- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-459-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00269-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ranktinėlių ūkis“, A. D., P. G., A. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Baisogalos bioenergija“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Radviliškio skyriui
- Kategorijos
- 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-513-632/2015 pagal ieškovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ranktinėlių ūkis“, A. D., P. G., A. S., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Baisogalos bioenergija“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Radviliškio skyriui dėl įpareigojimo nugriauti avarinės būklės statinį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus uždarąją akcinę bendrovę (toliau –UAB) „Ranktinėlių ūkis“, A. D., P. G. ir A. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti vandentiekio bokštą, esantį šalia pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją; atsakovams neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą - ieškovei leisti nugriauti vandentiekio bokštą, esantį šalia pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų. Nurodė, kad atlikusi statinio - vandentiekio bokšto, esančio šalia pastatų adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatė, kad vandentiekio bokšto būklė - avarinė. Pažymėjo, kad vadovaujantis turimais dokumentais vandentiekio bokšto naudotojai yra atsakovai A. D., P. G., A. S., kurie pagal 1993-01-01 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės privatizuoto turto Valmunčių gamybinio technologinio komplekto turto, teisių - pareigų perdavimo - priėmimo aktą yra asmenys, priėmę gamybinio - technologinio komplekto turtą, teises ir pareigas, o pagal akto 3 punktą įsipareigoję po pajų pasirašymo patvirtinimo įregistruoti naują įmonę Lietuvos Respublikos vardu ir atlikti kitus su naujos įmonės veikla susijusius veiksmus. Taip pat ieškovės turimais vandentiekio bokšto naudotojas yra ir atsakovė UAB „Ranktinėlių ūkis“, kuri pagal 1993-12-30 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės veiklos nutraukimo aktą yra Pociūnėlių žemės ūkio įmonės turto, teisių ir pareigų perėmėja. Pabrėžė, kad atsakovai A. D., P. G. ir A. S. į ieškovės reikalavimus nugriauti avarinės būklės statinį neatsakė, atsakovė UAB „Ranktinėlių ūkis“ nurodė, kad jai vandentiekio bokštas nepriklauso. Papildomai nurodė, kad atsakovai pavojaus, kurį kelia avarinės būklės vandentiekio bokštas, iki šios dienos nepašalino (2-6 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015-02-06 nutartimi nustatė ieškovei terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti kokiu pagrindu į bylą įtraukti atsakovai, kokia yra atsakovų atsakomybė (solidari ar kt.), kuo grindžiama, kad UAB „Ranktinėlių ūkis“ yra Pociūnėlių žemės ūkio įmonės turto, teisių ir pareigų perėmėja, kaip byloje trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Baisogalos bioenergija“ yra susijusi su šiuo ieškiniu. Taip pat teismas įpareigojo ieškovę pateikti 1993-12-30 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės nutraukimo akto 2 punkte minimą priedą Nr. 1. Teismas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė minimo priedo Nr. 1, iš kurio galimai būtų aišku, kokiomis proporcijomis 6 punkte išvardintos bendrovės perėmė Pociūnėlių žemės ūkio įmonės teises ir pareigas bei turtą. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kuo ieškovė grindžia, kad atsakovė UAB „Ranktinėlių ūkis“ perėmė Pociūnėlių žemės ūkio įmonės teises ir pareigas bei turtą, konkrečiai - į vandentiekio bokštą, koks atsakovų nurodymo pagrindas, be to, nėra aišku, kokia yra atsakovų atsakomybė (solidari ar kt.) (nekonkretus ieškinio dalykas). Teismas papildomai pažymėjo, kad byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta UAB „Baisogalos bioenergija“, tačiau nėra aišku, kaip ši įmonė yra susijusi su ieškiniu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti – pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) numatytus reikalavimus jo turiniui ir formai, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus trūkumus.