- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 1-17-477/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67240-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Nukentėjusysis
- V. N.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas: 1) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. , paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. ir 2 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 20 val. iki 06 val. būti namuose, mokytis; 2) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 22 str. 2 d. ir 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. ir 2 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 m. ir 5 mėn. Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant mokytis, būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. ir be institucijos kontroliuojančios bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. ir 6 mėn. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. LPK 186, v Ž. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (duomenys neskelbtini) – 4 mėn. 27 d., kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2015-12-05, apie 18.55 val., Zarasų r., Salako sen., Salako mstl., Dūkšto g., tarp namų Nr. 1 ir Nr. 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pribėgęs prie šaligatviu einančio V. N., kuris rankoje nešėsi plastikinį maišelį su alumi, bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo nukentėjusiojo V. N. atiduoti alų arba kitu atveju užmuš. Nukentėjusiajam V. N. maišelio su alumi neatidavus, griebė iš nukentėjusiojo V. N. rankų polietileninį maišelį su alumi ir nubėgo. Tokiu būdu, V. Ž. pagrobė nukentėjusiajam V. N. priklausantį polietileninį maišelį su trimis buteliais 0,7 litro talpos „Bokšto“ alaus - 2,40 Eur vertės. Šiais veiksmais, V. Ž. padarė nukentėjusiajam V. N. 2,40 Eur turtinę žalą.
V. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-12-05 va-kare, ėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią Salako miestelyje. Tuo metu buvo išgėręs tris butelius alaus. Priėjęs prie parduotuvės „Aibė“, sutiko pažįstamą V. N., su kuriuo nekalbėjo. Parduotuvėje nusipirko traškučių ir grįžo į namus. Tą pačią dieną, apie 19 val. vėl ėjo į parduotuvę „Aibė“. Prie seniūnijos vėl sutiko V. N., kuris nešėsi peršviečiamą polietileninį maišelį, kuriame buvo alaus buteliai. Priėjęs prie V. N., pareikalavo atiduoti alų. V. N. jam atsakė, kad neduos. Tuomet jis maišelį su alumi iš V. N. paėmė ir nuėjo namo. Kitą dieną, alų paimtą iš V. N., atidavė savo tėvui A. Ž., jam nesakydamas, iš kur gavo alų. Tėvas alų išgėrė, maišelį išmetė. Dėl padaryto gailisi. Pripažįsta, kad reikalavo iš V. N. atiduoti alų, bet jam negrasino. V. Ž. pripažįsta, kad padarė svetimo turto vagystę. Smūgių V. N. jis ne-sudavė, jo nestūmė.
Nukentėjusysis V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-12-05 vakare sutiko pažįstamą Ž., su kuriuo kalbėjosi asmeniniais reikalais. Jiems taip bekalbant, prie jo pribėgo V. Ž., kuris be priežasties ranka jį pastūmė taip, kad V. N. nukrito ant žemės. Parkritusį V. N., V. Ž. pradėjo spardyti. Po kurio laiko V. Ž. liovėsi mušti ir nuėjo. Už ką jį mušė V. Ž., nesuprato. Po šio įvykio jis nuėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią Salako miestelyje. Parduotuvėje nusipirko tris po vieną litrą talpos plastikinius butelius alaus „Bokšto“. Nusipirkęs alaus, ėjo namo į Luodžių kaimą. Einant per Salako miesteliu, Dūkšto gatve, jį prisivijo V. Ž., kuris liepė atiduoti alų, o neatidavus pagrasino, kad užmuš. Jis išsigando, tačiau maišelio su alumi neatidavė. Tada V. Ž. pagriebė maišelį ir nubėgo link kultūros namų. V. N. sušuko V. Ž., kad iškvies policiją, tačiau šis neklausė ir nubėgo tolyn. V. Ž. atimdamas maišelį su alumi, jam smūgių nesudavė, tik grasino žodžiu apie fizinį susidorojimą su juo. V. Ž. buvo vienas, pašalinių asmenų nebuvo. Parduotuvėje už alų jis sumokėjo 2 eurus 40 euro centų, todėl dėl plėšimo jam padaryta 2,40 eurų turtinė žala.
Liudytojai E. I., Ž. S., D. Š., V. S. teismo posėdžio metu, bylai reikšmingų parodymų nepateikė.
Liudytojas Ž. A., teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-12-05 vakare, Salako mieste-lyje sutiko V. N., kuris buvo išgėręs. Jie apie kažką pakalbėjo Ar V. N. turėjo maišelį su alumi, neatkreipė dėmesio, nes pats buvo išgėręs. Tada nuo parduotuvės „Aibė“ pusės prie V. N. priėjo V. Ž., ir nieko nesakęs V. N. ranka pastūmė taip, kad pastarasis nugriuvo ant žemės. Kad V. Ž. spardytų V. N., jis nematė. V. N. pats atsikėlė ir kažkur nuėjo. V. Ž. jau buvo dingęs. Dėl kokios priežasties V. Ž. pastūmė V. N., jis nežino.
2015-12-18 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. N., atpažino V. Ž., kaip asmenį, kuris 2015-12-05, Salako miestelyje jį apiplėšė /I t., b. l. 31-36/.
Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (LAT nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2011).
