos buvo pakeistos taip, kad nušovus nelicencijuotą žvėrį, skirstant kitų metų licencijas yra sumažinama nušautinų žvėrių skaičius tiek, kiek buvo nušauta nelicencijuotų žvėrių einamaisiais metais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-10-19 atsakovas medžioklės metu Sakučių miške, Šilutės r., antrojo varymo metu stovėdamas linijoje, sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį ir patelę. Pirmojo varymo metu jau buvo nušautas elnias, todėl buvo galima nušauti dar vieną elnią, nes medžiotojų klubas turėjo licencijas dviem elniams. Atsakovo aiškinimu, du elnius jis nušovė vienu šūviu. Ieškovo atstovė abejoja tokia galimybe, abejones yra išreiškę ir keletas medžiotojų, apklaustų liudytojais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-31-351/2014, nurodę, kad iš lygiavamzdžio šautuvo apskritai neįmanoma nušauti dviejų žvėrių vienu šūviu. Ekspertas P. Š. posėdžio metu nurodė tik teorinę galimybę vienu atveju (minėtos bylos 93 lapas). Tačiau net ir tariant, kad buvo būtent taip, kaip teigia atsakovas, jis privalėjo vykdyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.3. p., kuris numato, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sunkiai sergančio ar sužeisto medžiojamojo gyvūno kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šiuos medžiojamuosius gyvūnus. Apie jų sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotus gyvūnus pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį ar ligą, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo. Turint veterinarijos tarnybos aktą, būtų galima nustatyti gyvūno žūties aplinkybes. Todėl galima pagrįstai teigti, kad J. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.3 p. Taip pat matyti, kad jis pažeidė ir Taisyklių 22 p. numatantį, kad licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik medžiojant joje nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas vadovaujantis atitinkamu savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu Medžioklės taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka. Pavadinimą medžioklės plotų vieneto arba jo dalies, kurioje galioja licencija, prieš išduodamas licenciją įrašo atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo. Licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš licencijoje nurodyto medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Individualiai medžiojantis medžiotojas licencijos atkarpą privalo nedelsdamas užpildyti gyvūno sumedžiojimo vietoje, o užpildytos licencijos numerį įrašyti į medžioklės lapą. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti nesuteikia teisės medžioti neturint medžioklės lapo ir kitų būtinų medžioklės dokumentų. Jei apie sumedžiotus gyvūnus nepažymima medžioklės lape ir licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti atkarpose Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

Nagrinėjamo įvykio metu galiojo Taisyklių 58.42 p. numatantis, kad draudžiama 58.42. sumedžioti gyvūnų, kurių medžiojimui būtinos licencijos, daugiau negu turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti.

Taip pat matyti, kad J. Š. pažeidė ir Taisyklių 65 p. reikalavimus, nurodančius, kad šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas paskaičiavo padarytą žalą gamtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-5 "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Dl-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo" patvirtintais laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo baziniais tarifais. Pagal šią metodiką paskaičiuota, kad tauriojo elnio patelės bazinis tarifas yra 10 500 Lt, t.y. 3 041,01 €.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalą laukinei gyvūnijai ir iki šiol žalos neatlygino. Įvertinus visus įrodymus, iš atsakovo priteistinas 3 041,01 € žalos atlyginimas valstybei (CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str., 6.281 str.). Iš jo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 3 041,01 € žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 041,01 € sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100.

Priteisti iš J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 € žyminio mokesčio ir 3,64 € pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclovas Jurjonas