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu ieškovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-513-622/2015 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė UAB „Ranktinėlių ūkis“ pagal 199312-30 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės veiklos nutraukimo akto 6 punktą yra Pociūnėlių žemės ūkio įmonės turto, teisių ir pareigų perėmėja, 90,5 proc. proporcingai perimto turto vertei. Nurodyti, kaip reikalauja pirmos instancijos teismas, kokiomis tiksliai proporcijomis atsakovė UAB „Ranktinėlių ūkis“ su kitomis 1993-12-30 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės veiklos nutraukimo akto 6 punkte nurodytomis bendrovėmis perėmė Pociūnėlių žemės ūkio įmonės turtą, teises ir pareigas, ieškovė neturi galimybės, nes pas ieškovę nėra išlikusių tai įrodančių dokumentų (1993-12-30 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės veiklos nutraukimo akto 1 priedo), tačiau, aplinkybę, kad ginčo objektą - vandens bokštą valdo UAB „ Ranktinėlių ūkis“ įrodo kiti byloje esantys dokumentai (UAB „Baisogalos bioenergija“ 2014-06-05 raštas Nr. 122, UAB „Ranktinėlių ūkis“ 2014-06-04 raštas Nr. 140604/01, 2014-12-10 raštas Nr. 141210/01), iš kurių matyti, kad UAB „Ranktinėlių ūkis“ tikrai buvo, galimai ir dabar yra vandens bokšto valdytoja. Pagal 1993-01-01. Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės privatizuoto turto Valmunčių gamybinio technologinio komplekto turto, teisių - pareigų perdavimo - priėmimo aktą, atsakovai A. D., P. G., A. S. yra asmenys, priėmę gamybinio - technologinio komplekto turtą, teises ir pareigas, o pagal akto 3 punktą, įsipareigoję po pajų pasirašymo patvirtinimo įregistruoti naują įmonę Lietuvos Respublikos vardu ir atlikti kitus su naujos įmonės veikla susijusius veiksmus. Atsakovai A. D., P. G., A. S. 1993-03-03 sudarė Pajų pasirašymo sutartį Nr. 2. Todėl, Radviliškio rajono apylinkės teismo motyvai, kad nėra aišku, kokiu pagrindu į bylą yra įtraukti atsakovai, kuo grindžiama, kad atsakovė UAB „Ranktinėlių ūkis“ yra Pociūnėlių žemės ūkio įmonės turto, teisių ir pareigų perėmėja, yra nepagrįsti. Be to, ieškovė atsakovus nurodė pagal turimus duomenis (dokumentus), o pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas ieškinio šiuo motyvu, kvestionuoja galimybę ieškovės nurodytiems atsakovams, kitoms proceso šalims pateikti įrodymus (dokumentus, atsikirtimus, paaiškinimus) byloje, iš kurių būtų galima patvirtinti ar paneigti ieškovės nurodytų atsakovų padėtį (pvz. atsakovai pateiks įrodymų, kad ginčo objektą - vandens bokštą perleido kitiems asmenims, apie kuriuos ir šią aplinkybę ieškovei nėra ir negalėjo būti žinoma).
2. LR CPK 274 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari, kitaip tariant, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nurodyti atsakovų atsakomybės rūšį, yra teismo prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškovei nurodyti, kokia atsakovų atsakomybė (solidari ar kt.), laikytinas nepagrįstu.
3. Ieškovė remdamasi UAB „Ranktinėlių ūkis“ 2014-06-04 rašte Nr. 140604/01 nurodyta informacija, kad visi su ginčo objektu – vandens bokštu susiję vandens tinklai priklauso ir yra eksploatuojami UAB „Baisogalos bioenergija“ pagrįstai trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė UAB „Baisogalos bioenergija“, nes tik tokiu atveju UAB „Baisogalos bioenergija“ byloje turės galimybę pateikti atsiliepimą dėl ieškinio, pateikti įrodymus ir paaiškinimus byloje, kas turės įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis LR CPK 135 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t. y. atitikti LR CPK 111 straipsnio reikalavimus, taip pat jame turi būti LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys. LR CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).
Ieškovė su teismo priimta nutartimi dėl trūkumų šalinimo nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino, ar tikrai buvo pakankamai pagrįstas pagrindas nustatyti minėtus ieškinio trūkumus, ar šie ieškinio trūkumai tikrai sudarė esmines kliūtis proceso eigai, ar nereikėjo priimti ieškinio, o klausimą dėl galutinio dalyvaujančių byloje asmenų rato, galutinio ieškinio pagrindo ir dalyko, jei tai būtų būtina bylos nagrinėjimui, išspręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl Radviliškio apylinkės teismo 2015-02-06 nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti teismo nurodytus trūkumus teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis bei įstatymo nuostatas dėl trūkumų šalinimo.
