- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- I-1738-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00012-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulyė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad per šį laikotarpį Lukiškių TI-K skyrė vieną trumpalaikį nekontaktinį pasimatymą, nors suimtųjų pasimatymų skaičius neribojamas. Pažymėjo, jog turi teisę eiti į trumpalaikius nekontaktinius apsimatymus kiekvieną dieną, tačiau Lukiškių TI-K jų neužtikrino, kadangi nebuvo vietų. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K skyrė vieną pasimatymą iš trisdešimties jam priklausančių trumpalaikių pasimatymų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasines ir fizines kančias, pablogėjusius socialinius ryšius, artumą su artimais ryšiais.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20).
Nurodė, kad pareiškėjui buvo paskirtas suėmimas, todėl Lukiškių TI-K jis buvo laikomas suimtojo statusu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. Atkreipė dėmesį, kad tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems pasimatymai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) nustatytų atskiro ir izoliuoto laikymo reikalavimų. Lukiškių TI-K pasimatymai iš anksto registruojami atsižvelgiant į registracijos dieną esamas laisvas pasimatymų patalpose vietas. Pasimatymų biuro darbuotojas asmenis trumpalaikiams ir ilgalaikiams pasimatymams, priklausomai nuo jo rūšies, registruoja išankstinio registravimo žurnaluose. Asmenys pageidaujantys pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju be fizinio kontakto, registruojami Trumpalaikių pasimatymų išankstinio registravimo žurnale.
Paaiškino, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 62 punkto nuostatomis, jei pasimatymas prašyme nurodytu laiku negali įvykti dėl objektyvių priežasčių (užimtos pasimatymų patalpos, suimtojo nėra tardymo izoliatoriuje, suimtasis negali dalyvauti pasimatyme dėl atliekamos nuobaudos, suimtąjį planuojama perkelti į laisvės atėmimo vietų ligoninę, policijos areštinę ar kt.), tardymo izoliatoriaus administracija privalo susiekti su suimtuoju ar asmeniu, pateikusiu prašymą dėl pasimatymo, ir suderinti kitą galimą pasimatymo datą ir laiką. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2018 m. spalio 27 d. buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas iki 3 val. Su drauge U. M. Kitomis dienomis dėl išvardintų objektyvių priežasčių, pasimatymas negalėjo būti suteiktas. Lukiškių TI-K pareiškėjui ir draugei U. M. siūlė suderinti kitą galimą pasimatymo data ir laiką, tačiau siūlomos laisvos datos ir laikas netiko. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasimatymų suteikimo kreipėsi tris kartus.
Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi etikos principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K suimtojo statusu neužtikrinant jo teisės į neribotą pasimatymų skaičių.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Trumpalaikių pasimatymų tvarka bei ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis) ribojimo klausimas. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijusi su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimą byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas.
Vidaus tvarkos taisyklių 62 punkte nustatyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Jei pasimatymas prašyme nurodytu laiku negali įvykti dėl objektyvių priežasčių (užimtos pasimatymų patalpos, suimtojo nėra tardymo izoliatoriuje, suimtasis negali dalyvauti pasimatyme dėl atliekamos nuobaudos, suimtąjį planuojama perkelti į laisvės atėmimo vietų ligoninę, policijos areštinę ar kt.), tardymo izoliatoriaus administracija privalo susisiekti su suimtuoju ar asmeniu, pateikusiu prašymą dėl pasimatymo, ir suderinti kitą galimą pasimatymo datą ir laiką.
Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinto Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punkte nustatyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju, turi iš anksto užsiregistruoti į pasimatymą bei su biuro darbuotoju suderinti pasimatymo rūšį, trukmę, pasimatymo laiką ir data. Biuro darbuotojas asmenims trumpalaikiams ar ilgalaikiams pasimatymams, priklausomai nuo jo rūšies, registruoja išankstinio registravimo žurnaluose (Tvarkos aprašo 15 punktas).
Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju, gali iš anksto registruotis ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. Iš anksto užsiregistruoti kitam pasimatymui galima tik išnaudojus pasimatymą, kuriam buvo užsiregistruota. Pasimatymai iš anksto registruojami atsižvelgiant į registracijos dieną esamas laisvas pasimatymų patalpose vietas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtojo statusu, jam buvo suteiktas vienas trumpalaikis pasimatymas (b. l. 17–20).
Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl trumpalaikių pasimatymų suteikimo 2018 m. spalio 29 d. prašymu reg. Nr. 29-3261, kuriame prašė 2018 m. lapkričio 3 d. skirti trumpalaikį pasimatymą su sugyventine U. M. (b. l. 22). Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 96-4104 nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. buvo konvojuotas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI), todėl dėl teisės pasimatyti su sugyventine suteikimo turi kreiptis į Kauno TI administraciją (b. l. 21).
Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. skundu reg. Nr. 29-3260 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuriame nurodė, kad jam priklauso trumpalaikiai pasimatymai kiekvieną dieną, tačiau jų negauna kartą per savaitę. Pažymėjo, kad jo sugyventinei buvo pasiūlyta data pasimatyti, kai pareiškėjo nebus įstaigoje, todėl mano, jog atimama galimybė pasimatyti (b. l. 25). Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 96-4398 informavo pareiškėją, kad iš anksto užsiregistruoti kitam pasimatymui galima tik išnaudojus pasimatymą, kuriam buvo užsiregistruota. Pasimatymai iš anksto registruojami atsižvelgiant į registracijos dieną esamas laisvas pasimatymų patalpose vietas. Pasimatymų biuro darbuotojas asmenis trumpalaikiams ir ilgalaikiams pasimatymams, priklausomai nuo jo rūšies, registruoja išankstinio registravimo žurnaluose. Asmenys, pageidaujantys pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju be fizinio kontakto, registruojami Trumpalaikių pasimatymų išankstinio registravimo žurnale. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 27 d. pareiškėjui buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas iki 3 val. su drauge U. M. Kitomis, pareiškėjo norimomis dienomis, kai dėl objektyvių priežasčių, pasimatymas negalėjo būti suteiktas, Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais suimtųjų teisę pasimatyti, pareiškėjui ir jo draugei siūlė suderinti kitą galimą pasimatymo data ir laiką, tačiau pareiškėjui siūlomos laisvos datos ir laikas netiko (b. l. 23–24).
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. prašymu reg. Nr. 29-3270 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas suteikti trumpalaikį pasimatymą su sugyventine 2018 m. lapkričio 10 d. (b. l. 30). Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 96-4155 informavo pareiškėją, kad 2018 m. lapkričio 10 d. laisvų vietų į trumpalaikį pasimatymą be fizinio kontakto jau nėra. Paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjo Lukiškių TI-K nėra, reikiamų dokumentų ir kitos svarbios informacijos dėl leidimo pasimatyti, Lukiškių TI-K administracija patikrinti negali. Nurodė, kad norėdamas pasinaudoti teise pasimatyti, atvykęs į Lukiškių TI-K, rašytiniu prašymu turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialist, kuruosiantį pareiškėjo gyvenamąją kamerą (b. l. 29).
Iš byloje pateiktos Lukiškių TI-K suimtojo, nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 2018 m. spalio 27 d. su drauge U. M. iki 3 val. buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas (b. l. 26–28).
Teismo vertinimu, Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos užtikrina pareiškėjui teisę turėti trumpalaikius pasimatymus iki 3 valandų, tačiau pagal Tvarkos aprašą asmenys turi užsiregistruoti iš anskto ir tik po to, kai yra išnaudojamas pasimatymas, tačiau atsižvelgiant į esamas laisvas vietas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtojo statusu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (b. l. 17–20), o pareiškėjui pirmą kartą trumpalaikis pasimatymas buvo suteiktas 2018 m. spalio 27 d. (b. l. 26–28). Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 27 punktą, pareiškėjui kitas trumpalaikis pasimatymas galėjo būti suteiktas po 2018 m. spalio 27 d. trumpalaikio pasimatymo. Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. prašymu kreipėsi dėl trumpalaikio pasimatymo suteikimo 2018 m. lapkričio 3 d. (b. l. 22), tačiau Lukiškių TI-K administracija, kuomet pareiškėjui 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakymą, nurodė, jog jis buvo konvojuotas į Kauno TI (b. l. 21). Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. spalio 29 d., pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuriame nurodė, jog Lukiškių TI-K administracija jo sugyventinei pasiūlė suteikti trumpalaikį pasimatymą tuo metu, kai jau jo įstaigoje nebus (b. l. 25), o Lukiškių TI-K administracija paaiškino, jog pasimatymai iš anksto registruojami atsižvelgiant į laisvas vietas, todėl siūlė suderinti kitą galimą pasimatymo data ir laiką, tačiau pareiškėjui laisvos datos ir laikas netiko (b. l. 23–24). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. teikė prašymą dėl trumpalaikio pasimatymo suteikimo 2018 m. lapkričio 10 d. (b. l. 30), kai kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d. buvo konvojuotas į Kauno TI. Be to, Lukiškių TI-K administracija pažymėjo, jog 2018 m. lapkričio 10 d. laisvų vietų į trumpalaikį pasimatymą nėra ir paaiškino, jog atvykus į Lukiškių TI-K, norėdamas pasinaudoti teise pasimatyti, turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą (b. l. 29).
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtin
a, jog nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K administracijai suteikus pareiškėjui teisę pasimatyti 2018 m. spalio 27 d., pareiškėjas tokią teisę galėjo įgyti nuo 2018 m. spalio 28 d., tačiau atsižvelgus į esamas laisvas vietas. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K administracija pasiūlė trumpalaikio pasimatymo datą, kai jo įstaigoje nebus, tačiau žinodamas, jog bus perkeltas į kitą įstaigą, 2018 m. lapkričio 5 d. prašymu kreipėsi dėl kito trumpalaikio pasimatymo suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui trumpalaikis pasimatymas buvo suteiktas, į tai, kad pareiškėjui pateikus prašymus Lukiškių TI-K administracijai suteikti trumpalaikius pasimatymus, ji neturėjo tam galimybės, į aplinkybę, jog pareiškėjas teikė prašymą suteikti trumpalaikį pasimatymą tuomet, kai jo įstaigoje jau nebus bei į tai, kad Lukiškių TI-K administracijai pasiūlius suderinti kitą pasimatymo data, pareiškėjas atsisakė, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad neigiami išgyvenimai kilo dėl Lukiškių TI-K veiksmų. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2590-492/2015). Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.