Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 10 p., 3 d., V. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu baudžiamojo poveikio įpareigojimą – dirbti neatlygintinus viešuosius darbus visuomenės labui, per mėnesį dirbant po keturiasdešimt valandų, ir įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2015-12-05 apie 18.55 val. Zarasų r., Salako sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., tarp namų Nr. 1 ir Nr. 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pribėgęs prie šaligatviu einančio V. N., kuris rankoje nešėsi plastikinį maišelį su alumi, bei grasindamas pavartoti fizinį smurtą, pareikalavo nukentėjusiojo V. N. atiduoti alų, grasino kitu atveju užmušti. Nukentėjusiajam V. N. maišelio su alumi neatidavus, griebė iš nukentėjusiojo V. N. rankų polietileninį maišelį su alumi ir nubėgo. Tokiu būdu V. Ž. pagrobė nukentėjusiajam V. N. priklausantį polietileninį maišelį su trimis 0,7 litro talpos „Bokšto“ alaus buteliais ir taip padarė nukentėjusiajam V. N. 2,40 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis, skundžiamas nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame keliamas veikos kvalifikavimo klausimas, apeliantas neneigia pagrobęs svetimą turtą, tačiau tvirtina, kad jį pasisavino vagystės, o ne plėšimo būdu, todėl prašo jo veiką iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 4 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes V. Ž. veika tinkamai kvalifikuota kaip plėšimas. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau nesmurtinis (nevartojant nei fizinio, nei psichologinio smurto arba kitaip neatimant galimybės nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant, paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jei prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichologinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis yra fiziškai ar psichologiškai veikiamas, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas.

Nukentėjusiojo V. N. parodymais nustatyta, kad V. Ž., 2015-12-05 vakare, priėjęs prie jo, pareikalavo atiduoti alų, priešingu atveju, pagrasino užmušti. V. N. neatidavus alaus, V. Ž. griebė iš jo rankų maišelį su alumi ir nubėgo. Nors apeliantas neigia grasinęs nukentėjusiajam, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir spręsdamas padarytos veikos kvalifikavimo klausimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais apie jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl abejoti jų teisingumu ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių V. N. turėtų pagrindą apkalbėti V. Ž., tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Priešingai, V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad V. N. jokio pagrindo jį apkalbėti neturi. Vien tai, kad nukentėjusysis aptariamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesudaro pagrindo jo parodymus atmesti ir jais nesivadovauti, juolab kad, kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, pats nukentėjusysis tvirtino, kad nors jis tą vakarą ir buvo išgėręs, prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes prisimena gerai. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis V. Ž. nuo pat pradžių neneigė iš nukentėjusiojo pagrobęs maišelį su alumi, tačiau ginčijo padarytos veikos kvalifikaciją. Tokią nuteistojo poziciją kolegija laiko gynybine taktika. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad V. Ž., po grasinimo susidoroti, staigiu judesiu išplėšė iš V. N. rankos maišelį su alumi ir pasišalino. Kolegijos įsitikinimu, grasinimą susidoroti apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip grasinimą prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą (psichologinis smurtas) ir, nustatęs šią aplinkybę svetimo turto pagrobimo atveju, apelianto veiksmus teisingai kvalifikavo kaip plėšimą. Nors nuteistasis skunde akcentuoja fizinio smurto pavartojimą, teigdamas, kad jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį jis taip pat nevartojo, kolegija pažymi, kad V. Ž. nebuvo inkriminuotas fizinio smurto, kaip atskiro plėšimo požymio, pavartojimas aptariamo įvykio metu ir apeliantas nėra už tai nuteistas. Fizinio smurto pavartojimas nuosprendyje paminėtas stengiantis apibūdinti tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo prieš įvykį buvusią situaciją ir pagrįsti grėsmės realumą aptariamo įvykio metu.

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas V. Ž. už plėšimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo trejiems metams. BK 75 str. 2 d. numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. BK 75 str. 4 d. numato, kad skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atidėdamas V. Ž. bausmės vykdymą trejiems metams, vadovaudamasis BK 75 str. 2 d. 10 p., visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigojo jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir, vadovaudamasis BK 75 str. 3 d., visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskyrė apeliantui baudžiamojo poveikio įpareigojimą – dirbti neatlygintinus viešuosius darbus visuomenės labui, per mėnesį dirbant po keturiasdešimt valandų. Tačiau kolegija pastebi, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio įpareigojimą – neatlygintinus viešuosius darbus, nors ir vadovavosi BK 75 str. 3 d., kuri leidžia teismui savo nuožiūra paskirti BK nenumatytą pareigą (o ne baudžiamojo poveikio įpareigojimą), iš tikrųjų paskyrė savo esme atitinkančią BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, tik ją kitaip skundžiamame nuosprendyje įvardijo, o darbo valandų skaičių ir jų atlikimo trukmę nustatė neatsižvelgęs į BK 70 str. 1 d. numatytą galimą skirti nemokamo darbo valandų skaičių (nuo 20 iki 100 valandų) ir jų atlikimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantui apylinkės teismo paskirtas toks baudžiamojo poveikio įpareigojimas savo atlikimo trukme (treji metai) yra žymiai griežtesnis net už BK 46 str. numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios trukmė taip pat negali viršyti vienų metų. Taigi kolegija pripažįsta, kad apeliantui, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, yra paskirta BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, tik jų valandų skaičius ir atlikimo terminas nustatytas neatsižvelgus į įstatyme numatytą galimą skirti nemokamų darbų valandų skaičių ir jų atlikimo trukmę, todėl nemokamų valandų skaičius ir jų atlikimo trukmė tikslinama, o skundžiamas nuosprendis keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

Tenkinti dalį nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo.

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-05-06 nuosprendį:

Pripažinti, kad V. Ž., taikant BK 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą trejiems metams, paskirta BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

V. Ž. nustatyti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per vienus metus nuo šios nutarties priėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.