Bylos duomenimis 2015-02-03 ieškovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus UAB „Ranktinėlių ūkis“, A. D., P. G. ir A. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti vandentiekio bokštą, esantį šalia pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją; atsakovams neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą - ieškovei leisti nugriauti vandentiekio bokštą, esantį šalia pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų (3-5 b.l.). Ieškinyje nurodė, kad pagal turimus ir teismui pateiktus duomenis avarinės būklės vandentiekio bokšto naudotojai yra atsakovai. Šioms aplinkybėmis pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus – Valmunčių gamybinio technologinio komplekto pastatų, žemės ūkio mašinų, traktorių, automašinų, gyv. fermų įrenginių, sandėlių įrenginių ir įrenginių sąrašo, 1993-01-01 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės privatizuoto turto Valmunčių gamybinio technologinio komplekto turto, teisių – pareigų perdavimo – priėmimo akto, 1993-03-03 Pajų pasirašymo sutarties Nr. 2 kopijas (7-19 b.l.). Pirmosios instancijos teismas 2015-02-06 nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus nurodant atsakovų įtraukimo į bylą pagrindus, jų atsakomybę (solidari ar kt.), trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrindus, nurodyti kuo grindžiama aplinkybė, kad atsakovė UAB „Ranktinėlių ūkis“ yra Pociūnėlių žemės ūkio įmonės turto, teisių ir pareigų perėmėja. Taip pat teismas įpareigojo ieškovę pateikti rašytinį įrodymą – 1993-12-30 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės nutraukimo akto 2 punkte minimą priedą Nr. 1 (32-33 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismo motyvus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo ir trūkumų šalinimo taisykles, ir dėl tos priežasties nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Visų pirma pažymėtina, kad LR CPK 225 straipsnis numato, kad teismas priėmęs ieškinį prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti; nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas; nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama; atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo įpareigojo ieškovę tikslinti atsakovų įtraukimo į bylą pagrindus, jų atsakomybę, trečiojo asmens UAB „Baisogalos bioenergija“ įtraukimo į bylą pagrindus, kadangi šios aplinkybės gali būti nustatinėjamos, tikslinamos pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teisme stadijoje.
Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (LR CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Paminėtina, kad teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas LR CPK 160 straipsnyje - teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus LR CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (LR CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (LR CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (LRCPK 423⁸ straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (LR CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Tačiau dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393).
Nagrinėjamu atveju ieškovei nurodžius faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis ji sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovams, tačiau nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti šį trūkumą – pateikti įrodymus, kad UAB „Ranktinėlių ūkis“ yra Pociūnėlių žemės ūkio įmonės turto, teisių ir pareigų perėmėja, taip pat pateikti 1993-12-30 Radviliškio rajono Pociūnėlių žemės ūkio įmonės nutraukimo akto 2 punkte minimą priedą Nr. 1. Kaip jau minėta, ieškovės pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovės pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vadovaudamasis išdėstytu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalis dėl ieškovės įpareigojimo pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, neproporcingai apriboja ieškovės teisę kreiptis į teismą, prieštarauja ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirčiai, todėl yra naikintina.
Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo nurodyti kokia atsakomybė atsakovams turėtų būti taikoma – solidari ar kita, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti vandentiekio bokštą, o atsakovams neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą ieškovei leisti nugriauti vandentiekio bokštą ir sutvarkyti teritoriją išieškant pairtas išlaidas iš atsakovų. Atsižvelgiant į nurodytą bei į LR CPK 135 straipsnyje nustatytus procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovė bendrąja prasme neturi pareigos suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad tiek teismui, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis būtų aišku kokia apimtimi reiškiami reikalavimai atsakovams. Tačiau konkrečiu atveju sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgus į pareikštų reikalavimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovei nurodyti kokia yra atsakovų atsakomybės forma yra per daug formalus.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (LR CPK 230 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo, įrodymų išreikalavimo klausimus, todėl priimta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, teismas vertina, kad jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.