V. Ž. pripažino, kad reikalavo V. N. atiduoti alų, bei paėmė iš V. N. rankų maišelį su alumi, tačiau V. N. negrasino ir prieš jį nesmurtavo. Teismo posėdžio metu, V. Ž. prašė jo veiką kvalifikuoti kaip vagystę.
Remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudoj-amas nei fizinis, nei psichologinis smurtas, bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant, paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichologinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis yra fiziškai veikiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių), atitinka plėšimo požymius.
Nors teisiamasis V. Ž. kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiojo V. N. ir liudytojo Ž. A. parodymai. Nurodyto liudytojo ir nuken-tėjusiojo parodymai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, juos nukentėjusysis bei liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad V. Ž., V. N. ir Ž. A., iki įvykio būtų susipykę ar, kad V. N. ir Ž. A., turėtų pagrindą, apkalbėti V. Ž.. Teismo posėdžio metu, V. Ž. nurodė, kad V. N. ir Ž. A., neturi pagrindo jį apkalbėti Teismas neturi pagrindo abejoti nukentė-jusiojo V. N. ir liudytojo Ž. A. parodymais, todėl jais vadovaujasi šioje byloje..
Teismas, V. Ž. parodymus dėl nesmurtavimo ir negrasinimo V. N., laiko jo pasirinkta gynybine taktika, kuria teisiamasis siekia sušvelninti savo atsakomybę. V. Ž. parodymus paneigia nukentėjusiojo V. N. ir liudytojo Ž. A. parodymai, todėl teisia-mojo parodymus teismas atmeta, kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad teisiamasis V. Ž., 2015-12-05 pavartojo fizinį smurtą prieš V. N., po to, tą patį vakarą susitikęs V. N. grasino panaudoti fizinį smurtą ir reikalavo nukentėjusiojo atiduoti alų. Nurodytais veiksmais, V. Ž. sukūrė situaciją, kuri nukentėjusiajam buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, taip pat atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Po grasinimo susidoroti, V. Ž. staigiu judesiu išplėšė iš V. N. rankos maišelį su alumi ir pasišalino. Taip veikdamas, V. Ž. iš V. N., pagrobė jam priklausančius daiktus – maišelį su alumi, todėl V. Ž. veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžia-mojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi LR BK 54 str., 61 str., 63 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsta-mos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas V. Ž. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau tris kartus teistas, tame tarpe ir už plėšimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. Ž. padarytas nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, atlygino jam žalą Nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, atleido, ieškinio nereiškia. Teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. LR BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra apysunkis, ir sankcijoje už šį nusikaltimą yra numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad V. Ž. neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, padarė naują apysunkį nusikaltimą, V. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (LR BK 50 str., 61 str.).
V. Ž. nusikalstamais veiksmais, buvo padaryta nedidelė turtinė žala nukentėjusiajam, kuri yra atlyginta. Kaip matyti, V. Ž. nusikalstamą veiką V. N. atžvilgiu padarė praktiškai iš karto, suėjus jam aštuoniolikai metų. Ši aplinkybė, leidžia teismui padaryti išvadą, kad pagal socialinę brandą, V. Ž. prilygsta nepilnamečiui, todėl baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam, atitiktų BK 80 str. numatytą paskirtį. Teismas atsižvelgdamas į visumą by-loje nustatytų aplinkybių, laiko, kad V. Ž. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. V. Ž. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., ir šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas. Teismas laiko, kad V. Ž. elgesiui teigiamos įtakos turėtų darbas visuomenės labui, todėl vadovaujantis BK 75 str. 3 d. jam skirtini neatlygintini viešieji dar-bai. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, V. Ž., būdamas silpnai socialiai brandus, piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas tokios būsenos, įvykdė plėšimą, V. N. atžvilgiu. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 10 p., V. Ž. įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių me -
džiagų.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Nukentėjusysis V. N. 2015-12-07 ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, 2,40 Eur turtinei žalai atlyginti /I t., b.l. 23/. 2015-12-18 V. N. pareikšto ieškinio atsisakė ir nurodė, kad nusikalti-mu padaryta turtinė žala atlyginta, neturtinė žala jam nepadaryta /I t., b.l. 26/.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi, V. Ž. paskirtos kardomosios
priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo pakeistos griežtesne kardomąja priemone – suėmimu /I t., b.l. 193-194/. Šiuo nuosprendžiu, V. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas yra atidedamas, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, V. Ž. naikintina. V. Ž. paleistinas teismo salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje, V. Ž. įpareigotinas neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalint iš savo gyvenamosios vietos, be teismo leidimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., ir nuteisti dviejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. Ž. atidėti trejų metų laikotarpiui, ir visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti baudžia-mojo poveikio įpareigojimą – dirbti neatlygintinus viešuosius darbus visuomenės labui, per mėnesį dirbant po keturiasdešimt valandų.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 10 p., įpareigoti V. Ž., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – suėmimą, V. Ž. panaikinti.
V. Ž. paleisti teismo salėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje, įpareigoti V. Ž. neišvykti iš Lietuvos Res-publikos ir nepasišalint iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo.
Įspėti V. Ž., kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, paskir-tos bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, o V. Ž. pasiųstas atlikti paskirtą lais-vės atėmimo bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.